Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovams J. L., D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Jis, 2020 m. sausio 13 d., apie 13.08 val., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus sugriebęs per juosmenį suspaudė ir truktelėjo link savęs M. V., taip padarydamas jam kraujosruvas pilvo dešinio šoninio paviršiaus odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Gydytojo A. N. 2020 m. sausio 15 d. išraše nurodyta, kad M. V. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, tarpšonkaulinė neuropatija, pilvo sienos žaizda (1 t., b. l. 16).

Tyrimui pateiktame M. V. vaizdo įraše, kuris aprašytas 2020 m. sausio 22 d. apžiūros protokole, užfiksuota, kaip patalpoje už durų laukia moteris, kaip nustatyta, G. Š., bei vyras, kaip nustatyta tyrimo metu, M. V.. Prie durų iš kitos patalpos priėjęs, kaip nustatyta M. V., atidaręs duris į patalpą įleido moterį, paskui kurią ketino eiti ir M. V.. Praėjimą tarpduryje užstojo M. V. ir po trumpo abiejų asmenų pokalbio M. V. žengiant link durų M. V. jo neleido stabdydamas ranka. Po to M. V. nuėjus prie patalpoje stovinčios moters, paskui į patalpą įėjo ir M. V.. M. V. atidarius duris ir jas prilaikant, kad į patalpą įleistų moterį, M. V. sugriebė M. V. pilvo srityje ir ne mažiau kaip du kartus patraukęs jį link savęs paleido. Po šio veiksmo M. V. išėjo iš vaizdo kamera stebimos zonos, o M. V. liko patalpoje (1 t., b. l. 99-100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 136/2020 (03), remiantis M. V. apžiūros, pateiktų medicininių dokumentų duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pateikta išvada, kad apžiūrėjus M. V. rastos kraujosruvos pilvo dešinio paviršiaus odoje. Po 2020-01-13 įvykio M. V. Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje apžiūrėjęs traumatologas konstatavo buvusius pilvo odos nubrozdinimus, bet apžiūrėjus ekspertui, nubrozdinimų nerasta. Rasti paviršiniai pilvo sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, griebiant bei spaudžiant ranka, pirštais – vienu poveikiu, vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Remtis šeimos gydytojo nustatyta krūtinės ląstos sumušimo bei tarpšonkaulinės neuropatijos diagnoze ekspertas negali, nes krūtinės ląstoje nėra sumušimo žymių ir diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis (1 t., b. l. 110-111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 383/2020 (03), užfiksuota, kad M. V. nustatyti pilvo paviršiniai sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, griebiant bei spaudžiant rankos pirštais – keturių pirštų vienu poveikiu, vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V. nustatyta kairės pusės XII šonkaulio distalinio galo lūžimo diagnoze ekspertas remtis negali, nes ši diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis: 2020-01-15 atliktoje krūtinės ląstos rentgenogramoje šonkaulių lūžio požymių nėra. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, negalima remtis šeimos gydytojo nustatyta krūtinės ląstos sumušimo bei tarpšonkaulinės neuropatijos diagnoze, nes krūtinės ląstoje sumušimo žymių nenustatyta ir diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis. Be to, ilgalaikis nukentėjusiojo gydymasis buvo siejamas su tariamu šonkaulio lūžiu, kurio nebuvo (1 t., b. l. 115-116).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos išvados Nr. RD-59/2020(01) matyti, kad į eksperto D. V. paklausimą, ar pateiktoje rentgenogramoje yra kairės pusės XII šonkaulio distalinio galo lūžio požymių, gydytoja radiologė J. M.-Č. pateikė išvadą, kad 2020-01-15 krūtinės ląstos tiesinėje rentgenogramoje šonkaulių lūžio radiologinių požymių nematyti. Išvada: šonkaulių lūžių nematyti ( 2 t., b.l. 88).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikto rašto matyti, kad 2020-01-13 vyko valdybos posėdis, kuris buvo neviešas, jame dalyvavo tik valdybos nariai. Valdybos posėdžio metu yra priiminėjami konfidencialūs sprendimai, todėl į juos nėra kviečiami pašaliniai asmenys. Asmuo, norėdamas patekti į bendrovės patalpas, turi paskambinti telefonspyne ir informuoti, pas kokį darbuotoją nori patekti. Visos bendrovės durys yra su užraktais ( 2 t., b.l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkamų padarinių (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.).

Kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, teigdamas, jog fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju buvo, nukentėjusysis jį stūmė, jis įsikibo į jį apkabindamas, kad nenukristų, tačiau aiškino, jog fizinis kontaktas nebuvo toks galingas, kad būtų galėjęs sukelti eksperto nustatytus sužalojimus. Taigi, iš esmės kaltinamasis M. V. teisme neneigė, jog nukentėjusįjį sugriebė per liemenį, tačiau teigė, jog tokiais veiksmais negalėjo sukelti tokių sužalojimų, nuo jo suėmimo negalėjo nukentėjusiojo kūne likti mėlynės.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jų visuma patvirtina, jog M. V. 2020 m. sausio 13 d., apie 13.08 val., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus sugriebęs per juosmenį suspaudė ir truktelėjo link savęs M. V., taip padarydamas jam kraujosruvas pilvo dešinio šoninio paviršiaus odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Nukentėjusiojo M. V. patirtus sužalojimus patvirtina byloje esančios specialisto išvados dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. Aplinkybę, jog nukentėjusysis sužalotas tyčiniais kaltinamojo M. V. veiksmais, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, jo pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, byloje esantys vaizdo įrašai, teisme apklausto teismo medicinos eksperto D. V. parodymai. Specialistu apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V. nurodė, kad nukentėjusiojo kūne rasti paviršiniai sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku griebiant ir spaudžiant ranka.

Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (sąlytis) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas ir pan.

Teismui jokių abejonių nekyla dėl specialisto išvadas surašiusio specialisto kompetencijos. Specialisto išvadas surašė kompetentingas bei kvalifikuotas, 28 metų darbo patirtį turintis vyresnysis teismo medicinos ekspertas. Specialisto išvada paremta nukentėjusiojo M. V. apžiūra ir medicininių dokumentų duomenimis. Specialisto išvados, kuriose konstatuoti nukentėjusiojo kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus vaizdo įrašuose. Iš specialisto išvadų matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamojo abejones dėl nukentėjusiajam nustatyto kūno sužalojimo paneigia ir jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Paneigta kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis stūmė jį visu kūnu, o jis, kaltinamasis, turėjo sunkią kuprinę, rankoje laikė telefoną, todėl ir įvyko kontaktas, tikslo sumušti, sužaloti nukentėjusįjį jis neturėjo, jo, kaltinamojo, veiksmai buvo teisėti. Kaip matyti, jokie kūno sužalojimai kaltinamajam nenustatyti. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo, jog valdybos posėdis bus uždaras. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pasakė kaltinamajam, kad valdybos posėdis uždaras, todėl prašoma ateiti po posėdžio. Tą aplinkybę patvirtino ir liudytoja G. Š.. Valdybos posėdis nebuvo pasibaigęs, taigi kaltinamajam nebuvo jokios priežasties tokiu būdu veržtis į bendrovės patalpas.

Iš teisme peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis sugriebęs per juosmenį suspaudė ir truktelėjo kelis kartus link savęs M. V.. Kaltinamasis ant pečių turėjo kuprinę, tai vienoje, tai kitoje rankoje laikė telefoną. Nukentėjusysis jokių smurtinių veiksmų neatliko, tik neleido kaltinamajam patekti į patalpas, užstojo praėjimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina M. V. smurtinius veiksmus prieš M. V., o būtent, kad jis 2020 m. sausio 13 d., apie 13.08 val., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus sugriebęs per juosmenį suspaudė ir truktelėjo link savęs M. V., taip padarydamas jam kraujosruvas pilvo dešinio šoninio paviršiaus odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad kaltinamojo M. V. veiksmuose nustatyti visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, ši kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinime nurodytas netikslus nusikaltimo padarymo laikas, nurodyta, kad įvykis buvo 2020 m. sausio 13 d., apie 14.08 val. Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad vaizdo įraše fiksuotas vasaros laikas, todėl pateiktas įrašas fiksuotas nuo 14.00 val. iki 16.30 val., tikrasis įvykio laikas 13.08 val. (1 t., b. l. 104-105). Dėl šių aplinkybių kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad M. V. smurtinius veiksmus prieš M. V. atliko 2020 m. sausio 13 d., apie 13.08 val., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Toks įvykio laiko patikslinimas nekeičia kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių.

Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog dėl smurtavimo buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. V. nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus sugriebęs per juosmenį suspaudė ir truktelėjo link savęs M. V., tokiu būdu M. V. padarydamas kraujosruvas pilvo dešinio šoninio paviršiaus odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtaudamas sužalojo nukentėjusįjį, dėl to jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad M. V. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia: sugriebdamas nukentėjusiajam per juosmenį, suspaudęs ir truktelėjęs link savęs, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis M. V. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. M. V. teisiamas pirmą kartą, dirba, turi šeimą. Nukentėjusiojo teismo posėdžio metu atsiprašė, tačiau nukentėjusysis įvertino, kad kaltinamasis, nukentėjusiojo manymu, kaltės nepripažino, sako netiesą, nesigaili, nesutiko taikytis su kaltinamuoju. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį žymiai mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas įpareigojimas 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinama.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 864,54 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpiu skirtos ligos išmokos, atlyginimo (1 t., b.l. 70-73; 79-85), pateikė M. V. nedarbingumo pažymėjimus, medicininių dokumentų patikrinimo pažymas ( 1 t., b.l. 84-85, 88-89).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus įgalioti atstovai civilinį ieškinį palaikė. Nurodė, kad specialistai du kartus tikrino nedarbingumo pažymėjimo išdavimą ir pratęsimą. Remiantis dokumentais įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir už visą nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajam buvo išmokėta 864,54 eurų išmoka. Kadangi įvykis įvyko darbo metu, buvo išmokėta 100 proc. vidutinio atlyginimo dydžio išmoka. Nukentėjusiojo nedarbingumas nuo 2020-01-15 iki 2020-01-27. Patikrinus išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumą ir nustačius, kad priežastinis ryšys buvo, šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir asmeniui buvo išmokėta išmoka už įvykį, įvykusį darbe.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis teisme patvirtintais dokumentais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas: a) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; b) kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; c) tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos šios aplinkybės. Jeigu bent į vieną iš minėtų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Baudžiamojoje byloje turi būti įrodyta, kad žalą asmuo patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. M. V. yra kaltinamas šioje byloje tuo, kad 2020-01-13 ne mažiau kaip du kartus sugriebęs per juosmenį suspaudė ir truktelėjo link savęs M. V., taip padarydamas jam kraujosruvas pilvo dešinio šoninio paviršiaus odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2020-01-15 iki 2020-01-27, tačiau ne dėl 2020-01-13 įvykio metu patirtų sužalojimų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 383/2020 (03) užfiksuota, kad M. V. nustatyti pilvo paviršiniai sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, griebiant bei spaudžiant rankos pirštais – keturių pirštų vienu poveikiu, vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V. nustatyta kairės pusės XII šonkaulio distalinio galo lūžimo diagnoze ekspertas remtis negali, nes ši diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis: 2020-01-15 atliktoje krūtinės ląstos rentgenogramoje šonkaulių lūžio požymių nėra. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, negalima remtis šeimos gydytojo nustatyta krūtinės ląstos sumušimo bei tarpšonkaulinės neuropatijos diagnoze, nes krūtinės ląstoje sumušimo žymių nenustatyta ir diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis. Be to, ilgalaikis nukentėjusiojo gydymasis buvo siejamas su tariamu šonkaulio lūžiu, kurio nebuvo (1 t., b. l. 115-116). Šią išvadą ekspertas D. V. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Ekspertas nurodė, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas dešinysis šonas, o lūžis rastas kairės pusės 12-to šonkaulio. Nukentėjusysis skundėsi, kad sukaustyti krūtinės ląstos judesiai, skauda nugaros srityje tarp menčių. Bet žymių sužalojimų nebuvo. Antrą išvadą rašant rėmėsi pirmine išvada ir papildomais medicininiais dokumentais. Lūžio nestebėjo, be to, gauta gydytojo radiologo išvada, kad šonkaulių lūžio nėra. Ekspertas D. V. nurodė, kad vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą negalima remtis šeimos gydytojo nustatyta krūtinės ląstos sumušimo bei tarpšonkaulinės neuropatijos diagnoze, nes krūtinės ląstos sumušimo nenustatyta ir diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis. Ekspertas nurodė, kad tie paviršiniai nežymūs pilvo dešinio šono sužalojimai galėjo būti padaryti tuo laiku ir tomis aplinkybėmis ir tokiu būdu, kaip matyti vaizdo įraše. Šonkaulio lūžio požymių nėra. Nuo tokio kontakto šonkaulis lūžti negali. Neatmeta, kad susistumdymo metu galėjo pakrypti nugara, buvo galima ją patempti, bet tarpšonkaulinė neuralgija dėl tokių veiksmų neturi atsirasti. Pats nukentėjusysis nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimai jam buvo išduoti ne dėl suspaudimo, o dėl to, kad skaudėjo šonkaulis, nors kito kontakto jis neturėjo. Kaip matyti, nėra priežastinio ryšio tarp tų sužalojimų, dėl kurių nukentėjusysis buvo nedarbingas 2020-01-15 iki 2020-01-27, ir veikos, patirta žala (nukentėjusiojo nedarbingumas) atsirado ne dėl šios baudžiamosios veikos, todėl civilinis ieškinys negali būti tenkinamas dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos nebuvimo. Neįrodyta, kad nukentėjusysis tokį laiką sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl kaltinamajam inkriminuojamos veikos. Dėl šių aplinkybių VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,58 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo M. V. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (1t., b.l. 57-58). Nukentėjusysis M. V. dėl kaltinamojo M. V. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydytas (apžiūrėtas) nemokamai. Kaltinamasis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš gydymo paslaugų išrašo (1t., b.l. 59) matyti, kad ortopedo traumatologo paslauga 2020-01-13 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įvertinta 16,79 Eur, radiologo 2020-01-15 atliktas rentgenologinis tyrimas 16,79 Eur. Nukentėjusysis buvo gydomas (apžiūrėtas) dėl patirtų sužalojimų, padarytų kaltinamojo M. V. neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti M. V. turi tiek, kiek tai susiję su jam pareikštu kaltinimu – dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai yra kraujosruvų pilvo dešinio šoninio paviršiaus odoje (BPK 115 str.). Civilinio ieškinio dydis turi būti įrodytas. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad 2020-01-15 atliktas nukentėjusiojo rentgenologinis tyrimas būtų susijęs su nagrinėjamu įvykiu. Todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 16,79 Eur. Kita civilinio ieškinio dalis atmestina.

Iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos liudytojos G. Š. kelionės išlaidos – 36 Eur ( 2 t. b.l. 82-84), jos pripažintinos proceso išlaidomis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: dvi skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo M. V. 16,79 Eur gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie A. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalį atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą civilinį ieškinį dėl 864,54 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. V. proceso išlaidų valstybei 36 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: dvi skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.