- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-510-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- T. Z.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 510 – 227 / 2008
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
atsakovui A. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Z. ieškinį atsakovui A. K. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2008-04-07 ieškiniu dėl palikimui priimti praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po senelio mirties, pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007 m. liepos 4 d., dalyje dėl ¼ dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, esančio (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalies pastatų – gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), visų pastatų vidutinė rinkos vertė 40 897 Lt; ½ žemės sklypo, kurio plotas 4 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, kurio plotas 3,45 ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Ab banke „Hansabankas“, bei priteisti visas bylinėjimo išlaidas.
Nurodė, kad 2007-03-27 mirė senelis P. K. Po senelio mirties liko jo vaikai – pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą – dukterys L. R., A. B., sūnus A. K. ir kitas senelio sūnus- ieškovės tėvas P. K., miręs 1994-01-22. Tokiu būdu, ji tapo paveldėtoja pagal atstovavimą (CK 5.12 str.) kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
Praėjus dviems savaitėms po senelio mirties ji, jos sutuoktinis A. Z., A. K., L. R. ir A. B. buvo susitikę pas senelę M. K.. Atsakovas A. K. pareiškė, jog sutvarkys palikimo dokumentus už visus. Ji suprato, kad šis sutvarkys dokumentus ir visi susirinks pas notarą juos pasirašyti bei priims palikimą. Norėjo palikimą priimti ir pasitikėjo atsakovu, kuris, priešingai negu ji, turėjo automobilį, neturėjo šeimos, kuria reikia rūpintis. Tačiau atsakovas jos apie dokumentų sutvarkymą neinformavo ir taip ji praleido terminą palikimui priimti. Baigiantis trims mėnesiams po senelio mirties skambino atsakovui, bet šis neatsiliepė. Tik liepos viduryje iš pašalinių žmonių, t. y. sutuoktinio mamos, sužinojo, kad atsakovas tvarko paveldėjimo reikalus vienas, o būtent – neteisėtai, neinformavęs apie visus įpėdinius ir tuo apgavęs notarę, sutvarkė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą savo, kaip vienintelio paveldėtojo, vardu.
Teigia, kad trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių - pasitikėjo atsakovu A. K. bei neturėjo fizinės galimybės nuvykti pas notarą, nes augino du mažamečius vaikus, tuo metu pati automobilio nevairavo, niekur nedirbo, sutuoktinis darbe būna iki vėlumos, todėl taip pat neturi galimybės darbo laiku jai padėti tvarkyti paveldėjimo reikalų.
2008 m. spalio 3 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės T. Z. atsakovui A. K. 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 35,80 Lt valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovės tėvas P. K. mirė 1994-01-24. Byloje ginčijamo turto palikėjas – ieškovės senelis P. K. mirė 2007-03-27. 2007-05-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą – dukterys L. R. ir A. B. bei senelio sutuoktinė M. K. perleido savo paveldėjimo teises atsakovui A. K. – senelio P. K. sūnui, kuriam 2007-07-04 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas.
Teismas sprendė, kad ieškovė apie savo senelio mirtį žinojo, tuo labiau, jog pati pripažįsta supratusi, kad norėdama priimti palikimą privalėjo kreiptis į notarą, o ieškinio pateikimo faktas rodo ją pripažįstant, kad palikimo nepriėmė jokia forma. Be to, ieškovė yra visiškai veiksni, senelio mirties dieną buvo pilnametė, išsilavinusi, darbinga. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, jog atsakovas būtų kažkokiu būdu ją apgavęs ar sukėlęs nepagrįstų vilčių už ją priimti palikimą. Liudytojai A. K., A. G., L. R. nepatvirtino, kad tarp potencialių įpėdinių buvo susitarimas, jog A. K. sutvarkys visų ar bent ieškovės dokumentus dėl palikimo priėmimo ir jie visi paveldės jiems atitenkančias dalis. Iš liudytojo A. Z. paaiškinimo sprendė, kad jis kalbėjęs su atsakovu, kuris žadėjo dėl palikimo „viską sutvarkyti“, jis suprato tą, kad praneš apie sutvarkymą, ir jis tą pasakė žmonai, kas reiškia, jog ieškovė pati apskritai nekalbėjo su atsakovu dėl dokumentų tvarkymo, o tą darė jos vyras. Be to, pokalbis tarp A. Z. ir A. K. taip pat nereiškia, jog atsakovas žadėjo sutvarkyti dokumentus ir už ieškovę, juolab, kad įgaliojimo tai atlikti ieškovė atsakovui neišdavė. Aplinkybės, kad ji augino vaiką, neturėjo teisės vairuoti automobilio, taip pat nepripažino svarbia, kliudžiusia laiku priimti palikimą: ieškovė Panevėžyje lankė kursus, darbo dienomis kasdien atvykdavo į juos, tuo metu vaiką prižiūrėdavo kiti asmenys, kas leido ieškovei pačiai nuvykti pas notarą dėl palikimo priėmimo procedūrų pradžios ar pateikti notarui atitinkamą pareiškimą paštu. Teismo nuomone, pareiškėja nepateikė teismui svarių argumentų ar aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Atmetęs prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas nesvarstė klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ieškinyje. Papildomai nurodo, kad iš karto po 3 mėnesių suėjimo termino, suvokusi atsakovo esanti suklaidinta, dėjo visas pastangas surinkti visus teisminiam ginčui reikalingus duomenis ir kreipėsi į teismą. Teisėja (c. b. Nr. 2-5774-198/2007) įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau nutrūkus bendravimui su pirmuoju advokatu dėl pastarojo nerūpestingumo, laiku trūkumai nebuvo pašalinti. Atsakovo parodymai apie tai, kad nebuvo jokio tarimosi dėl dokumentų sutvarkymo, vertintini kritiškai, kaip nesąžiningas noras išsaugoti visą paveldėtą turtą bei siekis pažeisti jos (ieškovės) teisėtus turtinius interesus. Be to, atsakovo nesąžiningumas matyti ir iš paveldėjimo bylos Nr. 118/2007 (b. l. 1), kur jis savo pareiškime nurodo, kad kitų įpėdinių nėra, taip suklaidindamas ir notarę. Mano, kad atsakovas ja manipuliavo, suklaidino ne tik dėl jauno amžiaus ir pasitikėjimo juo, bet ir dėl to, kad buvo P. K. vaikas su kita moterimi, t. y. iš antros jo santuokos, kuri giminaičiams neįtiko.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, visapusiškai, remdamasis ieškinio pagrindu ir ieškovės valia suformuluotų įrodymų pagrindu, įvertino byloje esančius įrodymus. Vien iš ieškovės gyvenamosios vietos, nurodomos procesiniuose dokumentuose, kaitos, sprendžia, kad pastaroji mokymosi kursuose laikotarpiu naudojosi giminaičių pagalba vaikų priežiūrai, ką privalo atlikti ir jos sutuoktinis pagal savo, kaip tėvo, pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra P. K. duktė ir P. K., mirusio 2007-03-27, anūkė. 2007-05-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi A. B., L. R. ir M. K. perleido savo paveldėjimo teises mirusiojo sūnui atsakovui A. K., kuriam 2007-07-04 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės argumentais. Dėl šios priežasties nesvarstė ir klausimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ji dėjo visas pastangas tinkamai ir laiku priimti palikimą, tačiau dėl per didelio pasitikėjimo atsakovu, pastarojo buvo suklaidinta, ko pasekoje praleido terminą palikimui priimti.
CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nėra išvardytas pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Ieškovės teiginys - sudėtinga šeimyninė padėtis ir ribota galimybė judėti, rinkti reikalingus dokumentus, vykti pas notarą pats savaime negali būti pripažįstamas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes įstatymas nereikalauja, jog įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą paduotų palikimo atsiradimo vietos notarui asmeniškai atvykdamas į notarinę kontorą. Šią teisę ji (ieškovė) galėjo realizuoti pasiuntusi pareiškimą notarui paštu arba pavedus šį procesinį veiksmą atlikti atstovui. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir ką pripažino pati ieškovė, ji Panevėžyje lankė kursus, darbo dienomis kasdien į juos vykdavo, tuo metu vaiką prižiūrėdavo kiti asmenys, kas rodo, kad ieškovė turėjo galimybę ne tik pateikti notarui atitinkamą pareiškimą raštu, bet ir pati pas jį nuvykti. Tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta priešingai, t. y. kad ieškovė apskritai negalėjo išreikšti savo valios, galėtų būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Spręsdamas dėl priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumo, teismas atsižvelgia ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Terminai yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, kad kuo daugiau terminas yra praleistas, tuo svarbesnės turi būti jo praleidimo priežastys. LAT yra pasisakęs, kad jei terminas yra praleistas nedaug, svarbu tai, ar jis buvo praleistas sąžiningai, t. y. ar asmuo, praleidęs įstatymu nustatytą terminą elgėsi sąžiningai, ar nepiktnaudžiavo savo teise. Jei terminas buvo praleistas nedaug ir tai įvyko dėl atsitiktinio įvykio, klaidos, jis turi būti atnaujintas. Priešingu atveju, priežastys, dėl kurių taip atsitiko, turi būti labai svarbios, žodį “svarbios” suprantant kaip nuorodą į ekstraordinarias aplinkybes. Skundo teiginys, kad ieškovė kreipėsi į teismą iš karto, vos tik suvokusi esanti suklaidinta, tačiau teisėjai įpareigojus pašalinti ieškinio trūkumus, kurie dėl advokato nerūpestingumo nebuvo pašalinti, taip pat nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Ieškovė pripažino, jog 2007m. liepos mėnesį suprato, jog jos teisė pažeista. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-5774-198/2007 esančios medžiagos, ji(ieškovė) į teismą dėl pažeistos teisės apginimo kreipėsi tik 2007-09-06, t.y po 2 mėnesių laiko. 2007-10-11 teismo nutartimi jai buvo nustatytas terminas iki 2007-10-25 ieškinio trūkumų pašalinimui, tačiau to nepadarius pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas. Šioje civilinėje byloje ieškinys gautas tik 2008-04-07, t. y. praėjus beveik pusei metų nuo pirmosios bylos užbaigimo. Tokio ieškovės elgesio negalima vertinti apdairiu, sąžiningu ir rūpestingu (CK 1.137 str.).
Senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmenims pasinaudoti suteikta įstatymu teise, šiuo atveju per 3 mėnesius priimti palikimą. Šią teisę jie gali realizuoti ir įpėdiniai, kurie laikomi priėmusiais palikimą, jei jie faktiškai pradėjo valdyti turtą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdiniai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus jie privalo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Senaties institutas skatina įpėdinius laiku realizuoti savo teisę priimti palikimą, nes įpėdiniui to nepadarius, suteikia kitiems įpėdiniams teisę pagrįstai manyti, kad jis atsisako teisės priimti palikimą.
Šioje byloje apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, išsamiai ištyręs ir sprendime aptaręs visas ieškovės nurodytas, jos įvardintas svarbiomis priežastis, kliudžiusias jai laiku paduoti pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą, jų svarbiomis nepripažino. Neatnaujinęs įstatymu nustatyto termino palikimui priimti, apylinkės teismas neturėjo pagrindo tenkinti kitą reikalavimą, išplaukiantį iš pirmojo - naikinti kitam įpėdiniui - atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį. Tokiu būdu, teismas ieškovės reikalavimus išsprendė pilna apimtimi ieškinį atmesdamas, nenagrinėdamas paveldėjimo teisės liudijimo, kurio negaliojimą ieškovė ginčija.
Kolegija nesutinka ir atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog atsakovas pareiškime paveldėjimo byloje Nr. 118/2007 (b. l. 1) nurodydamas, kad kitų įpėdinių nėra, suklaidino notarę. Kaip matyti, 2008-08-14 teismo posėdžio metu notarė M. L. K. patvirtino, jog A. K. pasakė, kad palikimo dar kažkas ieško (b. l. 67). Jokiais įrodymais nepagrįstas ieškovės teiginys, jog atsakovas tyčia ją galėjo apgauti ir dėl to, kad buvo P. K. vaikas su kita moterimi, kuri giminaičiams neįtiko, todėl taip pat atmestinas. Priešingai, apklausti liudytojais M. K. , A. B. patvirtino, kad palikimo dalies atsisakė A. K. naudai dėl to, kad pastarasis visą laiką gyveno su tėvais, jais rūpinosi, prižiūrėjo, ko neneigė ir pati ieškovė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nei vienas apklaustų liudytojų, tame tarpe ieškovės sutuoktinis nepatvirtino buvus susitarimą, jog dokumentus ir už ieškovę sutvarkys atsakovas. Be to, pati ieškovė pirmosios instancijos teisme pripažino, jog atsakovas ir nesakė, kad paveldės visi lygiomis dalimis, ji tik iš atsakovo pasakymo, kad jis sutvarkys visus dokumentus dėl paveldėjimo, suprato, kad kitiems reikės tik pasirašyti.
Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įstatymu nustatytu laiku – per tris mėnesius po palikimo atsiradimo, palikimo nepriėmė dėl savo niekuo nepateisinamo neveikimo, aplaidumo ir nerūpestingumo. Objektyvių kliūčių jai pačiai ar per savo atstovą tai padaryti nenustatyta. Panevėžio miesto apylinkės teismas, atmetęs ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pagrįstai netenkino reikalavimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu. Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,00 Lt (septynis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.