Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos ir tėvo išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje –A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2019 m. birželio 27 d. nepilnametis M. P. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Suinteresuotas asmuo V. Ž. pareiškėjos darbuotojams nesudarė galimybės pasikalbėti su sūnumi, į namus neįsileido, aiškino, kad M. P. yra (duomenys neskelbtini) pas gimines, adresą nurodyti atsisakė. Motina žinojo apie sūnaus išvykimą į (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio mėnesį, palaikė ryšį su (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnyba ir laukė jų sprendimo. Kuomet 2019 m. liepos 3 d. nepilnametis M. P. nepranešęs motinai negrįžo namo, buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl jo paieškos. Gauta duomenų, kad nepilnametis M. P. vėl yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), ten apgyvendintas 24 val. 7 dienas per savaitę veikiančiame „(duomenys neskelbtini)“ gydymo centre, kuris teikia skubią pagalbą asmenims, kuriems įtariama psichozė, rimtas savižudybės pavojus, įvairūs psichikos sutrikimai.

4. 2019 m. liepos 11 d. pareiškėja gavo Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) atstovo D. B. pranešimas, kad liepos 9 d. jis buvo informuotas, jog į (duomenys neskelbtini) atvyko ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikos pilietis nepilnametis M. P., paauglys pabėgo iš namų, kategoriškai atsisako grįžti atgal į Lietuvos Respubliką (grasindamas, kad nusižudys) pas gyvenančią motiną. Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) atstovui iš pokalbių susidarė įspūdis, kad moteris rūpestinga, nerimauja dėl savo vienturčio sūnaus, palaiko nuolatinį kontaktą, ieško būdų sūnų susigrąžinti. Dėl nepilnamečio Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) palaikė kontaktą su (duomenys neskelbtini) tarnyba ((duomenys neskelbtini)), kitomis atsakingomis (duomenys neskelbtini) institucijomis, Lietuvos Respublikos institucijomis, buvo ieškoma būdų sklandžiai išspręsti susidariusią situaciją. Pavykus paauglį įkalbėti grįžti namo bei suderinti, kad mama pasitiks oro uoste, nepilnametis M. P. įsodintas į lėktuvą, tačiau dėl vaikino veiksmų skraidinančio lėktuvo pilotas buvo priverstas apgręžti lėktuvą ir grąžinti paauglį atgal į (duomenys neskelbtini) oro uostą. M. P. perėmė kitas (duomenys neskelbtini) tarnybos ((duomenys neskelbtini)) padalinys ir nuvežė patikrinti jaunuolio psichinę būklę.

5. Nepilnamečiui M. P. antrą kartą išvykus į (duomenys neskelbtini), jo motina – suinteresuotas asmuo V. Ž. bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) tarnyba, Lietuvos Respublikos ambasados atstovu, tačiau pati į (duomenys neskelbtini) nenuvyko, sūnaus neparvežė. 2019 m. liepos 18 d. gavus pranešimą, kad nepilnametis apie 20.00 val. turi atvykti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką lydimas medikų, pareiškėjos darbuotojai nuvyko į Vilniaus miesto oro uostą suderinti vaikino sutikimo su oro uosto tarnybomis. Taip pat buvo susisiekta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoju, sutarta, kad į oro uostą atvyks policijos ekipažas pareiškėjos specialistams į pagalbą, užtikrinant viešąją tvarką bei palydint nepilnametį M. P. iki VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės. Nepilnametis M. P. buvo pasitiktas oro uoste. Skyriaus specialistai su juo bendravo atskiroje oro uosto patalpoje, kitoms tarnyboms nedalyvaujant. M. P. pasakojo, jog į (duomenys neskelbtini) skrido tris kartus, norėdamas paatostogauti ir užsidirbti pinigų dantų breketams. Pasak jaunuolio, mama nesugebėjo juo tinkamai pasirūpinti, netvarkė jo dantų. Teigė, jog mama gyvena skurde, ima pinigus iš jo ir savo mamos (berniuko močiutės), turi daug skolų, todėl jis nusprendė imtis iniciatyvos ir nuvažiuoti pats užsidirbti, nes iš aplinkinių yra girdėjęs, jog (duomenys neskelbtini) geras atlyginimas. Nepilnametis M. P. pasakojo, jog visus lėktuvo bilietus pirko iš savo pinigų, kuriuos užsidirbo dirbdamas (duomenys neskelbtini), maišelių gaminimo ceche, 2018 m. vasaros metu. Jo teigimu, su mama palaikė ryšį, mama neleido jam būti užsienyje, tačiau ir neprašė sugrįžti. Nurodė, jog mama nori, kad jis greičiau išeitų iš namų, juo nesirūpina, prisigalvoja įvairių ligų, jo santykis su mama prastas, jis nenori su ja gyventi ir pas ją važiuoti. Tėvo nepažįsta, jis kažkur yra, bet nežino, kur. M. P. teigė, kad grįžęs į Lietuvos Respubliką žada tęsti mokslus, susirasti darbą. Apie nepilnamečio atvykimą telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo informuota jo motina – suinteresuotas asmuo V. Ž., jai pranešta apie priimtą sprendimą nuvežti M. P. medicininei patikrai ir stebėjimui į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur po medicininės apžiūros M. P. buvo hospitalizuotas. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškėja gavo informaciją apie vaikinui nustatytą diagnozę bei galimai netinkamai vykdomus gydytojų nurodymus.

6. M. P. tėvas – suinteresuotas asmuo A. P. telefonu paaiškino, jog su sūnumi nebendrauja, jo nepažįsta, paskutinį kartą bendravo maždaug prieš dešimt metų; jo paties sveikatos būklė ir finansinė padėtis yra sunki. Atvykti į skyrių pokalbiui neturi nei sveikatos, nei finansinių galimybių. Vyras teigė gyvenantis pas gimines (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adreso nenurodė.

7. Nepilnamečiui M. P. nustatytas II grėsmės lygis. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis M. P. buvo likęs be įstatyminių atstovų – savo tėvų – globos, nes grįžti gyventi pas motiną atsisakė, o tėvas vaiku negali pasirūpinti dėl savo ligos bei sunkios finansinės padėties, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį M. P. iš suinteresuotų asmenų V. Ž. ir A. P., kol jam bus nustatyta globa arba vaikas bus grąžintas į šeimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų.

14. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – VTK) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis).

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalį, nustačius CK 3.254 straipsnyje nurodytus pagrindus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

16. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

17. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-12 įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

18. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 9 d. gauti pavedimai dėl nepilnamečio M. P., kuris be tėvų priežiūros ir sutikimo pakartotinai išvyko į (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 11 d. pareiškėja gavo Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) atstovo D. B. pranešimas, kad liepos 9 d. jis buvo informuotas, jog į (duomenys neskelbtini) atvyko ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikos pilietis nepilnametis M. P., paauglys pabėgo iš namų, kategoriškai atsisako grįžti atgal į Lietuvos Respubliką (grasindamas, kad nusižudys) pas gyvenančią motiną. Nors motinai buvo žinoma, kad M. P. pakartotinai (teismo posėdyje pirmosios instancijos metu apeliantė paminėjo, kad ketvirtą kartą) dar 2019 m. liepos 3 d., tačiau, pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos 2019 m. liepos 13 d. pranešimą, apeliantė dėl sūnaus dingimo 2019 m. liepos 3 d. į policijos pareigūnus su pareiškimu kreipėsi 2019 m. liepos 13 d., t. y., praėjus 10 dienų po vaiko dingimo, juo labiau, kad bilietu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą paprastai pasirūpindavo ir vaiko grąžinimą į Lietuvą kuruodavo (duomenys neskelbtini) atitinkamos institucijos – apeliantė nė karto nebuvo nuvykusi parsivežti sūnaus namo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnamečiui M. P. buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F.20.0), skirta vartoti vaistus (duomenys neskelbtini), 1 kartą per dieną. 2019 m. sausio-vasario mėnesiais M. P. gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje, o nuo 2019 m. kovo 5 d. apie 3-4 savaites – VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje dienos stacionaro poskyryje. Tolimesnį tęstinį vaiko gydymą ir specialistų konsultacijas įpareigota užtikrinti motina – suinteresuotas asmuo V. Ž., tačiau nesugebėdavo įtikinti sūnaus vartoti vaistus, nors gydymo įstaigų atstovų paaiškinimuose nurodyta, kad vaikas yra nusistatęs prieš vaistų gėrimą, o kiekvienas vaistų vartojimo nutraukimas pablogina vaiko būklę, vaiką gydyti būtina mažiausiai 2 metus, reguliariai lankytis psichiatro konsultacijose.

20. Pagal 2019 m. liepos 19 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nepilnamečiui M. P. konstatuotas antrasis grėsmės vaikui lygis.

21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

22. Pažymėtina ir tai, kad apeliantei jau pateikus atskirąjį skundą, 2019 m. rugpjūčio 23 d. įvyko susitikimas su V. Ž., buvo numatytos tam tikros priemonės siekiant apriboti M. P. galimybę išvykti iš Lietuvos, pagerinti buities sąlygas. Be to, pabendravus tiek su apeliante vaiko motina V. Ž., tiek su nepilnamečiu M. P. (2019 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio metu M. P. įsipareigojo laikytis gydytojų nurodymų), 2019 m. rugpjūčio 23 d. M. P. nustatytas pirmas grėsmės lygis, vaikas perduotas motinai, t. y. buvo įvertintos pastangos vaikui sugrįžti į apeliantės šeimą.

23. Apeliantė atskirajame skunde pažymėjo, kad pareiškėjos teismui pateiktuose dokumentuose yra daug netikslumų apie jos šeimą. Atkreiptinas dėmesys, jog tokių teiginių apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepaneigė jokiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos poziciją. Be to, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su apeliantės neinformavimu apie vaiką, pačios savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta, todėl dėl šių atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo jos naikinti.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

25. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepriklausomai nuo to, kad faktinės aplinkybės atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau yra pasikeitusios, t. y. nepilnametis M. P. grąžintas į motinos V. Ž. šeimą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes bei procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.