Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-43-966/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-02-23
Bylos Nr.
AN2-43-966/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01669-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. I.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-43-966/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01669-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties S. I. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. I. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams. S. I. nubausta už tai, kad 2021 m. liepos 14 d. 8.57 val. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodama transporto priemonę, aplenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, per sankryžą, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Institucija, paskyrusi S. I. artimą minimaliai baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. Konstatavęs šią išvadą teismas sprendė, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos S. I. atstovo skundą ir panaikinti jai paskirtą specialiosios teisės atėmimą ar sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta S. I. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Institucijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį iš dalies, paliekant skirtą nuobaudą, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 mėnesiams.

3.1. Skunde pažymima, kad vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę svarbu yra ne tik apeliantei kylantys neigiamai padariniai dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, bet ir viešojo intereso pusiausvyra. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad mažuose miestuose yra gydytojų trūkumas, o apeliantė neturi jokių objektyvių galimybių dirbti dvejose darbovietėse neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Teismas pažymėjo, kad specialiosios teisės netekimas tik apsunkins apeliantę, tačiau šiuo atveju tai turės įtakos ir apeliantės bei jos šeimos gaunamoms pajamoms. Apeliantei netekus darbo dvejose ligoninėse, ji netektų nuo 3 000 Eur iki 6 000 Eur kasmėnesinių pajamų. Svarbu tai, kad šios pajamos yra vienintelės apeliantės pajamos.

3.2. Skunde taip pat pažymima, kad tam, jog apeliantė laiku pasiektų (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ji turi išvykti 8.00 val., o kelionės tikslą pasiektų 10.10 val. Darbas prasideda nuo 9.00 val. Baigus darbą minėtoje (duomenys neskelbtini), apeliantė (duomenys neskelbtini) autobusų stotį pasiektų tik 22.00 val. Apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuriam, kaip mama, turi skirti dėmesio. Sutuoktinis taip pat yra (duomenys neskelbtini), todėl pagal darbo grafikus derina sūnaus paėmimą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Nuvykimas į (duomenys neskelbtini) tarpmiestiniu autobusu taip pat užtruktų apie 2 valandas į vieną pusę. Pažymima, kad apeliantė yra (duomenys neskelbtini), šios profesijos gydytojų Lietuvoje ypatingai trūksta, ypač mažuose miestuose. Jos atliekami tyrimai yra labai svarbūs diagnozuojant žmonių patologijas. Šias aplinkybes apeliantė buvo nurodžiusi ir teismo posėdžio metu.

3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad iš vaizdo medžiagos matyti, jog lenkimo manevrą apeliantė atliko dar nesant ištisinės kelio linijos, tačiau lenkimo manevrą baigė sankryžoje. Apeliantė šio pažeidimo sąmoningai nesiekė ir manė, kad lenkimo manevrą baigs iki sankryžos. Lenkimo manevro metu ištisinės linijos nebuvo, todėl natūralu, kad apeliantė tikėjosi lenkimo manevrą baigti nesant ištisinės linijos. Pažymima, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Lenkimo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, priešpriešinėje eismo juostoje kitų transporto priemonių nebuvo, manevro atlikimo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas.

Atsiliepimas

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma S. I. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad nors dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliantė patirs nepatogumus, tai apsunkins jos darbinių funkcijų atlikimą, tačiau įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą – taikant pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Taip pat pažymima, kad apeliantei specialiosios teisės atėmimas yra paskirtas minimaliam terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde padaryto pažeidimo kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimas nėra keliamas. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. I. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą, konstatuoja, kad neskirti apeliantei administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo.

6. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

7. S. I. Institucijos nutarimu pripažinta kalta ir nubausta dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant šios nutarties 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Šioje byloje tokios aplinkybės, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra nustatytos.

8. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad S. I. dėl padarytos administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino ir gailėjosi, atsakomybės nevengė. Už ANK 420 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą anksčiau nebausta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos, taip pat nėra duomenų, kurie S. I. charakterizuotų išskirtinai neigiamai. Šios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios individualizuojant nusižengimą padariusiam asmeniui skirtiną nuobaudą, tačiau jų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Skiriant S. I. administracinę nuobaudą, taip pat ir nustatant administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, į jas buvo atsižvelgta, jos padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir pavojingumo kontekste įvertintos ir, esant palankiai S. I. charakterizuojančioms aplinkybėms, teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam įstatyme nurodytam terminui. Skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad S. I. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui, buvo įvertintos visos, tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek su S. I. asmenybe susijusios aplinkybės, atsižvelgta į teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, kaip tai numatyta ANK 32 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje, o administracinio poveikio priemonės taikymo terminas nustatytas nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pripažinti, kad ši apylinkės teismas išvada yra nepagrįsta ir konstatuoti, kas administracinio poveikio priemonės individualizavimui reikšmingos aplinkybės įvertintos neteisingai ir dėl to S. I. Institucijos nutarimu nubausta akivaizdžiai per griežtai, apygardos teismas neturi pagrindo.

9. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas galimas tik tokiu atveju, kai byloje yra nustatytos išskirtinės, pažeidėjo naudai vertinamos aplinkybės, kurių visuma suponuoja pagrįstą manymą, kad net ir minimalios ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos baudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo, protingumo, proporcingumo principų ir nusižengimą padariusio asmens teises suvaržytų labiau, nei tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Iš skundo turinio, jame išdėstytų argumentų matyti, kad tokiomis aplinkybėmis S. I. laiko tai, jog be teisės vairuoti transporto priemones bus apsunkintas jos vykimas į darbą, dėl to ji gali netekti darbo ir pajamų. Prašymas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo grindžiamas ir šeiminėmis aplinkybėmis (nepatogumais derinant savo ir sutuoktinio darbo grafikus su nepilnamečio sūnaus pasiėmimu iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos) bei tuo, kad dėl padaryto nusižengimo jokios pasekmės nekilo. Iš esmės tokius pačius prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį motyvus S. I. buvo nurodžiusi bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad dėl visų esminių S. I. nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, nurodant aiškius, byloje esančiais duomenimis pagrįstus argumentus, su kuriais sutinka ir apygardos teismas.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymėtina, kad apeliantės nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos, šeiminių aplinkybių, teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šios aplinkybės, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, egzistavo ir anksčiau, tačiau akivaizdu, kad nebuvo pakankamos sulaikyti S. I. nuo nusižengimo darymo. S. I., nors ir žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga vykti į darbą skirtingose, negu jos gyvenamoji, vietose esančiose gydymo įstaigose, kad darbinė veikla yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, o teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą KET pažeidimą.

11. Administracinio nusižengimo pavojingumo aspektu pažymėtina, kad nors neigiamų pasekmių (asmenims, turtui) S. I. padarytas KET pažeidimas nesukėlė, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, taigi pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes jį vertinti, kaip mažiau pavojingą, nėra pagrindo. Administracinis nusižengimas buvo padarytas magistraliniame kelyje, 8.57 val., t. y. vietoje ir laiku, kai eismas paprastai yra intensyvesnis. Vaizdo įrašas patvirtina, kad S. I. atliekant lenkimo manevrą kelyje (tiek jos eismo juostoje, tiek priešpriešinėje eismo juostoje) eismas buvo pakankamai intensyvus. Kaip paaiškino pati S. I., į darbą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančioje ligoninėje ji važiavo ne pirmą kartą (važinėja apie vienerius, dvejus metus), taigi neabejotinai šis kelias, jame esantys kelio ženklai, ribojimai, jai turėjo būti žinomi. Tačiau S. I. pasirinko nerūpestingą ir neatsakingą elgesį kelyje, aplenkusi specialiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtą policijos automobilį, esant intensyviam eismui, kitos jos eismo juostoje važiavusios transporto priemonės lenkimą pradėjo iš karto už kelio ženklo „šalutinis kelias iš dešinės“, kuriam esant lenkti pagal KET 140.1 punktą yra draudžiama. Esant šioms aplinkybėms, skunde akcentuojama manevro pradžia dar nesant ištisinės kelio ženklinimo linijos, mažesnio S. I. padaryto KET pažeidimo pavojingumo nelemia. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai su jos darbine veikla nėra susijusi, taigi šios teisės laikinas neturėjimas tiesioginės įtakos darbo, pragyvenimo šaltinio praradimui neturi.

12. ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Taikant prevencines priemones įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad paminėti principai, S. I. paskyrus administracinio poveikio priemonę minimaliam ANK nustatytam terminui, buvo pažeisti. Nors S. I., kaip minėta, už tokio paties nusižengimo padarymą anksčiau nebuvo bausta, iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kiek daugiau, nei prieš mėnesį iki šioje byloje vertinamo nusižengimo, S. I. buvo bausta už nustatyto greičio viršijimą tame pačiame kelyje ir tai tik patvirtina, kad S. I. savo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai.

13. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad aplinkybės, teikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, vertinamu atveju nėra nustatytos, todėl nepaskyrus S. I. administracinio poveikio priemonės, kurios skyrimas, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privalomas, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei būtų pažeistos administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančios bendrosios nuostatos. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria buvo atmestas S. I. atstovo skundas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos S. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė