Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025-04-09 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad A. B., būdamas UAB „K.“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo eiliškumo tvarką, nuostatas. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad Bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre 2018-10-09. Bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2018-10-09 iki 2018-11-07 buvo V. Š.; laikotarpiu nuo 2018-11-07 iki 2024-09-26 buvo A. B. ir laikotarpiu nuo 2024-09-26 iki dabar yra H. K. Bendrovė yra Inspekcijos skolininkė. Inspekcijos 2025-04-09 duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka siekia 11 413,87 Eur, iš kurių: 1) 8 964,54 Eur sudaro nuo 2023-05-26 susidariusi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinė nepriemoka; 2) 1 086,57 Eur PVM delspinigių ir 1 154 Eur pelno mokestis sudaro mokestinę nepriemoką, susidariusią nuo 2024-06-18; 3) 63,79 Eur pelno mokesčio delspinigių, 137,34 Eur GPM ir 7,63 Eur GPM delspinigių sudaro mokestinę nepriemoką, susidariusią nuo 2024-07-02. Inspekcija 2025-02-25 raštu Nr. RNA-5912 kreipėsi į „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių dėl mokesčių mokėtojo sąskaitose esančių piniginių lėšų likučių bei jų judėjimo laikotarpiu nuo 2023-05-01 iki informacijos pateikimo dienos. 2025-03-07 buvo gautas atsakymas Nr. GNA 17, kuriame „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius pateikė Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašus, pagrindžiančius faktą, kad Bendrovės vadovas A. B., net ir žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą biudžetui, nedėjo pakankamai pastangų kuo operatyviau padengti skolą valstybei, o atsiskaitymo prioritetą toliau teikė kitiems Bendrovės kreditoriams/tiekėjams. Dėl tokių vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės Inspekcijos interesai ir imperatyvus Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. nustatytas atsiskaitymų eiliškumas. Pažymėjo, kad Bendrovė turėjo galimybę mokestinę nepriemoką sumažinti arba visiškai ją padengti, tačiau to nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina kartu su Inspekcijos pareiškimu pateikti „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašai. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekė tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių, jeigu Bendrovės vadovas A. B. būtų laiku ir tinkamai vykdęs atsiskaitymus su biudžetu, Inspekcijos finansinis reikalavimas galėjo būti minimalus arba jo apskritai galėjo nebūti. Bendrovės vadovas A. B. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad uždaroji akcinė bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų finansinių dokumentų darytina išvadą, kad Bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės Inspekcijos interesus. Pareiškimas taip pat grindžiamas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analize. Pareiškimu prašoma iškelti A. B. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam Administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-14 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, A. B., pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius, buvo iškelta administracinio nusižengimo byla.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. paaiškino, kad nebuvo padarytas pažeidimas, nes deklaracija buvo pateikta 2024 m. liepos mėn., o iki tol niekas nebuvo išreiškęs pretenzijų ar įspėjęs, kad yra mokestinė nepriemoka, t. y. jis nebuvo informuotas. Buhalterė (įmonės, kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas) atlikdavo mokesčių skaičiavimus, o jis vykdydavo mokėjimus. Mokestinė nepriemoka atsirado vėliau, tačiau apie tai, kad ji susidarė, jis tikino nežinojęs. Apie nepriemoką sužinojo tik tada, kai buvo pateiktos deklaracijos. Vadovo pareigas jis ėjo nuo 2018 m. lapkričio mėn. Galimai buvo peržengta apyvartos riba, nuo kurios privaloma mokėti PVM. Vis tik nurodo, kad buvo bandyta mokestinę nepriemoka sumokėti, tačiau suma buvusi per didelė, todėl pagal Bendrovės finansinę padėtį to padaryti negalėjo. Bendrovė nebuvo pajėgi apmokėti mokesčių. Dabartinė Bendrovės finansinė situacija jam nėra žinoma, nes jis nebėra jos vadovas. Paaiškino, kad tuo metu nebuvo PVM mokėtojas. Domėjosi Bendrovės finansiniais reikalais, tačiau dažniausiai tiesiog apmokėdavo tai, ką pateikdavo buhalterė. Tik vėliau, kai paaiškėjo, jog buvo peržengta PVM mokėtojo riba, buhalterė pradėjo teikti atitinkamas PVM deklaracijas. Teigė, kad nebuvo jokios tyčios ką nors nuslėpti. Dėl lėšų, kurios buvo pervestos jam, nurodė, kad tai iš esmės buvo Bendrovės skola akcininkui, t. y. jam pačiam, kadangi tuo metu jis buvo vienintelis Bendrovės akcininkas. Jo vadovavimo laikotarpiu Bendrovė nebuvo skolinga kitiems kreditoriams. Dėl galimų skolų debitoriams jis teigė tiksliai neprisimenąs, tačiau jeigu ir buvo tokių skolų, jų suma buvusi nežymi. Teigė, kad buvo bandoma vykdyti mokėjimus, tačiau finansinių galimybių tam nepakako. Pasak jo, Bendrovė buvo nedidelė, realiai gaudavo šiek tiek pelno, tačiau nei jos sąskaitoje, nei kasoje tuo metu nebuvo pakankamai lėšų, o be to, jis nebuvęs informuotas, jog Bendrovė tapo PVM mokėtoja. Paaiškino, kad deklaracijos buvo teikiamos tik po 2024 m. liepos mėn. Tuo laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė A., tačiau šiuo metu jis neatsimena buhalterinės įmonės pavadinimo ir neturi jokių kontaktų. Nurodė, kad reikalingi duomenys apie buhalterę yra įmonės dokumentuose. Šiuo metu Bendrovei vadovauja H. K.

Tikino, kad liudytojos kolegėms dokumentus teikė kas mėnesį arba, kas 2 mėnesius. Kolegėms teikė, nes pati liudytoja nurodė taip daryti. Dėl Bendrovės tapimo PVM mokėtoją, yra įsitikinęs, kad liudytojos parodymai rodo, kad ji pripažino praleidusi tą ribą, nes nežinojo, kaip reikia apskaičiuoti. Tik 2024 m. sužinojo, kad Bendrovė turi būti registruota PVM mokėtoju. To nedarė, nes nebuvo aišku, kiek reikia mokėti mokesčių. Jiedu su liudytoja dėl tų dokumentų susiginčijo, tačiau šioji vėliau pareiškė, kad dokumentus rado pas save namie. Mokesčių nesumokėjo, nes jie nebuvo paskaičiuoti. Tikino nežinojęs apie balandžio mėn. teiktas deklaracijas, nes su liudytoja buvo sunkus bendravimas, ji daug kartų tikslinosi. Mano, kad šioji buhalterinę apskaitą tvarkė anksčiau už 2022 m. Mokėjo minimalų darbo užmokestį. Nebuvo skolų už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Įmonės paslaugų neatsisakė, nes nematė rizikos problemų atsiradimui. A. A. buvo pasamdyta, kad ši sektų sumas. Po pirmos deklaracijos pateikimo – nutraukė darbinius santykius. Liudytoja pati nurodė, jog buvo vykdomi patikslinimai. Supranta, kad kaip vadovas privalėjo domėtis Bendrovės finansinę padėtimi ir teismo prašo skirti mažesnę baudą negu prašo Inspekcijos atstovas. Tačiau šiuo metu negalėtų sumokėti paskirtos baudos, nes nedirba. Prašo skirti mažesnę baudą, negu prašė Inspekcijos pareiškime ir jos atstovas teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. parodė, kad tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą. Tai vyko žodinio susitarimo pagrindu. Teikė visas ataskaitas Inspekcijai bei Registrų centrui. Visas bendravimas vyko tik su Bendrovės vadovu A. B. Pasak jos, buhalterinę apskaitą ji tvarkė 2022–2023 m., o 2024 m. gegužės–birželio mėn. buvo atjungta nuo visų sistemų. A. B. kasmet, balandžio–gegužės mėnesiais, atnešdavo praėjusių metų dokumentus. Ji juos suvesdavo į buhalterinę programą ir pateikdavo ataskaitas. Kadangi tuo metu Bendrovė buvo ne PVM mokėtoja, nuolatinis bendravimas nevyko – dokumentai buvo perduodami kartą per metus. Gyvai dokumentus visuomet pristatydavo pats A. B. Ji apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius, tačiau pačius mokėjimus atlikdavo direktorius, nes ji neturėjo prieigos prie Bendrovės bankinių sąskaitų. Turėdama prisijungimą prie Inspekcijos sistemos, ji matydavo susidariusias mokestines nepriemokas. Samdomas darbuotojas įmonėje dirbdavo apie 3–4 mėnesius per metus. Ji gaudavo informaciją, kiek dienų darbuotojas dirbo, pagal tai pildydavo tabelį, formuodavo darbo užmokesčio ir laiko apskaitos žiniaraščius bei kas mėnesį teikdavo duomenis Sodrai. Visi šie veiksmai buvo atliekami vadovui pateikus informaciją telefonu arba raštu. 2023 m. ji gavo dokumentus už 2022 metus ir, remdamasi jais, pateikė metines ataskaitas. 2024 m. A. B. atnešė dokumentus už 2023 metus – ji vėl atliko reikiamus apskaitos veiksmus, tačiau tuomet paaiškėjo, kad buvo viršyta 45 000 Eur riba, ir atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju. Ji pateikė Inspekcijai 608 formą ir buvo paprašyta papildomai pateikti sąskaitų registrus. Apie prievolę registruotis PVM mokėtoju ji sužinojo tik 2024 m., atlikusi skaičiavimus ir sutikrinusi duomenis. Deklaracijos galėjo būti teikiamos kas pusę metų arba kas mėnesį, tačiau vadovas nesiėmė veiksmų ir neįregistravo Bendrovės kaip PVM mokėtojos. Po to, kai ji pateikė visas reikiamas ataskaitas, A. B. su ja daugiau nebebendravo. Mano, kad pagal pateiktas deklaracijas susidarė virš 20 000 Eur PVM mokėtina suma. Paskaičiavimai buvo atlikti žvelgiant į paskutinių 12 mėnesių duomenis. 608 forma su viršyta 45 000 Eur suma buvo pateikta už kiekvieną mėnesį atskirai. Ji taip pat informavo A. B. apie susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau šis apkaltino ją, esą dėl jos kaltės atsirado prievolė mokėti. Ji akcentavo, kad dėl to, jog dokumentai buvo teikiami tik kartą per metus, nebuvo galimybės laiku pastebėti, kada tiksliai buvo viršyta 45 000 Eur riba. Bendravimas su vadovu buvo retas, dažniausiai telefonu. Bendrovė tuo laikotarpiu nebuvo PVM mokėtoja, todėl nebuvo ir prievolės teikti mėnesinių ataskaitų. Jei dokumentai būtų buvę teikiami dažniau, ji būtų pastebėjusi, jog riba viršyta. Pažymėjo, kad sąskaitas visada išrašydavo pats Bendrovės vadovas. Jos žiniomis, Bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, o pati Bendrovė net buvo skolinga vadovui už 2023 metus. PVM deklaracija buvo pateikta 2024 m., jau atsiradus PVM mokėtinos sumos prievolei. Mano, kad tai buvęs vadovo nežinojimas. A. B. neklausė jos, ar yra prievolė registruotis PVM mokėtoju priėmus naujus darbuotojus. Kiek pamena, buvo pasakyta A. B., kad per paskutinius 12 mėnesių buvo viršyta 45 000 Eur riba. Galimai tuo metu jis buvo atvykęs. Patvirtino, kad duomenis tikslino už 2023 m.

Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas palaikė pareiškime nurodytą poziciją ir prašė paskirti vidutinę 2 200 Eur dydžio baudą. Paaiškino, kad kartu su pareiškimu buvo pateikti Bendrovės balansai. Pažymėjo, jog galimai buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Tuo atveju, jeigu pajamos viršija 45 000 Eur, asmuo turi pateikti prašymą dėl įregistravimo PVM mokėtoju, ir tik po to įgyja šį statusą. Kol toks prašymas nėra pateiktas, privaloma teikti neregistruoto PVM mokėtojo deklaracijas. Mokesčių administratorius sudarė balansus, pagal kuriuos apskaičiuotas mokestis sudarė 8 964,54 Eur, o delspinigiai – dar 1 866 Eur. Buvo teikiamos ne PVM mokėtojo deklaracijos, tačiau viršijus 45 000 Eur ribą, atsiranda prievolė mokėti PVM nuo viršytos sumos. Pasak jo, Bendrovė teikė PVM deklaracijas, o jose nurodytos konkrečios mokėtinų sumų vertės. Buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė buvo atsakinga už deklaracijų teikimą bei mokesčių apskaičiavimą. Pažymėjo, kad jeigu buhalterinė įmonė neteikė atitinkamos informacijos Bendrovės vadovui, šis galėjo nežinoti apie susidariusias prievoles. Tačiau kartu pridūrė, kad kaip vadovas jis turėjo aktyviai domėtis situacija ir kreiptis į buhalterinę įmonę. Informavo, kad Inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Šiuo metu bankroto byla dar nėra iškelta. Šiuo metu mokestinė nepriemoka sudaro apie 11 000 Eur.

Pažymėjo, kad A. B. turėjo domėtis Bendrovės finansine padėtimi ir mokestinėmis prievolėmis. Jis atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais, nors buhalterė jau buvo pateikusi deklaracijas Inspekcijai, ir tuo metu lėšų būtų pakakę atsiskaityti su Inspekcija. Mokesčių mokėtojas privalo laiku deklaruoti ir mokėti mokesčius.

Padaryto administracinio nusižengimo vertinimo motyvai ir išvados

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).

CK 6.9301 str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl tų Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, laikotarpiu nuo 2023-05-10 iki 2024-06-06 turėdama nuo maždaug 5 344 Eur iki 10 815 Eur bendro dydžio mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais ir viso šiuo laikotarpiu turėjo daugiau kaip 75 000 Eur išlaidų (b. l. 1–3).

A. B. nuo 2018-11-07 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo iki 2024-08-26, t. y. ir nagrinėjamu atveju aktualių ir nuo 2023-05-10 iki 2024-06-06 atliktų mokėjimų metu.

Iš teismo posėdžio metu teiktų Inspekcijos atstovo paaiškinimų ir pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad didžiausią Bendrovės mokestinės nepriemokos dalį nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2023-05-10 iki 2024-06-06, sudarė Bendrovės nesumokėtas PVM.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį 45 000 Eur riba buvo viršyta. PVM privalo būti apskaičiuotas už visas patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodyta 45 000 Eur riba buvo viršyta.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. A. patvirtino, kad Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2022 m. iki 2024 m. gegužės–birželio mėn. Kadangi tuo metu Bendrovė buvo ne PVM mokėtoja, nuolatinis bendravimas su Bendrovės vadovais nevyko – dokumentai buvo perduodami kartą per metus, pirminius dokumentus apskaitos tvarkymui pateikdavo pats A. B. Ji suvedusi dokumentus apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius, tačiau jokių mokėjimų neatlikdavo, nes nebuvo įpareigota to daryti, taip pat neturėjo prieigos prie Bendrovės bankinių sąskaitų. 2024 m. A. B. pristačius buhalterinei apskaitai dokumentus už 2023 metus, paaiškėjo, kad buvo viršyta 45 000 Eur riba, ir atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju. Tada pateikė Inspekcijai 608 formą ir taip pat informavo A. B. apie susidariusią mokestinę nepriemoką. Kadangi dokumentai buvo teikiami tik kartą per metus, nebuvo galimybės laiku pastebėti, kada tiksliai buvo viršyta 45 000 Eur riba.

Įvertinus aptartus liudytojos A. A. paaiškinimus, kurie nepaneigti jokiais byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais, darytina išvada, kad A. B. apie pareigą Bendrovei registruotis PVM mokėtoja, taip pat tikslią susidariusią mokestinę nepriemoką sužinojo ne vėliau, kaip 2024 m. balandžio mėnesį, t. y. kai buvo apskaičiuota mokėtina PVM suma ir teikta deklarcija mokesčių administratoriui. Tokią teismo išvadą patvirtina ir byloje esantis elektroninio deklaravimo sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad už 2022-10-01 – 2022-10-31 mokestinį laikotarpį PVM deklaracija mokesčių administratoriui buvo pateikta 2024-04-08; vėliau buvo teiktos PVM deklaracijos už vėlesnius 2023 metų mokestinius laikotarpius.

Kita vertus, pabrėžtina, kad A. B., būdamas Bendrovės vadovu, būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ir savalaikį apskaitą vykdantiems asmenims dokumentų, reikalingų mokesčių apskaičiavimui pateikimą, privalėdamas žinoti, jog vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 d., Bendrovei viršijus 45 000 Eur apyvartą, būtina registruotis PVM mokėtoju, savo pareigas vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl laiku nebuvo deklaruotas ir sumokėtas PVM, o esant šio mokesčio nepriemokai vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Čia pažymėtina, kad jau ir po to, kai 2024 m. balandžio mėn. buvo apskaičiuotas Bendrovės mokėtinas PVM ir mokesčių administratoriui buvo pateikta PVM deklaracija, esant mokestinei nepriemokai Bendrovė toliau vykdė atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad A. B., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. 2023-05-10 iki 2024-06-06, už prekių (paslaugų) užpirkimus įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes minėti mokėjimai tretiesiems asmenims buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad A. B. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Byloje esančiais įrodymais A. B. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant A. B. baudą, kuri yra kiek mažesnė už ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidutinę, t. y. 1 700 Eur baudą

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 700 Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.