- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-117-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00175-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
- Kaltinamasis
- A. K. T.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-606/2017
Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00175-2016-9
2017 m. gegužės 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. T., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 3 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. T. buvo kaltinama, tačiau išteisinta dėl to, kad 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., (duomenys neskelbtini), paštu pateikė 2016 m. vasario 28 d. Klaipėdoje rašytą „Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, jis 2016 m. balandžio 7 d. perduotas nagrinėjimui pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą – Klaipėdos apygardos prokuratūrai, (duomenys neskelbtini), jame nurodė: „(duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. G. bendrininkų grupuotėje su kitais asmenimis, nevykdo trijų teismo sprendimų bylose, jai kerštavo, persekiojo, įvairiais būdais žlugdė jos verslą kuriame dirba invalidai, neteisėtai siuntinėjo sąskaitas dėl žemės nuomos mokesčio ir tokiu būdu prievartavo iš jos turtą. Taip nusikalstamai jis elgėsi dėl to, kad jam buvo reikalinga žemė geroje vietoje netoli jūros, kurioje yra jos automobilių saugojimo aikštelė, nes turėjo planų minėtos žemės (sklypo) teritorijoje (pusė hektaro plotas) statyti labai prabangius kotedžus, nuosavus namus, kurių savininkais turėjo tapti aukšto rango valstybės tarnautojai. Mano, kad jis planavo panaudoti Europos Sąjungos skirtus pinigus ne pagal paskirtį ir tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) V. G. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi dėl savanaudiškų paskatų, viršijo įgaliojimus, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos bei netinkamai atliko savo pareigas, tuo padarydamas didelę žalą ne tik jai ir jos įmonei, bet ir Lietuvos Respublikos valstybei“. Taigi A. K. T. pateiktame pareiškime teigdama, kad (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė, įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini) “ bei A. K. T., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, pateikė melagingą pareiškimą apie padarytą sunkų nusikaltimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. Minkevičius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, juo A. K. T. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai bausmę – 45 parų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skirtingai, nei skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, A. K. T. inkriminuota veika visiškai atitinka BK 236 straipsnio atitinkamos dalies dispozicijos požymius. Savo pareiškime, gautame Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, išteisintoji A. K. T. pateikė teiginius (citatos, rašyba netaisyta) „(duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. G. bendrininkų grupuotėje su kitais asmenimis, nevykdo trijų teismo sprendimų bylose“, „jo siuntinėjamų sąskaitų turinys neatitikdavo tikrovės ir tokiu būdu jis iš manęs prievartavo turtą“, „V. G. planavo panaudoti Europos skirtus pinigus ne pagal paskirtį, todėl aš atsiradusi jo kelyje ir pasipriešinusi neteisėtiems nusikalstamiems veiksmams, buvau neteisėtai persekiota įvairiausiais būdais ir terorizuojama įvairiausiais būdais“, „tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) V. G. piktnaudžiavo savo tarnybinėm padėtim, savo aukštomis pareigomis, dėl savanaudiškų paskatų, viršijo savo įgaliojimus siekdamas turtinės ir asmeninės naudos bei netinkamai atlikdamas savo pareigas, tuo padarydamas didelę žalą ne tik mano įmonei, bet ir Lietuvos Respublikos valstybei“, „Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. prašau pradėti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos savivaldybės V. G. ir jo bendrininkų atžvilgiu pagal LR BK 145 str. 2 d., LR BK 229 str., LR BK 228 str. 1 d. 2 d.“. Taigi priešingai, nei skundžiame nuosprendyje nurodė teismas, išteisintoji net labai tiksliai nurodė veikas, kurias pareiškimu teigė buvus jai padarytas, ir net nurodė jas numatančius BK straipsnius.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pati A. K. T. proceso metu aiškino, kad iš jos imamas neva neteisėtas žemės nuomos mokestis. Raštus, kuriuose buvo nurodyta, kokią sumą reikia sumokėti, pasirašydavo tuo metu (duomenys neskelbtini) pareigas ėjęs R. T., o šiuo metu tokius raštus pasirašo V. G.. Manė, kad jei buvęs (duomenys neskelbtini) R. T. padarė klaidą, tai tas klaidas turi išspręsti šiuo metu šias pareigas einantis V. G.. (duomenys neskelbtini) yra žinoma, kad ji turi mokėti mažesnę sumą, tačiau tokiu būdu ją reketuoja. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę ir į AB „(duomenys neskelbtini) “, kad jai būtų grąžinta permokėta suma, tačiau prasidėjo dar didesnis kerštas – pastarajai buvo išmušti dantys, sprogdinta jos aikštelė, užkimštos aikštelės kanalizacijos angos, dėl to aikštelėje kildavo potvyniai. Manė, kad tuo buvo siekiama, kad iš aikštelės išvažiuotų jos klientai, ir ji atiduotų aikštelę savivaldybei. Teigė, kad tai buvo daroma tyčia, sąmoningai. Taip pat nurodė, kad ir AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. (bitininkas) jai siuntė grasinančio pobūdžio laiškus, kad ji mokėtų mokesčius. Teigė, kad dėl susiklosčiusių problemų raštiškai daug kartų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) V. G., tačiau jis nieko nepadarė. Iš V. G. yra gavusi raštą, juo jis reketavo iš jos 5000 Lt, jų ji neturi mokėti. Raštą pasirašė (duomenys neskelbtini) V. G. ir savivaldybė daro jai psichologinį spaudimą. Tai pasireiškia tuo, jog nuėjus pas gydytoją yra atsisakoma ją gydyti, motyvuojant tuo, kad ji nėra sena, ne invalidė, ne pensininkė, todėl jai niekas nepriklauso.
Apelianto teigimu, tiek iš skundžiamame nuosprendyje pacituotų bylos įrodymų, tiek iš kitos bylos medžiagos matyti, kad A. K. T. pretenzijos dėl neva neteisingai paskaičiuoto žemės mokesčio, yra visiškai nepagrįstos, nes mokesčio dydis buvo nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu, apie tai išteisintajai neabejotinai buvo žinoma, nes ji pati bandė šį dydį skųsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo grįsdamas apeliantas daro išvadą, kad A. K. T. dar nuo 2011 metų buvo žinoma, jog jos vadovaujama įmonė privalo mokėti teismo sprendimu nustatytą mokestį, tačiau su tuo nesutikdama, ji tyčia pareiškimu apkaltino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad išteisintoji tokiu būdu siekė ne teisingumo vykdymo, o tik paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės , kad šis inicijuotų žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, dėl to jos vadovaujamai G. M. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebereikėtų vykdyti teismo nustatytos prievolės.
Apelianto tvirtinimu, pareiškėjas išties negali būti nubaustas pagal BK 236 straipsnį, jeigu jis pranešė jam žinomus teisingus faktus bei aplinkybes arba sąžiningai dėl tokių faktų ar aplinkybių klydo. Aptariamu atveju akivaizdu, kad A. K. T. prokuratūrai pateikti faktai yra neteisingi ir tai teisiškai yra įvertinta – dėl jų yra priimti nepanaikinti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vienas iš jų buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui, pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Bylos faktiniai duomenys neginčijamai įrodo, kad A. K. T. žinojo, jog G. M. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės nuomojamos žemės mokestis yra skaičiuojamas toks, koks yra nustatytas teismo sprendimu, tačiau, siekdama šios prievolės išvengti, ji tyčia pranešė prokuratūrai jos pačios išgalvotus faktus, neva šio mokesčio sumas, siekdamas asmeninės naudos ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba, be to, darydamas kitus nusikaltimus, reikalauja jam perduoti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės . Akivaizdu, kad A. K. T. bylos nagrinėjimo metu teismui nenurodė jokių duomenų, iš kurių ji galėjo daryti pagrįstą prielaidą, jog V. G. galėjo padaryti prieš ją nusikalstamas veikas, nurodytas 2016 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktame pareiškime. Visus savo paaiškinimus išteisintoji grindė tik tuo, kad ji neva manė, jog dabartinis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaltas dėl visiškai kitų asmenų ir įstaigų veiksmų bei sprendimų, jos aptarnavimo gydymo įstaigose ir panašiai. Apelianto nuomone, vadovaujantis vien sveiku protu akivaizdu, kad tokie paaiškinimai nėra adekvatūs ir pakankami pripažinti, jog A. K. T. turėjo bent menkiausią pagrindą manyti esant padarytas jos pareiškime nurodytas nusikalstamas veikas ir sąžiningai klysti dėl jų esmės ar teisinio vertinimo. Tokioje situacijoje negali būti daroma išvada, kad A. K. T. yra persekiojama už pilietišką poelgį pranešti apie, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką, su ja susidorojama, priešingai, konstatuotina, kad būtent savo pačios neteisėtu ir nusikalstamu elgesiu, ji siekė materialinės naudos tik jos vadovaujamam juridiniam asmeniui ir kartu sau pačiai.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. Minkevičius konstatuoja, kad teismas, išteisindamas A. K. T., padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių.
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą išteisintoji A. K. T. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. Minkevičiaus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendį.
Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintoji, jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad išteisintajai A. K. T. buvo pareikštas įtarimas, atliekamas ikiteisminis tyrimas ir surašytas kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 3 dalyje (t. 1, b. l. 83, 111–112). Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamu nuosprendžiu A. K. T. pagal BK 235 straipsnio 3 dalį išteisino. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. Minkevičius apskundė išteisinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, neatitinkančių bylos aplinkybių, tvirtindamas, kad A. K. T. inkriminuota veika visiškai atitinka BK 236 straipsnio atitinkamos dalies dispozicijos požymius. Tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde prokuroras be jokio pagrindo analizavo ir aptarė BK 236 straipsnio 2 dalies dispozicijos sudėties požymius, kartu ir byloje surinktus duomenis bei A. K. T. veiksmus sugretino taip pat su BK 236 straipsnio 2 dalies dispozicija ir prašė A. K. T. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 236 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė K. Prialgauskienė ir apeliaciniame teismo posėdyje, palaikydama apeliacinį skundą, prašė A. K. T. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 2 dalį.
Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo kodekso specialiose normose yra išskiriami pagrindiniai, esminiai požymiai, pagal kuriuos pavojinga veika yra pripažįstama nusikalstama ir ją galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Šiuo atveju apeliaciniame skunde analizuojami ir vertinami ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 3 dalyje, bet nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai bei prašoma išteisintąją A. K. T. nuteisti pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, t. y. už visiškai kitą nusikalstamą veiką, nei išteisintajai A. K. T. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir priimtas jai skundžiamas nuosprendis, todėl apeliacinės instancijos teismas vertinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais neturi teisinio pagrindo.
Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuotina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Kaip jau buvo aptarta, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikrinti bylą prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau visgi atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 235 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 235 straipsnio 3 dalies dispozicija, juos įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad A. K. T. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 3 dalyje, bei skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai ją pagal BK 235 straipsnio 3 dalį išteisino.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.