- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-2043-661/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrutė Kalinauskienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. Ž. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-494-656/2008 dalyje dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir priteisti iš atsakovo M. Ž. jo vaiko A. Ž. išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-494-656/2008 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas dukters išlaikymui skirs ne mažiau kaip 450 Lt kiekvieną mėnesį, o dukrai susirgus atlygins pusę dukros gydymo išlaidų. Po santuokos nutraukimo atsakovas savo prisiimtus įsipareigojimus pažeidė, dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo jį auklėjant, o taip pat dėl prisidėjimo prie dukters papildomų gydymo bei ugdymo poreikių užtikrinimo. Atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti 450 Lt dydžio išlaikymą. Nuo 2008-01-04 dukra ir tėvas vienas kito nematė, atsakovas dukra nesidomėjo, neskambino. Ryšio ir noro bendrauti su nepilnamete dukra nebuvo. Pabandžius su atsakovu susisiekti, jis į skambučius neatsiliepdavo. Dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo atsakovas pažeidė konstitucinį tėvų lygybės prieš vaikus principą ir visas savo turėtas prisiimti papildomas išlaidas vaiko aprūpinimui užkraudamas ieškovei. Išlaidos, kurias ieškovė privalėjo prisiimti už atsakovą per pastaruosius 5 metus sudarė apytiksliai 12 000 Lt. Šią sumą sudaro pagal atsakovo bendravimo su vaiku grafiką tikėtinos išlaidos, jeigu atsakovas būtų laikęsis nustatyto bendravimo su dukra grafiko. Todėl prašoma padidinti išlaikymo suma yra didesnė nei pusė vaiko poreikių. Nuo 2008 metų ženkliai pasikeitė valstybės ekonominė padėtis, pasikeitė šalių turtinė padėtis, todėl 450 Lt dydžio išlaikymas, įvertinant ir atsakovo neteisėtus veiksmus, yra neadekvatus. Vaikas per pastaruosius metus užaugo, atranda savo talentus, todėl tai reikalauja papildomų finansinių išteklių. Ieškovė prašo teismo padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 1 000 Lt
Atsiliepimas
Atsakovas M. Ž. pateikė atsiliepimą į I. Ž. ieškinį, kuriame nurodė, kad pripažįsta ieškinį iš dalies. Atsakovo manymu, ieškinio argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, remiamasi šalies ekonomine padėtimi, padidėjusiomis kainomis ir infliacija, tačiau konkrečių esminių pasikeitimų ir jų apimties, nenurodoma. Santaupomis ir indėliais atsakovas nedisponuoja, tačiau turi finansinių įsipareigojimų. Atsakovas, pirkdamas vaistus, padeda savo neįgaliam tėvui, kuriam nustatytas ribotas – 35 proc. darbingumas. Atsakovo mėnesio išlaidos sudaro apie 1 400 – 1 500 Lt. Be to, atsakovas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus dalyje dėl išlaikymo, todėl atsakovas sutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas nuo 450 Lt iki 550 Lt. Prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-09-30 išvadoje nurodė, kad siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių poreikių patenkinimu, todėl Skyrius mano, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis yra optimalus tenkinti nepilnametės A. Ž. poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies bei pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-04 sprendimu iš M. Ž. priteisto išlaikymo nepilnametei A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš M. Ž. nepilnametei A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-08-13, iki A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai I. Ž. priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinio teiginiai apie atsisakymą bendrauti su vaiku ir to pasakoje atsiradusį pagrindą reikalauti išlaikymo padidinimo yra nepagrįsti. Be to, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra išlaikymo dydis ir jo padidinimas. Jei ieškovė mano, kad atsakovas nesilaikydamas nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, padarė žalą, kurią, anot ieškovės, jis privalo atlyginti mokėdamas vaiko išlaikymui po 1 000 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, ji privalėjo šį savo argumentą pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau to nepadarė. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį padidino iki 550 Lt.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantė nurodė:
1) teismas, vertindamas nepilnametės dukters poreikius, atsižvelgė ir analizavo ieškovės pateiktą poreikių lentelę iki 2013 m. rugsėjo mėn., kai tuo tarpu byloje ieškovė buvo pateikusi 2013-10-23 paaiškinimus, kuriuose paaiškino ir pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus apie padidėjusias dukters mokymo ir ugdymo išlaidas, kadangi dukra pradėjo lankyti mokyklą. Taip pat teismui buvo pateikti įrodymai apie padidėjusias būsto išlaidas, kadangi ieškovė, siekdama turėti sau ir savo dukrai atskirą gyvenamąjį būstą, pasiskolino iš kredito įstaigos piniginę sumą būsto įsigijimui ir atitinkamai kas mėnesį kredito grąžinimui moka po 460,48 Lt. Pirmos instancijos teismas šių išlaidų visiškai nevertino ir neatsižvelgė į ieškovės pateiktus paaiškinimus bei papildomus įrodymus.
2) Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
3) Nagrinėjamu atveju vaikui išlaikyti būtina apie 1900 Lt suma yra pagrįsta: duktė jau pradėjo lankyti mokyklą, prailgintą grupę, kadangi ieškovė dirba nuo 8 vai iki 17 val. ir neturi galimybių anksčiau mergaitę paimti iš mokyklos, o tai per mėnesį kainuoja 210 Lt; mergaitės maitinimui mokykloje ieškovė išleidžia nuo 190 Lt iki 200 Lt, priklausomai nuo darbo dienų skaičiaus per mėnesį; mergaitė pagal gydytojų rekomendacijas lanko baseiną, kurio mėnesio mokestis 195 Lt; anglų kalbos būreliui - 50 Lt; dainavimo būreliui - 50 Lt; drabužiams ir avalynei apie 150 Lt; auklei, vaikui susirgus apie 200 Lt; komunalinėms paslaugoms apie 160 Lt, būsto kredito dengimui (460 Lt/2 asmenų) apie 230 Lt; vaistams ir vitaminams apie 110 - 120 Lt; maitinimui namie - apie 300 Lt - 400 Lt, papildomom ugdymo priemonėms, žaislams ir laisvalaikiui, draugų gimtadieniams apie 150 - 200 Lt; atostogoms per metus apie 1800 Lt, kas per mėnesį sudaro apie 150 Lt. Be to, pirmos instancijos teismas, teigdamas, kad mergaitė neturi jokių specialių poreikių, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į byloje pateiktą 2013-04-25 išrašą iš medicininių dokumentų. Juose šeimos gydytoja pažymėjo, kad mergaitė yra labai jautri, buvo gydoma pas neurologą, dažnai serga peršalimo ligomis, persirgo bronchopneuponija.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės skundą – su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad apeliantė neįrodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia viso 2000 Lt. Atsakovas neprieštarauja, jog išlaikymo dydis turėtų būti didesnis, ne buvo ir mano, jog protinga išlaiko dydį nustatyti iki 550 Lt. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį negalėtų vaikui mokėti kas mėnesį po 1000 Lt vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga.
Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas bei turimą turtą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį – ieškovė prašė priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad šalių turtinė padėtys iš esmės yra panaši. 2012 metais ieškovė I. Ž. dirbo UAB „PONTEM“ pardavimų vadybininke ir jos darbo užmokestis sudarė apie 2 200 Lt atskaičius mokesčius (b.l. 9, 42). Laikotarpiu nuo 2013 metų kovo mėnesio iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas M. Ž. dirba UAB „PRIMULATOR VILNIUS“, jo darbo užmokestis sudarė 2 000 Lt (b.l. 69). Be to, apeliantė vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto, automobilis, atitinkamai – atsakovas neturi nekilnojamojo turto, bet turi automobilį, be to atsakovas nurodė, kad išlaiko neįgalų tėvą pirkdamas jam vaistus ir pateikė tai patvirtinančius kvitus (b.l. 87-89).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė – šalių dukrai 7 metų amžiaus poreikiai padidėjo. Tačiau atsižvelgiant į esamą šalių turtinę padėtį, į vaiko amžių, jo poreikius 1100 Lt dydžio išlaikymas yra pakankamas, kad užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka taip pat įvertino apeliantės 2013-10-23 paaiškinimus, kurie iš esmės nelemia priimto pirmosios instancijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, teismas įvertino naujai pateiktus atsakovo įrodymus – 2014-05-27 Vilniaus teritorinės darbo biržos pažymą Nr. W/1-2045, kuri patvirtina, kad atsakovas nuo 2014-05-19 yra registruotas darbo biržoje ir nebegauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Šios aplinkybės parodo itin pablogėjusią atsakovo turtinę padėtį. Tokiu atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertimo byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Atsakovas prašo priteisti iš apeliantės 1000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantės skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iš ieškovės priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti M. Ž. iš I. Ž. 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.