Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pensininkei, nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. T. kalta dėl administracinio nusižengimo neprisipažino ir paaiškino, kad rašydama skundą rėmėsi faktais, kurie nustatyti byloje, jog ji išteisinta. Gyvena teisinėje valstybėje, todėl matydama, jog su ja elgiamasi neteisėtai turi teisę skųstis. Nieko ji neįžeidinėjo, norėjo, kad teisinėje valstybėje būtų teisingumas.

2017-12-12 paaiškinime (atskirajame skunde) „Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. sprendimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį“ A. K. T. nurodė, jog 2017-11-24 pareiškime išdėstytais žodžiais nenorėjo įžeisti, paniekinti ar pažeminti prokurorę K. P. ir tyrėją G. R., o tik išsakė situaciją, kuri buvo susiklosčiusi teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, kai prokurorė K. P. palaikė valstybinį kaltinimą, o ji buvo kaltinamoji dėl neva melagingo pareiškimo Klaipėdos mero atžvilgiu, išsakė „gryną tiesą, kad prokurorė K. P. neduodavo dokumentų susipažinimui, bei išsakė savo subjektyvią nuomonę dėl 2017-11-22 susiklosčiusios situacijos, kuomet tyrėja G. R. neleido jai pasirašyti pirmame apklausos lape. Todėl prašo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, o ją pradėjus ir atlikus tyrimą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Administracinio nusižengimo protokole A.K. T. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 507 straipsnį. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.

Pažymėtina, jog ANK 507 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Šia ANK norma saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Straipsnyje nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia pareigas einančio valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio jam priskirtas funkcijas asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui.

Atsakomybėn traukiama A. K. T. nepripažino padariusi nusižengimą, nurodė, jog rašydama 2017-11-24 skundą, kurio pagrindu pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, rėmėsi faktais, kurie nustatyti byloje, jog ji išteisinta, gyvena teisinėje valstybėje, todėl matydama, jog su ja elgiamasi neteisėtai turi teisę skųstis. Ji nieko neįžeidinėjo, norėjo, kad teisinėje valstybėje būtų teisingumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnyje įtvirtintos nuostatos užtikrina žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą. Tai viena svarbiausių kiekvieno asmens normalios ir būtinos socialinės integracijos sąlygų. Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, užtikrinti teisminės valdžios autoritetą (Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis), apsaugoti žmogaus garbę ir orumą (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis; Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis). Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, be kita ko, šmeižtu ir dezinformacija (Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, jog 2017-11-24 A. K. T. pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą, kuriame teigia, jog atvykus apklausai pas tyrėją G. R. ši atėmė jos (A. K. T.) telefoną, abejoja tyrėjos objektyvu ir sąžiningumu nurodydama, jog „negali atsigauti po dviejų valandų apklausos, pasirašė tik po paskutiniais sakiniais, o apklausos pradžią iki pabaigos tyrėja galimai gali pakeisti“; teigia, jog tyrėja elgiasi nesąžiningai - gelbėja nesąžiningą tyrėją G., surašiusią suklastojusią tarnybinį pranešimą, gelbėja ir prokurorę P. („manęs iš vėžių neišmušite ir parodymų slėpdami suklastotą melagingą tarnybinį pranešimą neišmušinėkite, gelbėdami nesąžiningą kolegę V. G. ir prokurorę P., kuri teisme pasakė arba atiduodi milijono vertės aikštelę privačią nuosavybę, darbo vietą kur dirbo invalidai arba sėsi į kalėjimą“), „suabejojau G. R. sąžiningumu atskyrus apklausos pradžią pirmu lapu nuo mano padėto parašo antrame lape galo, kad galėtų toliau mane paterorizuoti, siekdama gelbėti kolegę V. G., prokurorę P.“; „prokurorė P. neduodavo dokumentų susipažinimui, nes žinojo, kad visa byla suklastota ir įdėtas melagingas tarnybinis pranešimas“ (b. l. 16-19). A. K. T. teigė nenorėjusi įžeisti prokurorę K. P. ir tyrėją G. R., tačiau byloje surinkti rašytiniai duomenys, pačios A. K. T. pareiškimai nagrinėjant bylą teisme, paneigia atsakomybėn traukiamo asmens teiginius nenorėjus pažeminti prokurorę K. P. ir tyrėją G. R..

Dėl A. K. T. nurodytų teiginių, jog prokurorė K. P. „teisme pasakė arba atiduodi milijono vertės aikštelę privačią nuosavybę, darbo vietą kur dirbo invalidai arba sėsi į kalėjimą“, taip pat jog, „prokurorė P. neduodavo dokumentų susipažinimui, nes žinojo, kad visa byla suklastota ir įdėtas melagingas tarnybinis pranešimas“ prokuratūroje vykdytas tyrimas. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. M. 2017-12-04 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, jog prokurorė K. P. vadovavo ikiteisminiam tyrimui Nr. 04-2-00175-16 ir palaikė valstybinį kaltinimą, nagrinėjant šią bylą teisme posėdžio metu apklausant A. K. T. prokurorė uždavė klausimą kodėl ji neatsisako anot jos pačios nuostolingo automobilių saugojimo verslo. 2017-01-04 teisiamojo posėdžio protokole (baudžiamoji byla Nr. 1-39-659/2017) neužfiksuota, jog prokurorė K. P. būtų reikalavusi atiduoti milijono vertės turtą ar grasinusi įkaltinti A. K. T. (b. l. 21-33). Taigi, nustatyta, jog minėti A. K. T. teiginiai akivaizdžiai nepagrįsti ir neteisingi.

Dėl teiginio, jog prokurorė neteisėtai neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais, 2017-12-04 nutarime nurodyta, jog integruotos baudžiamojo persekiojimo sistemoje (IBPS) ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00175-16 elektroninė byloje nerasta nei A. K. T. prašymų susipažinti su šia medžiaga nei skundų šiuo klausimu. Užbaigus ikiteisminį tyrimą 2017-08-16 paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokole ir jo priede A. K. T. nurodė, jog susipažinti su tyrimo medžiaga nepageidauja, susipažins teisme ir konstatuota, kad A. K. T. nurodyta aplinkybė jog prokurorė neleido susipažinti su minėta medžiaga akivaizdžiai neatitinka tikrovės (b. l. 8-14). Prokurorė K. P. tiek teikdama paaiškinimus tyrimo metu (b. l. 20, 74, 76), tiek ir apklausiama teisme patvirtino, jog visi A. K. T. prašymai dėl susipažinimo su procesiniais dokumentais spręsti priimant nutarimus. Su bylos medžiaga A. K. T. leista susipažinti pranešus galutinius įtarimus ir pranešus apie tyrimo pabaigą, grasinančių teiginių „arba atiduoti milijono vertės aikštelę į privačią nuosavybę arba vietą kur dirba invalidai arba sėsi į kalėjimą“ ji neišsakė, susipažinusi su A. K. T. skundu pasijuto šokiruota, tokie akivaizdžiai melagingi A. K. T. žodžiai pažemino, sumenkino jos kaip prokurorės garbę ir orumą. A. K. T. iškraipė posėdžio metu užduotų klausimų turinį ir nepagrįstai apkaltino grasinimu susidoroti.

Nustatyta, jog prokurorė K. P. kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18954-16, kuriame A. K. T. buvo kaltinama pagal BK 323 straipsnį ir 2017 m. gruodžio 22 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta. Teismas pažymi, jog minėti akivaizdžiai objektyvios tiesos neatspindintys A. K. T. teiginiai buvo užfiksuoti rašytine forma, išdėstyti oficialiame dokumente, viešai ir pateikti valstybės įstaigai - Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Su šio A. K. T. pareiškimo turiniu sprendžiant dėl jo pagrįstumo susipažino kiti asmenys, dirbantys prokuratūroje, sprendimą dėl jo priėmė tuo metu Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, kuriam prokurorė K. P. buvo tiesiogiai pavaldi. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. K. T. pateikdama 2017-11-24 pareiškimą siekė sumenkinti prokurorės kaip valstybinį kaltinimą palaikančio pareigūnės garbę ir orumą, įžeidė ir pažemino prokurorę.

2017-11-24 A. K. T. pareiškime nurodė, jog atvykus apklausai pas tyrėją G. R. ši atėmė jos (A. K. T.) telefoną, taip pat teiginius „negaliu atsigauti po dviejų valandų apklausos, parašą padėjau ant paskutinių sakinių, o apklausos pradžią iki pabaigą tyrėja galimai gali pakeisti“; teigiama, jog tyrėja gelbėja nesąžiningą tyrėją G., surašiusią suklastojusią tarnybinį pranešimą, ir prokurorę P., „suabejojau G. R. sąžiningumu atskyrus apklausos pradžią pirmu lapu nuo mano padėto parašo antrame lape galo, kad galėtų toliau mane paterorizuoti, siekdama gelbėti kolegę V. G., prokurorę P.“, pareiškimo pabaigoje prašo ištirti „kieno užsakymus vykdė tyrėja G. R.?“. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog minėti A. K. T. teiginiai nepagrįsti.

Klaipėdos apylinkės prokuratūroje gautas A. K. T. 2017-11-15 pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnės V. G. atžvilgiu dėl to, kad ji neva klastojo 2017-03-08 tarnybinį pranešimą. Šį pareiškimą nagrinėjo Klaipėdos apskrities VPK imuniteto skyrius. Tyrimo metu A. K. T. kviesta apklausai ir apklausta kaip liudytoja pareigūnės G. R.. Vykdydama A. K. T. apklausą G. R. jokių teisės, etikos ar moralės normų nepažeidė. Iš Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus patalpos patenka į II klasės saugumo zoną, kurioje taikomi nustatyti reikalavimai bei apribojimai dėl elektroninių ir ryšio priemonių bei kitų pašalinių daiktų palikimo tam nustatytoje vietoje (rakinamoje spintelėje). Vaizdo kamerų užfiksuota, A. K. T. į apklausą atvyko 2017-11-22 12.52 val., jai liudytojo teisės ir pareigos buvo išaiškintos 12.57 val., apklausa pradėta 12.58 val., baigta – 14.14 val. Iš pastato A. K. T. išėjo 14.27 val. (b. l. 24). 2017-11-30 Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja G. R. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. T. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrėjos V. G. atžvilgiu dėl tarnybinio pranešimo klastojimo pareigūnės V. G. veikoje nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Prokuroro S. M. 2017-12-04 nutarime nustatyta, jog A. K. T. 2017-11-22 apklausos protokolas elektronine forma IBPS ir pasirašytas pareigūnės G. R. elektroniniu parašu, po ko jo turinio pakeisti negalima, o nurodymas laikinai palikti telefoną rakinamoje spintoje apklausos metu duotas teisėtai, laikantis Klaipėdos apskrities VPK vadovo nustatytos tvarkos (b. l. 8-14). Apklausta teisme G. R. patvirtino dėl A. K. T. 2017-11-24 skunde išdėstytų aplinkybių, kur abejojama jos kaip pareigūnės objektyvumu ir sąžiningumu, pasijuto pažeminta, skundas įžeidė ją kaip pareigūnę, kadangi dirba Imuniteto skyriuje, visus tyrimus atlieka nešališkai ir objektyviai.

Ištyrus 2017-11-24 A. K. T. pareiškime nurodytas aplinkybes, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prokurorės K. P. ir tyrėjos G. R. veiksmai buvo teisėti bei pagrįsti.

Teismas pažymi, jog A. K. T. išsakyti teiginiai prokurorės ir tyrėjos atžvilgiu akivaizdžiai peržengė saviraiškos teisės ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pasisakyta, jog valstybės tarnautojų, vykdančių savo oficialias funkcijas, leistinos kritikos ribos, kaip ir politikų atveju, yra platesnės negu privačių asmenų. Tačiau EŽTT sprendimuose suformuota nuostata, kad politikai sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno jų žodžio bei darbo kontrolei, o dėl valstybės tarnautojų tokios išvados padaryti negalima, taigi, kritikuojant jų veiksmus, jie neturėtų būti traktuojami lygiai taip pat, kaip politikai (e. g. Lešn?k v. Slovakia, no. 35640/97, judgment of 11 March 2003; Lyashko v. Ukraine, no. 21040/02, judgment of 10 August 2006). Be to, pripažįstama, jog tam, kad valstybės tarnautojai galėtų sėkmingai atlikti savo funkcijas, jiems reikalingas visuomenės pasitikėjimas nesant netinkamo trukdymo, taigi gali kilti būtinybė apsaugoti juos nuo įžeidžiamų ir užgaulių žodinių išpuolių vykdant pareigas. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad prokurorai yra tarnautojai, kurių užduotis – prisidėti prie tinkamo teisingumo vykdymo. Šiuo aspektu jie yra teisminės sistemos plačiąja prasme dalis; visuomenės pasitikėjimas jais, kaip ir teismo pareigūnų atveju, yra viešasis interesas. Demokratinėje visuomenėje asmenys turi teisę komentuoti ir kritikuoti teisingumo vykdymą bei jame dalyvaujančius pareigūnus, tačiau tokia kritika privalo neperžengti tam tikrų ribų (Lešn?k v. Slovakia). Kiekvienu atveju, susidūrus asmens teisei įgyvendinti savo saviraiškos laisvę teisingumo vykdymo kontekste ir teisingumo vykdymo sistemos bei jos pareigūnų teisių apsaugos interesams, turi būti nustatoma teisinga šių vertybių pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2013). Taigi, naudodamasi savo teise į saviraiškos laisvę, A. K. T. negalėjo įžeidinėti prokurorės K. P. ir tyrėjos G. R., o išreikšdama nepasitenkinimą jų darbu turėjo naudotis teisinėmis priemonėmis.

Pažymėtina, jog A. K. T. net ir nurodžiusi, jog nesiekė nieko įžeisti ir pažeminti, o tik išsakė „gryną tiesą“, savo subjektyvią nuomonę (b. l. 78), bylos nagrinėjimo metu teikė pareiškimus, jog pareigūnė G. R. ir prokurorė K. P. „automatiškai atsirašinėjo, nachališkai melavo, nepripažino savo klaidų (pagal užsakymą)“ (b. l. 104-106), teismo posėdyje teigė, jog prokurorė „sufabrikavo“ dvi bylas, nuslėpė suklastotą tarnybinį pranešimą, toliau „klastojo bylą“, K. P. ir G. R. „vykdė nusikalstamas veikas“.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog minėti 2017-11-24 A. K. T. pareiškimo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, žeminantys bei diskredituojantys prokurorę K. P. ir tyrėją G. R..

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prokuroras – valstybės pareigūnas, kurio statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys. Todėl pagrįstai A. K. T. veiksmai dėl teiginių prokurorės K. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 507 straipsnį. G. R. - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja, taigi, yra statutinė valstybės tarnautoja. Atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo įžeidimą numatyta ANK 508 straipsnyje. Jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. T. 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 8 val. iki 10 val. 10 min., pateikdama Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą, kuriame be jokio faktinio pagrindo ir meluodama dėl esminių aplinkybių, raštu kaltino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorę K. P. tuo, kad ji neva reikalavo perduoti tretiesiems asmenims pareiškėjos didelės vertės turtą, priešingu atveju grasindama „uždaryti į kalėjimą“, taip pat neteisėtai slėpus nuo pareiškėjos ikiteisminio tyrimo medžiagą, tokiu būdu pažemino valstybės pareigūnė – prokurorės K. P. garbę ir orumą jų kolegų bei tarnybinius pažeidimus tirti įgaliotų pareigūnų akivaizdoje. Šie A. K. T. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnį.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, jog 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 8 val. iki 10 val. 10 min., pateikdama Klaipėdos apygardos prokuratūrai pareiškimą, kuriame be jokio faktinio pagrindo ir meluodama dėl esminių aplinkybių, raštu kaltino ikiteisminio tyrimo pareigūnę Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiąją tyrėją G. R. tuo, kad ši neva rengėsi klastoti apklausos protokolą ir taip piktnaudžiauti, tikslu padėti išvengti atsakomybės kitai pareigūnei, be to, neteisėtai apribojo pareiškėjos galimybę bendrauti apklausos metu, tokiu būdu pažemino statutinė valstybės tarnautojos G. R. garbę ir orumą jų kolegų bei tarnybinius pažeidimus tirti įgaliotų pareigūnų akivaizdoje. Šie A. K. T. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį.

Už padarytus administracinius nusižengimus A. K. T. skirtinos administracinės nuobaudos.

A.K. T. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog A. K. T. administracine tvarka nebausta (b. l. 82, 83). A. K. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog administraciniai nusižengimai padaryti asmens sulaukusio 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai A. K. T. atžvilgiu bus pasiekti už padarytus nusižengimus paskyrus administracines nuobaudas – minimalias baudas, numatytas ANK 507 straipsnio ir 508 straipsnio sankcijoje. Administracinės nuobaudos subendrintinos administracinę nuobaudą paskiriant pagal sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. T. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą;

- pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. K. T. paskirti galutinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18081390926 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.