- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-36-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- M. K., A. B., L. R., T. Z., Panevėžio rajono
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8803-828/2009 dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais pagal A. K. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims M. K., A. B., L. R., T. Z., Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. M. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-10-14 nutartimi ieškovės A. K. prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę, įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui A. K., priklausančiam nekilnojamam turtui į 1/2 dalį žemės sklypo, 0,45 ha bendro ploto, esančio Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių (šulinys, rūkykla, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) k.; žemės sklypą, 4,00 ha bendro ploto, esančio Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, 3,45 ha bendro ploto, esančio Panevėžio r sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, 0,60 ha bendro ploto, esančio Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, 1,70 ha bendro ploto, esančio Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, 3,25 ha bendro ploto, esančio Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą 4,72 ha bendro ploto, esančio Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turtui, kuris nurodytas, skundžiamojoje nutartyje. Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nutartis neatitinka jai įstatymais nustatytų reikalavimų, nes joje nenurodomas privalomai nurodytinas turto arešto mastas, t. y. kokiai turto dalies sumai pinigine išraiška taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė A. K. nepateikė jokių įrodymų apie jo ketinimą paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumą ar kitokį nesąžiningą elgesį. Nesant priešingų duomenų, jis vertintinas kaip sėkmingai savo turtu besinaudojantis fizinis asmuo, o laikinosios apsaugos priemonės, nenustačius įstatyme nurodytų pagrindų, netaikytinos. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Dėl nurodytų aplinkybių jis mano, kad ieškovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis pareikšdama šį ieškinį, o ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, tarpe jų ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kurias prašo taikyti ieškovė, praktiškai paralyžiuoja jo turimo turto naudojimo tvarką, kenkia jo prestižui, jis patiria nuostolius. Pati ieškovė yra skolinga ženklias sumas tretiesiems asmenims, todėl jis mano, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra bandymas piktnaudžiaujant teise daryti spaudimą jam ir siekiant praturtėti jo sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. teismo nutartį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė reikalavimo apimtis. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Panevėžio miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į reikalavimo apimtį, visiškai pagrįstai priėmė 2009-10-14 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismai neanalizuoja ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo iki bylos išsprendimo iš esmės. Nagrinėjant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o aplinkybės, kurios yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Šiuo atveju tokią grėsmę patvirtina atsakovo nesąžiningumas jos atžvilgiu, kai atsakovas slėpė nuo jos senelio mirties ir palikimo atsiradimo faktą. Jis slėpė nuo teismų, notarės, prokurorės informaciją, kad yra dar viena įpėdinė, t. y. ji, ieškovė, taip siekdamas vienas priimti ir valdyti po senelio P. K. mirties atsiradusį palikimą. Nurodyti faktai yra užfiksuoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose: Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. 2009-08-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-00043-09, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-03 sprendimas civ. byloje Nr. 2-2847-755/2008 ir Panevėžio apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-510-227/2008. Tuo paneigiami atsakovo teiginiai, jog ji nepateikė jokių duomenų bei įrodymų apie atsakovo siekį paslėpti turtą ar kitokį nesąžiningą elgesį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina šalių lygiateisiškumą bei yra proporcingos siekiamiems tikslams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-14 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo buvo taikyta tik tai paveldėto nekilnojamojo turto daliai, į kurią gali pretenduoti ji ir buvo parinkta, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir pagrindus. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog taikyta laikinoji apsaugos priemonė paralyžiuoja jo turimo turto naudojimo tvarką. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo neužkerta kelio atsakovui šiuo turtu naudotis, jį valdyti ir gauti iš jo naudą. Atsakovas, skunde skleidžia tikrovės neatitinkančias aplinkybes, visiškai nepagrįstai teigia, jog ji yra skolinga ženklias sumas tretiesiems asmenims, todėl jam už tai gali tekti atsakyti pagal BK 154 str. 1 d. Atsakovo teiginys, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 str. įtvirtintų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų yra nepagrįstas, nes teismas ieškinį yra priėmęs ir neturi jokio ryšio sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-14 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų dydžiu atsakovui ir jų taikymas yra būtinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.), jeigu, patenkinus ieškinį, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo teismas įvertina tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.
Šalies argumentai
A. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą senelio P. K., palikimui priimti bei pripažinti iš dalies (dalyje 1/10 turto) negaliojančiais atsakovui A. K. išduotus: 2007-07-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7388 ir 2008-06-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6307. Reikalavimo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 1/10 dalį atsakovui priklausančio paveldėto nekilnojamojo turto, į kurį ji pretenduoja. Atsakovas nuslėpė nuo jos palikimo atsiradimo faktą, senelio mirtį, todėl mano, kad yra reali grėsmė, kad atsakovas paveldėtą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo tai atsakovo paveldėto nekilnojamojo turto daliai, į kurią gali pretenduoti ieškovė. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nenurodė turto arešto masto. Ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos pateiktam reikalavimui ir atitinka įstatyme numatytą ekonomiškumo principą. Pirmosios instancijos teismas neareštavo viso atsakovo turto, o nurodė areštuojamo turto dalį, t. y. jo mastą. Kaip minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina ieškinio pagrindo, reikalavimų pagrįstumo, todėl apelianto argumentai apie galimai esamas ieškovės skolas tretiesiems asmenims. Byloje yra duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir slėpė nuo jos senelio mirties ir palikimo atsiradimo faktą bei nenurodė notarei, kad yra dar viena įpėdinė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, neužkerta kelio atsakovui šiuo turtu naudotis, jį valdyti ir gauti iš jo naudą. Teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir turėjo faktinį ir teisinį pagrindą jas taikyti, nepranešęs skolininkui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 148 str.). Atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio atitikimo įstatymo reikalavimams, nes ieškinio priėmimas jau yra išspręstas pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija (b. l. 2, CPK 137 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 spalio 14 d nutartį palikti nepakeistą.