- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2012-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20532-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- M. Š., S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 14 notarų biuro
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. Š. ir S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl notarinių veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. Š. ir S. Š. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys - Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarė R. B., AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai M. Š. ir S. Š. skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarės R. B. 2016-05-10 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-11-29 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista pradinė 2003-12-24 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi mirė vienas iš pradinių skolininkų R. Š., o jo turtą paveldėjo pareiškėjas M. Š.. Po šio susitarimo sudarymo paskolos dydis ir mokėjimo grafikas bei tvarka keičiami nebuvo. 2016 m. gegužės mėn. pareiškėjai, norėdami įnešti eilinę įmoką, sužinojo, kad jų kredito sutartis nutraukta, tačiau įnešamus pinigus priėmė. Pareiškėjų įsitikinimu, 2016-05-10 vykdomasis įrašas atliktas neteisėtai, kadangi pareiškėjai kreditavimo sutartį vykdė tinkamai.
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad tarp banko ir kredito gavėjų R. Š. ir S. Š. buvo sudaryta 2003-12-24 Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kredito gavėjams suteiktas 60 000 Lt (17 377,20 Eur) dydžio kreditas iki 2023-11-20. Įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas butas. Tarp banko ir pareiškėjų 2013-11-29 sudarytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie Kreditavimo sutarties, kurio pagrindu į prievolę bendraskoliu buvo įtrauktas pareiškėjas M. Š.. Pareiškėjams nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, pareiškėjai Kreditavimo sutartyje ir Susitarime nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini)) nusiųstu banko 2015-12-15 raštu buvo įspėti apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei paraginti per rašte nustatytą terminą (iki 2016-02-13) padengti 310,56 EUR įsiskolinimą. Taip pat minėtu raštu pareiškėjai įspėti apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo bankas bus priverstas nutraukti Kreditavimo sutartį ir inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, įsipareigojimai pagal Kreditavimo sutartį ir toliau nebuvo vykdomi, o įsiskolinimas pagal Kreditavimo sutartį tik dar labiau didėjo, pareiškėjams Kreditavimo sutartyje ir Susitarime nurodytais adresais buvo išsiųstas banko 2016-02-23 raštas „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“. Šiuo raštu pareiškėjai dar kartą paraginti padengti įsiskolinimą ir įspėti apie tai, kad per papildomai nustatytą terminą (iki 2016-03-29) nepadengus pagal Kreditavimo sutartį susidariusio 420,96 Eur įsiskolinimo, bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Per 2016-02-23 rašte nustatytą terminą įsiskolinimas bankui nebuvo padengtas, todėl Kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Nutraukęs Kreditavimo sutartį, bankas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į notarę dėl priverstinio skolos išieškojimo iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Todėl suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarė R. B. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad 2016-05-10 vykdomasis įrašas pagal hipotekos sandorį buvo atliktas, nepažeidžiant jokių galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų, patikrinus visus būtinus duomenis, atlikus visas reikiamas procedūras bei vykdant notarui pavestas teisės aktuose nustatytas funkcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi skundą dėl notarinių veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad kreditoriui kreipusis į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo, notarė nustačiusi, kad kreditoriaus prašymas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 6 ir 7 punktų reikalavimus, o prieš tai išsiuntusi skolininkams (pareiškėjams) apraše nurodyto turinio pranešimą, 2016-05-10 vykdomąjį įrašą atliko pagal visas reikiamas procedūras, nepažeisdama įstatymų reikalavimų, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, konstatavęs, kad prašymas dėl bylos sustabdymo yra nesusijęs su nagrinėjama byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai M. Š. ir S. Š. prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad notaras privalėjo patikrinti sutarties nutraukimo teisėtumą ir, tik nustatęs įstatyminį arba sutartinį sutarties nutraukimo pagrindą, išduoti vykdomąjį įrašą. Šiuo atveju kreditavimo sutartis, kuri kartu laikoma vartojamąja kredito sutartimi, vienašališkai nutraukta su pareiškėjais neteisėtai, nes buvo neįvykdyta tik maža šios sutarties dalis ir toks pažeidimas nelaikytinas esminiu. To notarui neatlikus, vykdomasis įrašas buvo išduotas neteisėtai, o teismui apskundus šiuos notaro veiksmus - šis taip pat nepatikrino šių veiksmų teisėtumo. Taigi, teismui neištyrus to, kas buvo prašoma, ir skundą atmetus, remiantis formaliomis nuostatomis, skundas atmestas nepagrįstai. Teismas nepagrįstai nestabdė nagrinėjamos bylos. Teismas visiškai nepasisakė dėl kito notaro veiksmų neteisėtumo motyvo, kad jis vykdomąjį įrašą išdavė didesnei sumai, nei to prašė kreditorius.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai pateikė skundą dėl notarės veiksmų (ypatingoji teisena), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nagrinėjo būtent notarės atliktų veiksmų teisėtumą ir nevertino kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo bei iš apeliantų išieškotinos sumos pagrįstumo. Klausimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ginčo teisenos tvarka šiuo metu nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-9744-1030/2016. Kreditavimo sutartis su apeliantais buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, kredito gavėjams daugiau nei septynis mėnesius iš eilės tinkamai nevykdant kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nemokant kredito grąžinimo įmokų, palūkanų ir delspinigių), t. y. sistemingai pažeidinėjant kreditavimo sutartį. Notarė atliko vykdomojo įrašo pakeitimą, nurodant, jog apeliantų skolos suma yra 7 207,11 Eur, todėl apeliantų argumentai dėl vykdomajame įraše nurodytos neteisingos skolos sumos atmestini kaip nepagrįsti. Teismas visiškai pagrįstai netenkino apeliantų prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2YT-27176-734/2016 sustabdymo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų M. Š. ir S. Š. skundas dėl notarės R. B. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai atskirajame skunde nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos nutartį ar ją pakeisti. Esminis apeliantų atskirojo skundo argumentas yra tas, kad notaras privalėjo patikrinti sutarties nutraukimo teisėtumą ir, tik nustatęs įstatyminį arba sutartinį sutarties nutraukimo pagrindą, išduoti vykdomąjį įrašą. To notarui neatlikus, vykdomasis įrašas buvo išduotas neteisėtai, o teismui apskundus šiuos notaro veiksmus - šis taip pat nepatikrino šių veiksmų teisėtumo. Tačiau šie apeliantų argumentai nėra pagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-20 nutartyje Nr. 3K-3-328/2014 išaiškino, kad remiantis nauju teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir forma. Kasacinis teismas pažymėjo, jog įsigaliojus įstatymo pakeitimams, notaras perėmė hipotekos teisėjo, kaip teisinį tyrimą atliekančio subjekto, funkcijas; notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena (kaip to nedarė ir hipotekos teisėjas), tačiau pažymėtina, kad notaro funkcijos yra siauresnės apimties nei hipotekos teisėjo, nes notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako. Teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Pagal teisinį reglamentavimą hipotekos kreditorius, teikdamas prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, privalo pateikti CK 4.192 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 6 punkte nustatytus dokumentus. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti CK 4.192 straipsnio 4 dalyje, Notariato įstatymo 491 straipsnio ir Aprašo 7 punkte nurodytus duomenis ir nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nepaneigta, kad hipotekos kreditorius pateikė visus CK 4.192 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 6 punkte nustatytus dokumentus ir duomenis, minėtos aplinkybės neneigia ir apeliantai atskirajame skunde. Pažymėtina, jog pagal teisinį reglamentavimą notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3-4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Notarė šiame procese, nagrinėjamame ypatingąja teisena, pagrįstai atliko išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir rėmėsi nenuginčytais registro duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais.
Pažymėtina, kad išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškojimo teisės turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis, 4.1941 straipsnio 6 dalis). Kaip tvirtina apeliantai ir nustatyta „Liteko“ duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-9744-1030/2016 ir yra sprendžiamas klausimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ginčo teisenos tvarka. Apeliantų ieškinys patenkintas ir sutarties nutraukimas iš tiesų pripažintas neteisėtu, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Todėl susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kuomet pradėtas nepagrįstas išieškojimas be pagrindo arba pareikštas nepagrįstas reikalavimas, apeliantai turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Tačiau ši aplinkybė notarės vykdomojo įrašo neteisėtu nedaro.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė šios bylos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9744-1030/2016 neturės prejudicinės galios šioje byloje, kadangi šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ar skolos dydžio pagrįstumo.
Apeliantai skundą argumentavo ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių pareiškėjų argumentų. Nesutikdamas su tokiais atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs notarės veiksmus, išduodant vykdomąjį įrašą, konstatavo, jog jis išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, t. y. atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, notarė 2016-06-21 atliko vykdomojo įrašo pakeitimą, nurodant, jog apeliantų skolos suma yra 7 207,11 Eur, todėl apeliantų argumentai dėl vykdomajame įraše nurodytos neteisingos skolos sumos atmestini kaip nepagrįsti, o aplinkybės, kad dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo vertinti šią nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notarės atliktas skundžiamas notarinis veiksmas atitiko visų tai reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (tarp jų ir Aprašo 7 punktą). Todėl konstatuojama, jog apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, dėl ko atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.