- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- II-256-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00592-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotajai atstovei Jolantai Kopač,
viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5643-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK21127334783).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5643-2021 R. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, kaip transporto priemonės savininkas (įmonės vadovas), nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t.y. iki 2020 m. lapkričio 25 d. 09:00 val. nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos) asmens, kuris 2020 m. liepos 29 d. 16.02 val. naudojosi jam priklausančia transporto priemone VOLKSWAGEN MULTIVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 6 punkto ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą R. L. buvo paskirta 530 Eur bauda.
Šalies argumentai
R. L. pateikė teismui skundą dėl minėto nutarimo. Skunde nurodė, kad jo manymu, šioje administracinio nusižengimo byloje, visų pirma, turėjo būti patikimai ir įtikinamai nustatyta, kas yra 2020 m. liepos 29 d. 16.02 val. užfiksuoto KET pažeidimo padarymo vietoje užfiksuotos transporto priemonės savininkas (valdytojas). Aptariamos transporto priemonės savininku yra juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini, toliau- Nr. 1)“. Transporto priemonės valdytoju — juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini, toliau- Nr. 2)“. Pareiškėjas (fizinis asmuo R. L.), kuris ir yra pripažintas kaltu bei nubaustas už tai, kad nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų, nėra nei šios transporto priemonės savininkas, nei transporto priemonės savininko - UAB „Nr. 1“ - vadovas, nei transporto priemonės valdytojas, nes transporto priemonės valdytoju taip pat yra ne pareiškėjas, o juridinis asmuo UAB „Nr. 2“. Tokiu būdu, administracinį nusižengimą tyrusi ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija šioje byloje netinkamai kvalifikavo pareiškėjo statusą. Atitinkamai administraciniame kaltinime nurodoma tikrovės neatitinkanti aplinkybė, jog jis nenurodė „<...> kas 2020 m. liepos 29 d. 16 val. 02 min. naudojosi jam priklausančia transporto priemone“. Iš procesiniuose dokumentuose suformuluoto kaltinimo yra neaišku, ar pareiškėjas yra kaltinamas administracinio nusižengimo padarymu kaip transporto priemonės savininkas ar kaip transporto priemonės valdytojas, ar kaip transporto priemonės savininko (juridinio asmens) vadovas ar kaip transporto priemonės valdytojo (juridinio asmens) vadovas. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjas neturi galimybės efektyviai ir efektingai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pažeidimą tyrusi ir bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodė, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį pareiškėjui yra taikoma todėl, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį, o pastarąjį sudaro trys savarankiškos šio straipsnio dalys, todėl nei protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodžius, kuri konkrečiai įstatymo 20 straipsnio dalis buvo pažeista, pareiškėjui iki galo yra neaišku, už kokią konkrečiai įstatymu draudžiamą veiką jam yra pritaikyta administracinė atsakomybė. Darant prielaidą, kad bylą ne teismo tvarka tyrusi institucija turėjo omenyje tai, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nesutiktina, kad tokia veika atitinka ANK 431 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, jog transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Kaip matyti tiek iš ANK 431 straipsnio pavadinimo, tiek iš šiame straipsnyje nurodytos teisės normos dispozicijos, administracinė atsakomybė yra nustatyta tik transporto priemonės savininkui (valdytojui), tačiau šį (administracinė atsakomybė) nėra nustatyta juridinio asmens, kuriam priklauso transporto priemonė, vadovui. Galiausiai, pareiškėjas mano, kad administracinio nusižengimo bylą tyrusi institucija netinkamai informavo pareiškėją apie jo prievolę pranešti policijos įstaigai duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šis pranešimas buvo siunčiamas juridiniam asmeniui UAB „Nr.2“. Pranešime aiškiai nurodoma, kad pranešimas, kuris adresuotas juridiniam asmeniui UAB „Nr. 2“, adresatui yra siunčiamas adresu „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi šiame pranešime nenurodyta, jog pranešimas juridiniam asmeniui UAB „Nr. 2“ yra siunčiamas kokiu nors kitu (alternatyviu) būdu, nei pranešimo siuntimo būdas, nurodytas pačiame pranešime, pareiškėjas daro faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad pranešimas juridiniam asmeniui UAB „Nr. 2“ buvo išsiųstas tik tuo būdu, kuris nurodytas pranešime, t. y. įmonės registruotos buveinės adresu: „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas atsakingai pareiškia, kad aptariamas pranešimas tuo adresu, kuriuo jis buvo siunčiamas adresatui UAB „Nr.2“, nebuvo gautas. Pažymi, jog ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog tais atvejais, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Taigi ANK aiškiai nustato, kad aptariamu atveju pranešimas turėjo būti siunčiamas (adresuojamas) ne juridiniam asmeniui, t. y. ne UAB „Nr. 2“, o juridinio asmens vadovui, t.y. pačiam pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, t.y. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba pareiškėjo, kaip fizinio asmens, oficialiai nurodytu (deklaruotu) elektroninio pašto adresu. Įtakos netinkamam pareiškėjo informavimui galėjo turėti ir ta aplinkybė, kad 2020-11-09 pareiškėjas pateikė VĮ „Registrų centras“ transporto priemonės valdytojo (UAB „Nr. 2“) kontaktinių duomenų, konkrečiai — el. pašto adreso, patikslinimą. ANK 611 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad juridinio asmens vadovas informaciją policijos įstaigai privalo pranešti per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo. Tai suponuoja išvadą, kad policijos įstaiga, ketindama taikyti administracinę atsakomybę, privalo turėti įrodymus, patvirtinančius, kad pranešimą gavo būtent juridinio asmens vadovas, t. y. fizinis asmuo, kuriam ir turi būti siunčiamas pranešimas, bet ne juridinis asmuo, kadangi atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį gali būti taikoma tik fiziniam, bet ne juridiniam asmeniui. Remdamasis išdėstytu prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, bylą grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau - ir institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad institucijos nuomone, nėra pagrindo taikyti ANK 625 straipsnio nuostatų ir naikinti 2021 m. vasario 23 d. pareiškėjo atžvilgiu priimtą nutarimą, kadangi įstatyme numatytos pareigos įmonės vadovas R. L. neįvykdė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi juridinio asmens vadovas nenurodė ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone ir padarė administracinį nusižengimą. Visi procesiniai dokumentai asmeniui buvo išsiųsti asmens oficialu elektroniniu paštu, kurį asmuo yra nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, todėl skundo prašo netenkinti, o nutarimą Nr. 10-ANR_N-5643-2021 palikti nepakeistą.
Teisme apklaustas skundą padavęs R. L. parodė, kad apie jam paskirtą nuobaudą sužinojo tik gavęs VMI pranešimą. Jei iš tiesų buvo padarytas KET pažeidimas su jo įmonei priklausančia transporto priemone, sutinka, kad dalis atsakomybės tenka jam. Tačiau tam, kad jis galėtų pateikti prašomus duomenis, jis visų pirma turi būti gavęs prašymą juos pateikti. Negavęs jo, negalėjo pateikti jokio atsakymo. Jis negali būti patrauktas asmeninėn atsakomybėn už pažeidimą, apie kurį nieko nežinojo. Jis negalėjo susipažinti su jam pateiktais kaltinimais laiku, juolab neturėjo galimybės apsiginti. Įmonė turi penkias transporto priemones. Jis neturi jokio tikslo slėpti jas vairuojančių žmonių, nepateikti duomenų apie juos, juolab gauti už tai tokią didelę baudą. Kaip fizinis asmuo jis turi oficialiai deklaruojamą gyvenamąją vietą, joje gyvena, nesislepia nei nuo policijos, nei nuo kitų institucijų. Galiausiai galima jam paskambinti. Policija tikriausiai turi ir jo telefoną. Jis visada ir visiems atsiliepia telefonu. Nenormalu, kad apie administracinę teiseną jis sužino tik iš VMI jau po nuobaudos paskyrimo. Juk teismai siunčia tik registruotus laiškus, kad galėtų įsitikinti, jog siunta buvo gauta. Kodėl to nedaro policija. Pranešimas buvo išsiųstas įmonės registruotos buveinės, buvusios jos įkūrimo metu, adresu. Šis adresas jau yra pasikeitęs. Faktiškai yra baudžiama ne įmonė, o fizinis asmuo – R. L. Nesuprantama, kodėl nebuvo siunčiamas pranešimas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo jis ir būtų buvęs gautas. Kodėl nebuvo siųsta bent realiu įmonės buveinės adresu, kuris viešai yra skelbiamas. Beje, oficialiai buvo pakeistas ir jo įmonės el.pašto adresas. Nesuvokia, kodėl policija traktuoja, jog išsiųstas elektroniniu paštu laiškas jau yra ir gautas. Gal žmogus jo negavo, gal neturėjo galimybės prisijungti prie savo pašto. Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) jis seniai nenaudoja. Nebeturi prieigos prie jo. Jis negavo klausimo, todėl nepateikė ir atsakymo. Tai nėra piktybinis pažeidimas. Jo manymu, jis iš viso nepadarė pažeidimo. Prašo teismo atsižvelgti į tai. Policijai pirmiausiai tenka pareiga įrodyti, kad jis gavo tą laišką su reikalavimu pateikti duomenis, o po to bausti. Jo atlyginimas tik 1000 Eur, o dabar jis turi sumokėti pusę jo atlyginimo viršijančą sumą vien todėl, kad jis neatsakė į laišką, kurio negavo. Tai, kad jam pranešimas buvo išsiųstas ir pristatytas, nereiškia, kad jis toje pašto dėžutėje lankėsi, laišką matė ir perskaitė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotoji atstovė paaiškino, kad įmonės vadovui buvo siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Pranešimas buvo siunčiamas įmonės vadovo elektroniniu paštu, nurodytu valstybės informacinėse sistemose ir registruose. Policijai savo sistemoje įvedus žmogaus asmens kodą, automatiškai yra išmetamas asmens elektroninio pašto adresas iš minėtų sistemų. Jei asmuo tuo paštu nebesinaudoja, reikėtų pasikeisti tą informaciją, nes tokiu būdu klaidinamos valstybės institucijos. Byloje nurodytu el.pašto adresu iš pradžių pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas su prašymu pateikti vairuotojo asmens duomenis, laukiama iki nurodyto termino, tuomet tuo pačiu elektroninio pašto adresu siunčiamas surašytas administracinio nusižengimo protokolas, galiausiai – priimtas nutarimas. Visais trimis atvejais sistema išmetė tą patį elektroninio pašto adresą. Jei paštas nebeaktyvus, kažkas techniškai su juo blogai ir laiškas nenuėjo, sistema automatiškai sugeneruoja pranešimą, kad laiško išsiųsti nepavyko. Nagrinėjamu atveju sistemoje prie visų trijų išsiuntimų buvo žyma, jog laiškas sėkmingai išsiųstas, tai reiškia, kad asmuo laišką gavo. Pranešimas buvo siųstas įmonės vadovui tuo el.pašto dresu, kurį Administracinių nusižengimų registras ir CDB (Centrinė duomenų bazė) sistema išmetė kartu su jo asmens kodu. Paprastai tai būna adresas, kurį pats asmuo yra nurodęs kažkuriame valstybinaime registre. Iš praktikos gali pasakyti, jog dažniausiai – VMI sistemoje. Turint tokį elektroninio pašto adresą, policija nebeprivalo siųsti laiško paštu. Jei paštas yra pasikeitęs, pats asmuo turi valstybiniuose registruose pasikeisti informaciją, atnaujinti savo duomenis. Administracinių nusižengimų registre policijos pareigūnai po elektroninio laiško išsiuntimo mato funkcijas, jog „dokumentas išsiųstas“ ir „dokumentas pristatytas“, kas rodo, jog laiškas sėkmingai pasiekė adresatą. Funkcijos, rodančios, jog „laiškas perskaitytas“, registre nėra. Funkcija „dokumentas pristatytas“ rodo, jog laiškas sėkmingai pasiekė dėžutę ir techninių kliūčių jį perskaityti nėra, kitaip atsirastų užrašas „dokumentas nepristatytas“. Pareiga perskaityti savo laiškus kyla pačiam žmogui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę Transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 2 dalis numato, administracinę atsakomybę už pakartotinai padarytą šios straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas pareiškėjas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nurodoma, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Nagrinėjamai situacijai yra aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. KET 6 punktas numato bendro pobūdžio nuostatą, jog kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
Nagrinėjamu atveju institucija gavo duomenis apie tai, kad 2020-07-29, 16.02 val. Vilniaus m. sav., Vilnius, Vakariniame aplinkkelyje, ties Ukmergės g., greičio matavimo priemonė MultaRadar SD580, 593-072/73002, užfiksavo automobilio VOLKSWAGEN MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greičio viršijimo faktą, t.y. galimai padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnyje.
VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas yra UAB „Nr. 1“, (duomenys neskelbtini), būstinės adresas (duomenys neskelbtini), o valdytojas yra UAB ,,Nr.2“, būstinės adresas (duomenys neskelbtini). UAB ,,Nr. 2“ vadovas yra R. L. Atitinkamai būtent šiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatas kilo pareiga policijos pareigūnams pareikalavus pateikti duomenis apie asmenį, 2020-07-29, 16.02 val. vairavusį aukščiau paminėtą transporto priemonę.
Siekiant nustatyti automobilį bylai aktualiu laiku naudojusį konkretų asmenį, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2020 m. lapkričio 19 d. raštu kreipėsi į UAB „Nr. 2“ vadovą, prašydama per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį, aukščiau nurodytu laiku ir vietoje vairavusį automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir galimai padariusį administracinį nusižengimą (b.l. 19). Atsakymas institucijai nustatytu laiku nebuvo pateiktas, todėl R. L., kaip UAB ,,Nr. 2“ vadovui, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o vėliau priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Remiantis sisteminiu ANK 431 straipsnyje, ANK 611 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimu, teismui nekyla abejonių, jog R. L., kaip UAB „Nr. 2“ vadovas, yra tinkamas ANK 431 sraipsnyje numatyto nusižengimo (dėl duomenų apie asmenį, vairavusį bendrovės valdomą transporto priemonę, nepateikimo) subjektas. Teismas pripažįsta, jog administracinis kaltinimas nebuvo suformuluotas preciziškai, kadangi vietoj formuluočių „Transporto priemonės savininkas (įmonės vadovas)“ ir „naudojosi jam priklausančia transporto priemone“, turėjo būti įrašai „transporto priemonės valdytojo (juridinio asmens) vadovas“ ir „naudojosi jo vadovaujamos įmonės valdoma transporto priemone“, kadangi UAB „Nr. 2“, VĮ Regitra duomenimis, nėra minėtos transporto priemonės savininkė, tik valdytoja. Taip patikslintina, jog R. L. neveikimu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Tačiau šie kaltinimo netikslumai nėra esminis trūkumas, kuris negalėtų būti pašalintas teisminio nagrinėjimo metu ir dėl kurio reikėtų naikinti ginčijamą nutarimą. Atitinkamai ir 2020 m. lapkričio 19 d. Kelių policijos valdybos pranešime, remiantis minėtų teisės normų nuostatomis, būtų buvę tikslu nurodyti ne tik bendrovės pavadinimą, tačiau ir bendrovės vadovą, kuriam įstatymas kelia pareigą pateikti prašomus duomenis bei kuriam faktiškai ir yra siunčiamas šis pranešimas.
Nors vienas skundo argumentų buvo tai, jog bendrovė adresu (duomenys neskelbtini), niekada negavo minėto 2020 m. lapkričio 19 d. Kelių policijos valdybos pranešimo, tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog šiuo adresu jis niekada siunčiamas ir nebuvo. Iš institucijos byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo (b.l. 21) aiškiai matyti, jog minėtas pranešimas buvo išsiųstas vieninteliu būdu – bendrovės vadovo R. L. asmeniniu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar institucija pasirinko teisėtą ir tinkamą R. L. informavimo apie pareigą pateikti prašomus duomenis būdą. Kadangi už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytų duomenų nepateikimą asmeninė atsakomybė tenka juridinio asmens – transporto priemonės savininko ar valdytojo vadovui, pareiškėjo nuomone, institucija privalėjo pranešimą siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba jo darbovietės adresais - aktualiu jo vadovaujamos bendrovės buveinės adresu arba Registrų centro juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės oficialiu elektroninio pašto adresu.
Su šiais pareiškėjo argumentais nesutiktina. Visų pirma, kaip jau minėta aukščiau, pareiga pateikti duomenis apie transporto priemonę, kuria galimai buvo padarytas KET pažeidimas, vairavusį asmenį tenka išimtinai juridinio asmens vadovui (kai transporto priemonės valdytojas ar savininkas yra juridinis asmuo), atitinkamai už šių duomenų nepateikimą traukiamas juridinio asmens vadovas, o ne pats juridinis asmuo. Iš to seka, jog pranešimai (ir po jų sekę procesiniai dokumentai) pagrįstai siunčiami, naudojantis juridinio asmens vadovo, o ne juridinio asmens, kontaktais.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Būtent šiuo būdu buvo siųstas pranešimas su įpareigojimu pateikti duomenis pareiškėjui. Šis informavimo būdas yra įtvirtintas įstatymų leidėjo ir visiškai teisėtas.
Pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog pasirinkus informavimo elektroniniu paštu būdą, institucija privalėjo vadovautis Registrų centro Juridinių asmenų registre 2020-11-19 atnaujintu bendrovės el.pašto adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, pranešimas buvo siunčiamas ne juridiniam, o fiziniam asmeniui – bendrovės vadovui R. L., tad Administracinių nusižengimų registro sistema automatiškai iš valstybinių duomenų bazių ir registrų parinko ir naudojo R. L. deklaruotą kaip savo asmeninį elektroninio pašto adresą.
Analogiškose teismų nagrinėtose bylose jau buvo išaiškinta, jog policijos naudojamas administracinių nusižengimų registras (ANR) automatiškai gauna duomenis iš kitų valstybinių registrų ir duomenų bazių (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-8-932/2021, Vilniaus apylinkės teismo nutartis byloje II-474-1131/2020). ANR Nuostatų 38 punkte nurodoma, kad duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų gaunami automatiniu būdu. ANR nuostatų 36 punkte yra detaliai išvardijama, kokių kitų registrų ir valstybės informacinių sistemų klasifikatoriai, duomenys ir informacija yra naudojami Administracinių nusižengimų registre. Kol asmuo pats jų nepakeičia valstybiniuose registruose, jie laikomi aktualiais ir tinkamais naudoti. Iš Administracinių nusižengimų išrašo byloje matyti, jog elektroninis laiškas su pranešimu R. L. buvo išsiųstas ir žymimas kaip gautas. Jei laiškas dėl techninių kliūčių nebūtų pasiekęs adresato, pašto dėžutė būtų buvusi neaktyvi, tokio įrašo nebūtų. Atitinkamai pagrindo abejoti, jog R. L. gavo jam siųstą pranešimą, nėra. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 573 straipsnio 5 dalimi, elektroniniu paštu išsiųsto procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Ta aplinkybė, jog R. L. nebesinaudoja savo deklaruotu elektroninio pašto adresu, jo registruose neatnaujina ir jame gautų laiškų neskaito, nedaro pareigūnų naudoto informavimo būdo neteisėtu. Pareigūnai siųsdami pranešimą su reikalavimu pateikti duomenis nepažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įstatyminis reguliavimas nenumato administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno pareigos procesinius dokumentus išsiuntus valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroninio paštu, papildomai dėl jų susisiekti su administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiais asmenimis.
Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog R. L., kaip UAB „Nr. 2“ vadovas pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2020 m. sausio 13 d. nutarimu (įsiteisėjo 2020 spalio 28 d.) jau buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
Tačiau vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).
Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia,jog nagrinėjamas pažeidimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma. Taip pat atsižvelgia į tai, jog patys policijos pareigūnai įgyvendindami ANK 611 straipsnio nuostatas ir siųsdami pranešimus dėl duomenų pateikimo juridinių asmenų vadovams nesilaiko vienodos tokių pranešimų siuntimo praktikos. Dažni atvejai, kai tokio pobūdžio pranešimai yra siunčiami būtent juridinių asmenų elektroninio pašto adresais, arba tiek vadovo, tiek juridinio asmens elektroninio pašto adresais, padidinat galimybę, kad pranešimas adresatą pasieks. Pažymėtina, jog R. L. buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nes nepateikė duomenų apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos transporto priemonės vairuotoją pagal pranešimą, kuris taip pat buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kuris Registrų centre tuo metu buvo registruotas kaip oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas. Po šio nubaudimo jis kreipėsi į Registrų centrą su prašymu atnaujinti bendrovės elektroninio pašto adresą ir tikėjosi, jog naujuoju adresu siunčiami bendrovei pranešimai jį pasieks laiku ir ateityje tokių nesusipratimų bus išvengta. Tačiau šį sykį buvo pasirinkta pranešimą siųsti ne bendrovės, o jo asmeniniu (taip pat matomai neatnaujintu valstybiniuose registruose) elektroninio pašto adresu ir situacija pasikartojo. Atsižvelgdamas į tai, jog bendrovės vadovas ėmėsi veiksmų, jog nauji tos pačios rūšies nusižengimai nebebūtų padaryti, tačiau negalėjo numatyti, jog institucija pakeis nuostatą siųsti pranešimus nebe bendrovės, o jos vadovo asmeniniu elektroniniu paštu, teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda akivaizdžiai neatitiktų situacijos ir asmens pavojingumo ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, R. L. skirtina švelnesnė nuobaudos rūšis– įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. L. skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5643-2021:
patikslinant administracinio kaltinimo formuluotę, kad R. L., kaip transporto priemonės valdytojo (juridinio asmens) vadovas, iki 2020 m. lapkričio 25 d. 09:00 val. nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos) asmens, kuris 2020 m. liepos 29 d. 16.02 val. naudojosi jo vadovaujamos UAB „Nr. 2“ valdoma transporto priemone VOLKSWAGEN MULTIVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 6 punkto ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas;
už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.