- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- e2-2653-477/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00250-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Ieškovas
- I. F.
- Atsakovas
- V. F.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, susipažinęs su civiline byla pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovui V. F., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui (Zarasų savivaldybė), dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apylinkės teisme 2019-04-08 gautas ieškovės I. F. ieškinys V. F. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. F., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį ir nustatyti vaiko A. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. F., ir paskirti I. F. vaiko išlaikymui skirtų lėšų turto administratore.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019-07-09 gauta šalių taikos sutartis iš kurios turinio matyti, kad šalys ginčą išsprendė taikiai ir prašė rašytinio proceso tvarką ją patirtinti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos dalyvių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalių sudaryta taikos sutartis, kurios rašytinis tekstas pridedamas prie bylos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.
Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-10-25 sprendimo Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-2267-18513, pagrindu, todėl patvirtinus byloje taikos sutartį, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 10,00 Eur (150 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc. × 25 proc. = 10,13 Eur) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 19,00 Eur (100 Eur × 75 proc. × 25 proc. = 18,75 Eur) už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Nors šalys taikos sutartyje (4 punkte) susitarė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir dėl šių išlaidų šalys negali spręsti pačios, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas šeimos byloje, taikus susitarimas priimtas abiem šalims padarius tam tikras nuolaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 99 straipsnis, 185 straipsnis).
Teismo turėtos pašto išlaidos (iš kiekvienos šalies po 2,56 Eur) neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Patvirtinti 2019 m. liepos 9 d. tarp ieškovės I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis:
1. Nustatyti, kad vaiko A. F., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra motinos I. F. gyvenamoji vieta.
2. Atsakovas V. F. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. F., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokant šią sumą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas I. F. valdo uzufrukto teise.
Priteisti iš V. F. 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovo V. F., nepriteisti, jas palikti valstybės sąskaita.
Civilinę bylą Nr. e2-2653-477/2019, nutraukti.
Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.