Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-10-09 · Civilinė byla Nr. e2S-619-278/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
e2S-619-278/2019
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00250-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
V. F.
Ieškovas
I. F.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui
Civilinė byla Nr. e2S-619-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00250-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.38; 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. F. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2653-477/2019 pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovui V. F., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui (Zarasų savivaldybė), dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. F. prašė teismo priteisti iš atsakovo V. F. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. F., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį, nustatyti A. F. gyvenamąją vietą su motina I. F. ir paskirti ją nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų turto administratore.

2. 2019-07-09 teismui pateikta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys nurodė ginčą išsprendusios taikiai. Prašė patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-07-09 nutartimi prašymas dėl taikos sutarties patvirtino buvo patenkintas, taikos sutartis, sudarytą tarp ieškovės I. F. ir atsakovo V. F. patvirtinta joje numatytomis taikos sąlygomis - nustatyta, kad A. F. gyvenamoji vieta yra motinos I. F. gyvenamoji vieta; atsakovas V. F. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. F. po 150,00 Eur, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir vaiko išlaikymui skirtas lėšas I. F. valdo uzufrukto teise. Be to, iš atsakovo V. F. valstybės naudai teismas priteisė 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o civilinę bylą Nr. e2-2653-477/2019 nutraukė.

4. Teismas sprendė, jog pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas V. F. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-07-09 nutartį ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

6. Nurodo, kad I. F. jam nurodžiusi, jog jokių materialinių pretenzijų jam neturi, tačiau būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kad ji galėtų gauti įstatymais nustatytas lengvatas. Teigia, jog ieškovės ir jos advokato įkalbėtas sutiko pasirašyti taikos sutartį, kuri, ieškovės teigimu, turėjo būti tik formali. Nurodo, kad taikos sutartį teismas patvirtino bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, todėl tik gavęs teismo nutartį suprato, kad taikos sutartį pasirašė suklaidintas, neįsigilinęs į pasekmes, nepasitaręs su teisininkais. Tvirtina, kad taikos sutartis neišreiškė jo tikrosios valios ir neatitiko faktinių aplinkybių, kurios teismui rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą, nebuvo atskleistos.

7. Teigia, jog nuoroda nutartyje, kad taikos sutarties ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos, neatitinka tikrovės, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, jos esmę suprato tik gavęs nutartį.

8. Nurodo, kad jo bei ieškovės santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimu, o vaikas, kuriam priteistas išlaikymas yra gimęs (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą šio nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas nebuvo spręstas, nes jis nėra A. F. tėvas ir ieškovė I. F. dėl dukters išlaikymo jam jokių pretenzijų nereiškė. Nurodo nenorintis ir neprivalantis išlaikyti ne savo vaiką, todėl teismo nutartimi jam priskirta nepagrįsta prievolė.

9. Teigia, jog teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turėjo įsitikinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nebus pažeidžiamos kitų asmenų teisės, ar išreikšta šalių tikroji valia, ar nėra klaidos arba apgaulės. Teismas turėjo išsiaiškinti šias aplinkybes ir taikos sutarties netvirtinti. Nurodo, kad šalys žinojo, jog jis nėra vaiko tėvas, todėl ir kompromiso taikos sutartimi negalėjo būti. Tvirtina, kad per klaidą prisiėmęs nepagrįstus, jo valiai ir interesams prieštaraujančius įsipareigojimus, tuo tarpu ieškovė įgijo tik teises, todėl taikos sutartis yra nesąžininga ir teismas neturėjo jos tvirtinti. Teigia, jog bylą nagrinėjant iš naujo ginčys tėvystę.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. F. prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, jog svarstant taikos sutarties sudarymo galimybę, būtent atsakovas pasiūlė teiktino išlaikymo dydį po 150 Eur periodinėmis išmokomis, t. y., neginčijo prievolės išlaikyti dukters, pasiūlė kompromisinį išlaikymo dydį. Tvirtina, kad V. F. laisvanoriškai derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų, laukė kol taikos sutartis bus galutinai parengta, pagal šalių nurodytas sąlygas, dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo pateikta taikos sutartis teismui tvirtinti. Atsakovo valia nebuvo niekieno veikiama, jis susipažino su taikos sutartimi, patvirtino kiekvieną sutarties puslapį, pasirašydamas. Nurodo, kad taikos sutartis atitinka kiekvienos šalies valią, nepažeidžia vaiko interesų, yra teisėta ir galiojanti.

12. Teigia, jog atsakovo teiginiai, kad pasielgė neapgalvotai yra siekis vilkinti bylą. Atsakovas yra veiksnus, teisnus, sveikatos sutrikimų ar ligų neturintis, darbingas, gyvenimo patirties turintis asmuo, gebantis suvokti savo veiksmų esmę, prasmę ir galintis savo veiksmus valdyti. Nurodo, kad atsakovui yra žinomas vaiko gimimo įraše esantis įrašas apie tėvą (atsakovo tėvystės įrašas vaiko liudijime), žinoma pareiga išlaikyti savo vaikus.

13. Nurodo, kad taikos sutarties tekstas yra aiškus ir lengvai suprantamas, net dedant vidutines pastangas, todėl nurodoma aplinkybė, kad sutartį pasirašė suklydimo įtakoje yra apsimestinė. Be to, atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo interesų atstovavimu, tačiau to nepadarė.

14. Tvirtina, kad vaiko tėvystės klausimas nebuvo nagrinėjamas šioje byloje, tačiau V. F. galėjo ir turėjo galimybę teismui išsakyti savo nuomonę, jog mano nesąs vaiko tėvas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas manydamas, jog nėra vaiko tėvas, tėvystės neginčijo nuo (duomenys neskelbtini), t. y., nuo pat vaiko gimimo, kas rodo, kad jis savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su faktine padėtimi dėl vaiko tėvystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo V. F. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad su atskiruoju skundu apeliantas pateikė Kauno rajono apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0152-097/2007, kuriuo buvo išspręsti jo bei ieškovės santuokos nutraukimo klausimai ir nors apeliantas aiškiai prašymo priimti į bylą naujus įrodymus nesuformulavo bei šio prašymo pagrįstumo, atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, nenurodė, akivaizdu, jog siekia būtent šio rezultato. Kadangi nagrinėjamas klausimas kyla iš šeimos teisinių santykių, teikiamo įrodymų nuorašas ieškovei buvo išsiųstas ir jai yra žinomas, todėl minėtas dokumentas priimtinas.

17. Atskiruoju skundu apeliantas V. F. prašo panaikinti teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nurodo, kad minėta sutartis neatitinka jo tikrosios valios, tarp šalių susiklosčiusios faktinės situacijos bei sudaryta suklydimo įtakoje.

18. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.983 straipsniu, taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo šios tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi, savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia tarp jų kilusį ginčą, pačios sutarties sąlygose apsibrėždamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y., pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

19. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalių civilinėje byloje sudaryta taikos sutartis įsigalioja tik ją patvirtinus teismui bei šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus. Iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties.

20. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2019-07-09 parengiamojo teismo posėdžio metu bylos šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurioje sutarė dėl nepilnametės A. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo bei prašė teismo patvirtinti taikos sutartį. Byloje nustatyta, kad iki teismo posėdžio apeliantas teismui jokių procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) neteikė ir jokios pozicijos dėl ieškovės reikalavimų neišreiškė, nors ieškinio nuorašas jam įteiktas 2019-04-13, o teismo šaukimas apie 2019-07-09 įvyksiantį teismo posėdį įteiktas 2019-05-30. Iš bylos duomenų matyti, kad V. F. dalyvavo teismo posėdyje ir esant šalių prašymui patvirtinti taikos sutartį, prašymą teismas tenkino.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo teiginiais apie teismo pareigą prieš tvirtinant taikos sutartį, išsiaiškinti sutarties sąlygų atitikti viešajai tvarkai, gerai moralei, šalių valios atitiktį išraiškos formai ir pan., nes teismą tą padaryti įpareigoja materialinės bei procesinės teisės normos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju teismas minėtos pareigos neatliko, nes šiuos teiginius paneigia bylos medžiaga.

22. Kaip minėta, šalys ginčijamą taikos sutartį teismui pateikė 2019-07-09 parengiamojo teismo posėdžio dieną. Iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad apeliantas nurodė teismui sutinkantis su taikos sutarties sąlygomis ir jokių prieštaravimų dėl jų neatitikimo faktinei situacijai, jo tikrajai valiai ir pan. nereiškė. Kadangi apeliantas žinojo ieškovės reikalavimus, dalyvavo teismo posėdyje, todėl jis turėjo visas galimybes savo valiai išreikšti, išsakyti abejones dėl tėvystės, išlaikymo dydžio ir kt.. Duomenų, kad apelianto teisės kokiu nors būdu buvo ribojamos ar jam buvo trukdoma jomis pasinaudoti byloje nėra, jos nenurodomos ir atskirame skunde (CPK 178 straipsnis), todėl teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti šalių susitarimo tikrumu. Esant minėtiems duomenims nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ar kad jis pats nesuprato prisiimamų įsipareigojimų, nes šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos yra itin paprastos ir suprasti jų esmei nėra reikalingos specialiosios teisinės ar kitokios žinios.

23. Nors apeliantas nurodo, kad byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau kaip minėta byla buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant šalims. Taikos sutartį V. F. pasirašė, nurodė kad taikos sutartį jis perskaitė, sąlygas suprato. Tai, jog sutarties sąlygas suprato, su jomis sutinka, V. F. patvirtino ir teismo posėdyje, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos jam buvo neaiškios, nesuprantamos. Teismui pateiktame šalių prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodoma, kad civilinės bylos nutraukimo pasekmės, nurodytos CPK 294 straipsnyje (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) šalims yra žinomos. Minėtą prašymą apeliantas yra pasirašęs, teismui nurodė, jog prašo tvirtinti taikos sutartį su ieškove sutartomis sąlygomis, todėl konstatuoti, jog bylos nutraukimo sąlygos jam nebuvo žinomos, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad teismas atskirai neišaiškino bylos nutraukimo pasekmių V. F., nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

24. Apelianto argumentai, jog nutraukiant santuoką, vaiko, kuriam skundžiama nutartimi priteistas išlaikymas, nustatyta gyvenamoji vieta, A. F. išlaikymo klausimai nebuvo sprendžiami, kas esą patvirtina jį nesant vaiko tėvu, todėl jis neprivalo šio vaiko išlaikyti, atmestini kaip neturintys reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog teisiniu požiūriu apeliantas yra laikomas vaiko tėvu, kol ši tėvystė nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o vien tai, kad apeliantas, kaip, kad nurodo atskirame skunde, ketina ginčyti tėvystę, nepaneigia vaiko teisės, kurio tėvu gimimo liudijime nurodomas apeliantas V. F., šiuo metu gauti priklausantį išlaikymą.

25. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė