Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. (R. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. ir nubaustas 6 eurų bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 25 eurų bauda, pagal ATPK 127 str. 3 d. – 1300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė nuobauda paskirta – 1300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 23 d., 21.48 val., Vilniaus r., Didžiasalio k., Filaretų g., vairuodamas automobilį ,,BMW 530“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, 16, 133 punktų reikalavimus, nes vairavo neblaivus (2.29 promilės), važiuodamas nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, kliudė kelio krašto žymėjimo stulpelį bei jį apgadino, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Be to, vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d.; nepateikė tikrinamas vairuotojo pažymėjimo, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. (straipsnio redakcija patvirtinta 2010 12 14 įstatymu Nr. XI-1223, galiojusi iki 2015-01-01).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisminio nagrinėjimo metu R. G. nurodė, kad gėrė su draugais Mantu, Robertu, Zbignevu ir Vitalijumi. Po to nuėjo miegoti į automobilį. Gulėjo ant galinės sėdynės ir paprašė Manto parvežti jį namo miegantį. Mantas buvo blaivus, o kai pabudo, tai automobilis jau buvo apvirtęs ir gulėjo ant stogo. Jis išlipo iš automobilio per langą ir norėjo eiti šalin nuo automobilio Kai ėjo šalin nuo automobilio, šalia žmonių nebuvo. Policija sulaikė jį už 200 metrų. Matė, kaip pabėgo Mantas.

R. G. prašymu teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas M. D. - asmuo, kurio pažeidėjas prašė parvežti į namus miegantį. Pastarasis, pripažinęs, kad gėrė kelias dienas kartu su G., neigė kitas G. nurodomas aplinkybes, neigė, jog G. prašė parvežti. Liudytojas tvirtino, kad R. G. buvo labai girtas – „ buvo be pulso‘ ir nuėjo į automobilį miegoti; į namus parvežti neprašė, buvo toks girtas, kad nepabudo ir po autoįvykio. Prieštaraudamas R. G. parodymams Mantas teigė, jog raktelius iš miegančio apelianto pasiėmė pats ir išvažiavo. Pakeliui nesuvaldė automobilio ir apvirto.

Teismo posėdžio metu apklaustas Rudaminos policijos komisariato tyrėjas K. Pūtys nurodė aplinkybes, kurios pilnai paneigė G. parodymus. Liudytojas teigė, jog darbo metu gavo pranešimą dėl eismo įvykio Didžiasalio kaime ir nuvyko į autoįvykio vietą, kur rado šalikelėje apvirtusį ant stogo BMW automobilį, matėsi slydimo žymės. Šalia, ant kelio, buvo keli žmonės, kurie pasakė, kad vairuotojas šalinasi link krūmų. Matėsi, kad vienas asmuo netoliese eidamas kalba telefonu. Prisivijo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir sulaikė. R. G. sakė, kad kitų žmonių su juo nebuvo, rankose turėjo dokumentus su savo pavarde. Jis buvo girtas, jautėsi kvapas.

Atliktas asmens blaivumo testas patvirtino, kad R. G. buvo girtas – nustatytos 2.29 promilės alkoholio.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojai pilnai paneigė G. nurodomas aplinkybes, o pirmos instancijos teismas bylos aplinkybes pilnai ištyrė ir teisingai įvertino - automobilį vairavo neblaivus R. G.; teismo išvados argumentuotos, išsamiai išnagrinėjus visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinus.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog R. G. 2014 m. rugpjūčio 23 d., 21.48 val., Vilniaus r., Didžiasalio k., Filaretų g., vairuodamas automobilį ,,BMW 530“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, 16, 133 punktų reikalavimus, tuo, kad jis vairavo neblaivus (2.29 promilės), o važiuodamas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio kliudė kelio krašto žymėjimo stulpelį bei jį apgadino, vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nepateikė tikrinamas vairuotojo pažymėjimo, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 ¹ str. 7 d. (straipsnio redakcija patvirtinta 2010 12 14 įstatymu Nr. XI-1223, galiojusi iki 2015-01-01), ATPK 127 str. 3 d. ir 123 str. 5 d.

Apelianto skunde išdėstytos versijos, kad iš apelianto ir liudytojo M. D. parodymų matyti, kad po autoįvykio jie kartu pasišalino iš įvykio vietos, prieštarauja liudytojų parodymams, kurių vienas – Mantas, tvirtino negalėjęs po autoįvykio pažadinti girto R. G. ir paliko jį automobilyje, o kitas – policijos pareigūnas K.Pūtys, teigė matęs tik vieną nuo automobilio šalin einantį asmenį, kurį autoįvykio vietoje buvę asmenys nurodė kaip apvirtusio automobilio vairuotoją; sulaikytas šis asmuo teigė automobilyje buvęs vienas. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus vertina kaip gynybinę pažeidėjo poziciją, ją atmeta, kaip prieštaraujančią nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą, neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.