- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- II-157-1082/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00129-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- I. Š.
nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. Š. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos nutarimu I. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. birželio 11 d. 19.35 val. Panevėžio rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį su priekaba, neturėdamas teisės vairuoti tokio sąstato (priekabos bendra masė iki 2700 kg), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkto ir LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo skirti jam piniginę baudą, paliekant teisę vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas būtinas jo darbe.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo taikyti I. Š. ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, tokio pagrindo nesąlygoja ir teisės vairuoti reikalingumas darbe.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą, prašė tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Iš skunde suformuluoto, taip pat teisme Pareiškėjo išsakyto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas vienintelis esminis prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad
transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda – bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam laikotarpiui, jam yra per griežta administracinio poveikio priemonė ir yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti. Teismas, ištyręs visus įrodymus, posėdžio metu išklausęs pareiškėjo paaiškinimų, su Pareiškėjo teiginiais iš dalies sutinka.
ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą I. Š. padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, dėl šio nusižengimo padarymo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 11 d. I. Š. padarytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę, laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (neviršijo greičio, vairavo blaivus, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.), kaip teigia pats Pareiškėjas, šiuo metu jis dirba savarankiškai tiek Panevėžyje, tiek ir kituose miestuose, rajonuose, todėl netekus vairuotojo pažymėjimo negalėtų užtikrinti finansinio stabilumo savo šeimai, dėl ko ne tik jis bet ir šeima pajustų neigiamas pasekmes. Pareiškėjas turi nepilnametį sūnų, kurį reikia vežti pas gydytojus, į reabilitacijos procedūras, laisvalaikio užsiėmimus ir pateikė pastarąsias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.
Taipogi pareiškėjas nurodė besirūpinantis garbingo amžiaus, sveikatos problemų turinčia mama, ką patvirtina ir teismui pateiktas dokumentas – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažyma apie tai, kad I. Š. lanko ir prižiūri savo silpnos sveikatos mamą. Pareiškėjas nurodė, kad mama gyvena viena, atstumas iki jos namų yra beveik 50 kilometrų, todėl netekus teisės vairuoti, jo galimybės lankyti ir prižiūrėti mamą būtų apsunkintos. Teismo nuomone, akivaizdu, kad teisė vairuoti automobilį yra minėtos pareigos rūpintis artimuoju asmeniu vykdymą palengvinanti bei svarbi aplinkybė.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad nors asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taipogi į I. Š. padaryto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga poveikio priemonė. Tačiau ir visiškas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų I. Š. nuo administracinių nusižengimų darymo ir galėtų sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi I. Š. liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).
Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti I. Š. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam skiriant trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą – nei sankcijoje numatyta minimali.
Remiantis aukščiau išdėstytu, skundžiamas Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinant Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vieno mėnesio. Pažymėtina, kad toks sprendimas atitinka ir aukštesnių teismų praktiką (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-221-993/2023).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo I. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo – I. Š. už ANK 424 straipsnio 3 dalį numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams terminą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.