- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-596-273/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Šiaulių bankas”
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4144-192/2014 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas” dėl sutarties sąlygų taikymo ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje (b. l. 3-7) prašė įpareigoti atsakovę be jokių sankcijų nutraukti ieškovo indėlį pagal sutartį Nr. D011-1433737, o iki pinigų išmokėjimo dienos skaičiuoti ankstesnėje sutartyje numatytas palūkanas, nes pinigai banke liko ilgiau nei pareikšta indėlininko valia, ne dėl jo, o dėl banko kaltės; įpareigoti AB atsakovę ateityje apie besikeičiančius įkainius ir sąlygas savo klientus informuoti iš anksto raštu, o ne per spaudą ar internete; įpareigoti atsakovę oficialiai atsiprašyti dėl padarytos moralinės ir kitos neturtinės žalos, tuo pačiu pripažįstant, kad lieka pirminėje sutartyje aptartos sąlygos; dėl sužlugdytos naujametinės kelionės ir sugadintos sveikatos priteisti iš atsakovės 2 100 Lt neturtinę.
Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. spalio 22 d. su AB Ūkio banku sudarė Terminuoto indėlio sutartį Nr. D011-1433737, pagal kurią vienų metų laikotarpiui, t.y. iki 2009 m. spalio 23 d., banke padėjo 2 100 Lt indėlį. Šia sutartimi buvo nustatyta, kad indėlio terminui pasibaigus ir nepareiškus kitokios valios, ji automatiškai prasitęsia tokiam pačiam laikotarpiui tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau naujam laikotarpiui numatomos palūkanos nustatomos tokio dydžio, kokios jos yra indėlio sutarties pasibaigimo dieną, o sutartis prasitęsia tai pačiai pinigų sumai kaip ir ankstesnėje sutartyje, atskiriant į einamąją sąskaitą susikaupusias palūkanas. Šios sutarties sąlygų ieškovas nekeitė ilgiau kaip penkis metus, t.y. iki pat 2013 m. lapkričio 19 d., kai atvyko atsiimti šio indėlio į AB „Šiaulių bankas” Kauno filialą. Banke jam paaiškino, jog už sutarties nutraukimą bus skirta bauda, kuri bus išskaičiuota iš indėlio, priešingu atveju pinigai nebus išmokami visai. Ieškovas surašė pretenziją atsakovui, kuria prašė grąžinti pinigus ir susikaupusias palūkanas, be jokių nuskaičiavimų. Ieškovui buvo atsakyta, kad Terminuotojo indėlio sutartis Nr. D0113218402 automatiškai 2013 m. spalio 21 d. prasitęsė iki 2014 m. spalio 21 d. su sutarties pratęsimo dieną AB Šiaulių banko nustatyta metine palūkanų norma. Indėlio sutarties 4.4. punkte numatyta, kad indėlininkui nutraukus Sutartį nepasibaigus Sutartyje nustatytam terminui, šioje Sutartyje nustatytos palūkanos nemokamos, o indėlininkas apmoka bankui už paslaugas pagal Kainyną, kuris yra bendrosios sutarties sudedamoji dalis. Pagal galiojančius Šiaulių banko tipinius paslaugų įkainius terminuotojo indėlio išmokėjimas privatiems klientams, jei sutartis nutraukta prieš laiką taikomas 0,6 proc. (min. 3 Lt) įkainis, todėl Šiaulių bankas pagrįstai negali patenkinti prašymo. Ieškovas su tokiu banko atsakymu nesutinka ir nurodo, kad jis ne savo noru tapo atsakovo klientu, todėl bankas, perėmęs AB Ūkio banko įsipareigojimus, turi juos tęsti pagal buvusius santykius, t.y. grąžinti indėlį be jokių nuskaitymų. Ieškovas nurodo, kad tarp jo ir AB Ūkio banko sudarytoje Terminuoto indėlio sutartyje Nr. D011-1433737 nėra tokio punkto, pagal kurį atsiimant indėlio pinigus reikia mokėti mokestį. Bankas apie visus pasikeitimus savo klientus privalo informuoti raštu, o ne internete. Ieškovas nurodė, kad susiklosčiusi situacija jam sukėlė didelį nervinį stresą, dėl kurio jam buvo atlikta širdies operacija. Be to ieškovas negalėjo išvykti į naujametinę kelionę į užsienį, todėl ieškovas prašo priteisti 2 100 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 20-23) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 380 Lt (110,06 Eur) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti; priteisė iš ieškovo valstybei 563 Lt žyminiam mokesčiui ir 12,32 Lt pašto išlaidoms, iš viso 575,32 Lt (166,62 Eur) apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir AB Ūkio bankas 2008 m. spalio 22 d. sudarė terminuotojo indėlio sutartį Nr.D011-1433737, kuria bankas ir indėlininkas susitarė, kad už 2 100 Lt indėlį bus mokamos 7,4 proc. metinės palūkanos, sutartis sudaryta iki 2009 m. spalio 22 d. Minėta sutartis buvo automatiškai pratęsiama 2009, 2010, 2011 metais ir paskutinį kartą 2012 metais iki 2013 m. spalio 21 d.. 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankui priėmus nutarimą dėl AB Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo), buvo sustabdytas bet koks AB Ūkio banko teiktų bankinių paslaugų tolimesnis teikimas. 2013 m. vasario 23 d. Šiaulių bankas, AB Ūkio bankas ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas sudarė ir pasirašė trišalę AB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį. Šiaulių bankui nuo 2013 m. kovo 3 d. pasirašytu Turto ir įsipareigojimų perdavimo aktu perduoti ir BAB Ūkio banko įsipareigojimai pagal R. M. 2008 m. spalio 22 d. sudarytą Terminuotojo indėlio sutartį Nr. D0111433737. 2013 m. spalio 22 d. ginčo sutartis buvo automatiškai pratęsta su AB Šiaulių banku iki 2014 m. spalio 21 d. Teismas nurodė, kad pagal Bankų įstatymo 76¹ straipsnio 1 dalį, paskelbus AB Ūkio banko veiklos apribojimą, jo įsipareigojimas ieškovui pagal 2008 m. spalio 22 d. sudarytą Terminuotojo indėlio sutartį Nr. D011 1433737 buvo perduotas AB Šiaulių bankui, ir tam ieškovo sutikimo nereikėjo, informuoti iš anksto ieškovo nereikėjo, o toks perdavimas nelaikomas sandorio pažeidimu ar teisėta priežastimi nutraukti sandorį, sudarytą su administruojamu banku. Ieškovo terminuoto indėlio sutartis, ieškovui neišreiškus noro indėlį, pasibaigus 2012 m. sutarčiai, atsiimti, su AB Šiaulių banku, buvo pratęsta iki 2014 m. spalio 22 d. automatiškai. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad atsakovė nutraukiant terminuotą sutartį iš ieškovo reikalavo sumokėti baudą, šiuos ieškovo teiginius teismas laikė neįrodytais. Kadangi ieškovas nutraukdamas indėlio sutartį pageidavo indėlį atsiimti grynais, todėl teismo nuomone, atsakovė turėjo teisę imti mokestį už šią paslaugą, ir tai nelaikoma pirminės indėlio sutarties keitimu, kaip nurodo ieškovas. Atsakovei perėmus administruojamo banko turtą ir įsipareigojimus taikomos ir įsigaliojo atsakovės klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo taisyklės, su kuriomis galima susipažinti bet kuriame banko klientų aptarnavimo padalinyje ir banko internetiniame puslapyje. Teismas laikė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas, ir būdamas apdairus bei rūpestingas, turėjo teisę laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. gegužės 5 d. pasinaudoti terminuoto indėlio sutarties nutraukimo galimybe pagal Ūkio banko taikytus įkainius. Kadangi ieškovas neprieštaravo indėlio sutarties automatiškam pratęsimui su atsakove ir dėl indėlio nutraukimo ir piniginių lėšų išmokėjimo grynais į atsakovą kreipėsi tik 2013 m. lapkričio 19 d., todėl atsakovė turėjo teisę pagrįstai taikyti atsakovės nustatytus galiojančius įkainius, o šiuo konkrečiu atveju grynųjų pinigų išmokėjimo mokestį - 0,6 proc. nuo grynais pinigais išmokamos indėlio sumos, kuomet terminuoto indėlio sutartis nutraukiama prieš terminą. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo, jog atsakovė už piniginio indėlio išmokėjimą grynaisiais pinigais reikalaudamas sumokėti mokestį pagal atsakovės įkainius pažeidė su ieškovu sudarytos terminuoto indėlio sutarties sąlygas bei ieškovo teises ir teisėtus interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 117-122) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Ieškovas nurodė tokius motyvus:
1. 2013 m. gruodžio 19 d. atsakovės atsakyme į ieškovo pretenziją nurodytas Terminuoto indėlio sutarties Nr. D011-1433737 4.4. punktas neegzistuoja visai, o 4 punktas kalba apie banko įsipareigojimą atidaryti indėlininkui banko mokėjimo kortelės sąskaitą. Tuo tarpu aptariamą klausimą nustato šios sutarties 19 punktas, kuriame rašoma, kad „Kai indėlis išmokamas <...> nepasibaigus nustatytam terminui, <...> palūkanos nemokamos” ir išskaičiuojamos tik išmokėtos palūkanos. Tačiau ieškovui jokios palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d. išmokėtos nebuvo, o ir klausimas apie palūkanas atvykus į banką nebuvo keliamas. Ieškovo kreipimosi į teismą tikslas buvo, kad teismas nustatytų, jog ieškovui banko skiriama bauda už nutraukiamą, prieš 3 savaites prasitęsusį metinį indėlį būtų panaikinta. Teismas šių aplinkybių neįžvelgė, o melagingų atsakovės įrašų nevertino;
2. Ieškovas neteigė, kad jis nėra atsakovės klientas, kadangi nesudarė su šiuo banku jokios sutarties. Byloje minima sutartimi ieškovas bankui skolino savo pinigus, todėl tiek pagal protingumo kriterijus, tiek ir pagal žodžių reikšmę ieškovas bankui teikė paslaugą, todėl laikytinas banko indėlininku, o tai reiškia – kreditoriumi;
3. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovė, atsisakydama išmokėti visą sumą, pažeidė CK 6.917 straipsnio 2 dalį;
4. Teismas ignoravo prievolę atsakovei perimti ne tik teises, bet ir pareigas. Įsipareigojimų perėmimas ir atsakovės susikurtų taisyklių primetimas buvusiems AB Ūkio banko indėlininkams nėra tapačios sąvokos, o reiškia, kad naujai prijungtiems indėlininkams turi būti taikomos ankstesniojo banko taisyklės, o norint jas keisti apie taisyklių pasikeitimus indėlininkai turi būti informuojami asmeniškai, pasirašytinai. Jiems turi būti paliekama galimybė, nepatiriant nuostolių, išreikšti savo valią, t.y. likti naujojo banko kreditoriais (indėlininkais) ar atsiimti savo lėšas ir jomis toliau disponuoti savo nuožiūra;
5. Ieškovas turėjo būti informuotas apie tai, kad nutraukus terminuotą indėlį prieš jį bus taikomos vienokios ar kitokios piniginės sankcijos. Teismas išvardino aplinkybes, dėl kurių ieškovas nekėlė jokių ginčų ar pretenzijų, t.y. svarstė ar AB Ūkio banko bankroto procedūra pažeidė ieškovo turėtą sandorį;
6. Teismo teigimu, ieškovas, nutraukdamas indėlio sutartį, pageidavo indėlį atsiimti grynais, todėl atsakovė turėjo teisę imti mokestį už šią paslaugą, ir tai nelaikoma pirminės indėlio sutarties keitimu, kaip nurodo ieškovas. Ši teismo formuluotė yra neteisinga, nes pinigų grąžinimas kreditoriui nėra jokia paslauga, o yra normali buvusių finansinių santykių pabaiga. Pinigai į banką buvo įnešti grynaisiais pinigais. Priimant indėlį grynaisiais bankas nelaiko, kad indėlininkas jam suteikia kokią nors paslaugą ir už šį veiksmą netaiko jokių mokėjimų, tarkime, kad ir aukštesnių palūkanų;
7. Teismo teiginys, kad atsakovei perėmus administruojamo banko turtą ir įsipareigojimus taikomos ir įsigaliojo atsakovės klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo taisyklės, yra neteisingas dviem prasmėmis: 1) jei atsakovė perėmė įsipareigojimus, ji įsipareigojo indėlininkams taikyti taisykles, kuriomis jie padėjo indėlį. Taisyklių keitimas yra tolygus įsipareigojimo nevykdymui; 2) Klientų aptarnavimo taisyklėmis privalo domėtis tie piliečiai, kurie su banku sudaro atitinkamą jų aptarnavimo sutartį ir naudojasi jo paslaugomis, t. y. iš savo turimos sąskaitos moka mokesčius, atsiskaito su savo skolininkais ir pan., tuo tarpu ieškovas niekada nesinaudojo atsakovės paslaugomis, todėl neturėjau pareigos ir domėtis klientų aptarnavimo taisyklėmis;
8. Ieškovui niekada neteko matyti teismo minimo bendrosios sutarties su AB „Ūkio banku” dalies 4.4. punkto, kuriame numatyta, kad indėlininkas apmoka bankui už paslaugas pagal kainyną ir labiau kada nors pasirašyti tokią sutartį, todėl teismas, rašydamas šį teiginį rėmėsi niekiniu, ar net galimai suklastotu dokumentu;
9. Teismo teiginys, kad ieškovas, būdamas apdairus, galėjo pasinaudoti indėlio sutarties nutraukimo galimybe pagal AB Ūkio banko taikytus įkainius, yra nesąžiningas. Teismas neįvertino, kad tokiu atveju ieškovas patirtų nuostolį, negalėdamas reikalauti palūkanų;
10. Teismas neištyrė už ką iš ieškovo reikalauta bauda už pirmalaikį indėlio nutraukimą, o vėliau nurodyta 0,6 procento už tai, kad ieškovas pinigus pageidavo gauti grynais;
11. Ieškinyje buvo reiškiami du reikalavimai: įpareigoti atsakovę be jokių sankcijų nutraukti indėlį pagal sutartį Nr.D011-1433737, t. y. grąžinti indėlį grynais pinigais, nereikalaujant jokių papildomų mokėjimų bet kokia forma ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą. Tačiau teismas nagrinėjo pirmąjį reikalavimą kaip vienintelį. Teismas neteisingai apskaičiavo per didelį mokėtiną žyminį mokestį priteistą atsakovei.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 129-133) atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. BAB Ūkio banko įsipareigojimai pagal ieškovo 2008 m. spalio 22 d. sudarytą Terminuotojo indėlio sutartį Nr. D011 1433737 Lietuvos Respublikoje nustatytų apdraustų indėlių sumų ribose (iki 100 tūkst. Eur sumos) atsakovei buvo perduoti 2013 m. vasario 23 d. AB Šiaulių banko, AB Ūkio banko ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimo, LR Bankų įstatymo 76 ¹ straipsnio pagrindu sudarytos trišalės sutarties ir 2013 m. kovo 3 d. Turto ir įsipareigojimų perdavimo akto pagrindu;
2. Palūkanos už terminuotą indėlį mokamos tik tokiu atveju, jeigu indėlis išlaikomas indėlio sutartyje nurodytą terminą. Priešingu atveju, t.y. indėlininkui pasinaudojus indėliu iki indėlio sutartyje nurodyto indėlio termino pabaigos, bankas neturi pareigos mokėti jokių palūkanų (CK 6.895 str. 4 d.; 2008 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutarties bendrosios dalies 19 p.). Atsakovės siųstame rašte paminėtas indėlių sutarties bendrosios dalies 4.4. punktas yra nurodytas 2012 m. spalio 21 d., t.y. ieškovo terminuotojo indėlio sutarties pratęsimo dieną galiojusiose aktualiose tipinių BAB Ūkio banko indėlio sutarčių bendrosios dalies sąlygose, kurios buvo taikomos naujai BAB Ūkio banko su klientais sudaromoms indėlių sutartims. Nors ieškovo indėlio sutarties bendrojoje dalyje minėtas punktas nėra nurodytas, tai jokiu būdu nereiškia, jog atsakovės nustatyti tipiniai įkainiai ieškovui neturėjo būti taikomi;
Šalies argumentai
3. Ieškovo argumentas, jog jis nelaikytinas klientu, nes iš banko nėra gavęs ar prašęs jokių paslaugų, yra neteisingas ir nepagrįstas. Pagal LR Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, indėliu ir kitu grąžintinu lėšų priėmimas banke yra laikomas finansine paslauga, todėl ieškovas yra laikomas banko klientu. Aplinkybė, jog ieškovo indėlis buvo perduotas atsakovei, nepaneigia fakto, jog ieškovas yra banko klientas, kuriam suteikta banko paslauga - priimtas indėlis;
4. Ieškovo argumentai dėl sankcijų ir baudos taikymo ieškovo atžvilgiu yra nepagrįsti jokiais įrodymais;
5. Visiems atsakovės klientams (buvusiems BAB Ūkio banko klientais), kitą dieną nuo tapimo klientu momento, t.y. nuo 2013 m. kovo 4 d., buvo taikomos ir įsigaliojo AB Šiaulių banko klientu aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios taisyklės, kurios skelbiamos viešai www.sb.lt ir su kuriomis galima susipažinti bet kuriame klientų aptarnavimo padalinyje. Kartu įsigaliojo ir tipiniai atsakovės įkainiai ir kitos tipinės bendrosiomis taisyklėmis patvirtintos sąlygos. Atskiras kliento valios išreiškimas taisyklių ir įkainių taikymui nėra reikalingas, jo sutikimas šioms taisyklėms ir įkainiais yra preziumuojamas jam tampant klientu ir naudojantis banko teikiamomis paslaugomis. Ieškovas išreiškė savo valią likti atsakovės klientu, pratęsdamas turimą terminuotojo indėlio sutartį naujam terminui;
6. Ieškovo argumentai, jog iš jo buvo reikalauta bauda yra nepagrįsti. Už banko sąskaitoje esančios pinigų sumos išmokėjimą grynaisiais pinigais, nutraukiant terminuoto indėlio sutartį prieš terminą, yra taikomas 0,6 procentų mokestis, skaičiuojamas nuo išmokamos indėlio grynaisiais pinigais sumos. Šis mokestis įtvirtintas viešai skelbiamuose atsakovės tipinių paslaugų įkainiuose. Ieškovo atveju, jo mokėtina suma už viso indėlio, t.y. 2 100 Lt, išmokėjimą grynaisiais pinigais iš banko sąskaitos būtų sudariusi 12,6 Lt sumą;
7. Ieškovas remiasi CK 6.917 straipsnio 2 dalimi, neatsižvelgdamas į CK 6.913 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas, t.y. įtvirtinta banko kliento prievolė sumokėti bankui už klientui suteiktas paslaugas pagal banko taikomus įkainius. Ieškovas savo 2 100 Lt terminuotąjį indėlį pagal Terminuotojo indėlio sutartį Nr. D011 1433737, suėjus indėlio terminui yra atsiėmęs (atsiėmė 2014 m. spalio 21 d.) su visomis priskaičiuotomis palūkanomis. Ieškovui nebuvo taikytas mokestis už banko sąskaitoje esančios pinigų sumos išmokėjimą grynaisiais pinigais, kadangi terminuotasis indėlis buvo išmokėtas sulaukus termino ir nenutraukus sutarties prieš laiką;
8. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, jam sukeltos moralinės ir/ar kitos neturtinės žalos dydžio ir fakto, nenurodė ir nepagrindė priežastinio ryšio, tarp jo atžvilgiu patirtos turtinės ar neturtinės žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl remiantis ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti netenkinamas ir atmetamas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovas R. M. ir AB Ūkio bankas 2008-10-22 sudarė terminuotojo indėlio sutartį Nr.D011-1433737, kuria bankas ir indėlininkas susitarė, kad už 2100 Lt indėlį bus mokamos 7,4 proc. metinės palūkanos, sutartis sudaryta iki 2009-10-22. Bendrosios sutarties dalies 33 punktas numatė, kad sutartis pratęsiama sutartyje nurodytam terminui ir nustatomos pratęsimo dieną terminuotiesiems indėliams galiojančios palūkanos (b.l. 26). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad minėta sutartis su AB Ūkio banku buvo automatiškai pratęsiama 2009, 2010, 2011 metais ir paskutinį kartą 2012 metais iki 2013-10-21. 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankui priėmus nutarimą dėl AB Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo), buvo sustabdytas bet koks AB Ūkio banko teiktų bankinių paslaugų tolimesnis teikimas ir paskirtas laikinasis administratorius. 2013 m. vasario 23 d. Šiaulių bankas, AB Ūkio bankas ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas sudarė ir pasirašė trišalę AB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį. Trišale sutartimi Šiaulių bankui nuo 2013 m. kovo 3 d. pasirašytu Turto ir įsipareigojimų perdavimo aktu perduoti ir BAB Ūkio banko įsipareigojimai pagal R. M. 2008 m. spalio 22 d. sudarytą Terminuotojo indėlio sutartį Nr. D011 1433737, Lietuvos Respublikoje nustatytų apdraustų indėlių sumų ribose. 2013-10-22 ginčo sutartis buvo automatiškai pratęsta su AB Šiaulių banku iki 2014-10-21. 2013-11-19 ieškovas pareiškė norą sutartį nutraukti ir išsiimti indėlį grynaisiais pinigais (b.l.8).
Byloje kilo ginčas dėl AB Šiaulių banko veiksmų ieškovui 2013-11-19 siekiant atsiimti 2008 metais padėtą indėlį – 2100 Lt. Ieškovas 2013-11-19 kreipėsi į AB Šiaulių bankas Kauno filialą siekdamas atsiimti indėlį. Bankas už banko sąskaitoje esančios pinigų sumos išmokėjimą grynaisiais pinigais, nutraukiant terminuotą indėlį prieš sutartį, pareikalavo atsakovą sumokėti tam tikrą mokestį (0,6 proc. nuo išmokamos indėlio sumos), t.y. 12,60 Lt ir nurodė, kad palūkanos už laikotarpį nuo 2013-10-22 iki sutarties nutraukimo nebus mokamos. Ieškovas su banko reikalavimu mokėti mokestį atsiimant indėlį nesutinka, nurodo, kad sutartyje sudarytoje su administruojamu banku (AB Ūkio banku), tokios sąlygos nebuvo, todėl ši sąlyga jam netaikoma.
Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 76 str.¹ numato, kad banko, kuriam pagal šio Įstatymo 76 straipsnį paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas) ir paskirtas laikinasis administratorius, turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai gali būti perduodami kitam bankui. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, paskelbus AB Ūkio banko veiklos apribojimą, jo įsipareigojimas ieškovui pagal 2008 m. spalio 22 d. sudarytą Terminuotojo indėlio sutartį Nr. D011 1433737 buvo perduotas AB Šiaulių bankui, ir tam ieškovo R. M. sutikimo nereikėjo, informuoti iš anksto jo taip pat nereikėjo, o toks perdavimas nelaikomas sandorio pažeidimu ar teisėta priežastimi nutraukti sandorį, sudarytą su administruojamu banku. Informacija apie AB Ūkio banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą AB Šiaulių bankui buvo paskelbta administruojamo banko svetainėje (b.l. 42), kaip to reikalauja LR bankų įstatymo 76 ¹ str. 10 p., todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas.
AB Šiaulių bankas perėmęs administruojamo banko turtą ir įsipareigojimus buvusių Ūkio banko klientų indėlių galiojimą, jeigu terminuotojo indėlio sutartyje buvo numatytas automatinis indėlio pratęsimas, pratęsė naujam terminui automatiškai pritaikydamas indėliui tuo metu galiojančias Šiaulių banko indėlių palūkanų normas. Ieškovo terminuoto indėlio sutartis, (ieškovui neišreiškus noro indėlį, pasibaigus 2012 metų sutarčiai, atsiimti) dabar jau su AB Šiaulių banku, buvo pratęsta 2013-10-22 iki 2014-10-22 laikotarpiui automatiškai.
2008-10-22 Terminuotojo indėlio bendrosios sutarties dalies 5 punktas, tiek 2012 metais, ieškovui automatiškai pratęsus (iki 2013-10-22) indėlio sutartį su AB Ūkio bankas, galiojančios bendrosios sutarties dalies 2.6 punktas numatė, kad bankas įsipareigoja indėlį ir palūkanas pervesti į sutartyje nurodytą indėlininko sąskaitą (b.l. 26-27). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovui pervedant indėlį į kitą sąskaitą, o ne išgryninant pinigus, mokestis nebūtų imamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nutraukdamas indėlio sutartį pageidavo indėlį atsiimti grynais, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo teisę imti mokestį už šią paslaugą, ir tai nelaikoma pirminės indėlio sutarties keitimu, kaip nurodo ieškovas.
Ieškovui 2012 metais automatiškai pratęsus indėlio sutartį su AB „Ūkio banku“ galiojusios bendrosios sutarties dalies 4.4 punktas taip pat numatė, kad indėlininkas apmoka bankui už paslaugas pagal kainyną (b.l. 27). Ūkio banko klientai apie nuo 2013-03-03 jiems taikomas AB Šiaulių banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosios taisykles, mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo bendrąsias taisykles, investicinių paslaugų teikimo taisykles, tipinių paslaugų ir finansinių operacijų įkainius buvo informuoti viešu pranešimu, tiek Ūkio banko, tiek Šiaulių banko internetinėse svetainėse, jog už visas Šiaulių banko teikiamas paslaugas 60 kalendorinių dienų, t.y. laikotarpiu nuo 2013-03-04 iki 2013-05-05 imtinai Šiaulių bankas taikys Ūkio banke galiojusius paslaugų įkainius (b. 1. 42, 79). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas, ir būdamas apdairus bei rūpestingas, turėjo teisę laikotarpiu nuo 2013-03-04 iki 2013-05-05 pasinaudoti terminuoto indėlio sutarties nutraukimo galimybe pagal Ūkio banko taikytus įkainius. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovo netinkamo informavimo. Kadangi ieškovas neprieštaravo indėlio sutarties automatiškam pratęsimui su AB Šiaulių banku ir dėl indėlio nutraukimo ir piniginių lėšų išmokėjimo grynais į atsakovą kreipėsi tik 2013-11-19, todėl atsakovas AB Šiaulių bankas turėjo teisę pagrįstai taikyti atsakovo nustatytus galiojančius įkainius, o šiuo konkrečiu atveju grynųjų pinigų išmokėjimo mokestį - 0,6 proc. nuo grynais pinigais išmokamos indėlio sumos, kuomet terminuoto indėlio sutartis nutraukiama prieš terminą.
Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas iš ieškovo reikalavo sumokėti baudą. Šiaulių bankas už banko sąskaitoje esančios pinigų sumos išmokėjimą grynaisiais pinigais, nutraukiant terminuoto indėlio sutartį prieš terminą, taikė 0,6 procentų mokestį, skaičiuojamą nuo išmokamos indėlio grynaisiais pinigų sumos. Šis mokestis įtvirtintas viešai skelbiamuose Šiaulių banko tipinių paslaugų įkainiuose. Šiaulių banko paslaugų teikimo Bendrųjų taisyklių nuostatos, įpareigoja ir patį vartotoją, kaip banko klientą, būti atsakingam ar aktyviai domėtis sutarties vykdymu, susipažinti su tipiniais įkainiais/ jų pakeitimais. (Bendrųjų taisyklių 1.4, 1.5 punktai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad AB Šiaulių bankas turėjo teisę reikalauti sumokėti viešai skelbiamuose Tipiniuose įkainiuose nurodytą 0,6 procentų įkainį, o ne baudą, už lėšų išmokėjimą grynaisiais pinigais iš banko sąskaitos. Ieškovo atveju jo mokėtina suma už viso indėlio, t.y. 2100 litų, išmokėjimą grynaisiais pinigais iš banko sąskaitos būtų sudariusi 12,6 Lt sumą, o pervedant indėlio lėšas į kitą indėlininko sąskaitą tame pačiame ar kitame banke, grynųjų pinigų mokėjimo mokestis ieškovo atveju būtų neaktualus.
Kaip pažymėjo atsakovas AB Šiaulių bankas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas R. M. savo terminuotąjį indėlį 2100 Lt sumai, pagal 2008-10-22 sudarytą Terminuotojo indėlio sutartį, suėjus indėlio terminui yra atsiėmęs (atsiėmė 2014-10-21 ) su visomis priklausančiomis palūkanomis. Ieškovui pagal galiojančius Šiaulių banko Tipinius įkainius, nebuvo taikytas mokestis už banko sąskaitoje esančios pinigų sumos išmokėjimą grynaisiais pinigais, kadangi terminuotasis indėlis buvo išmokėtas sulaukus termino ir nenutraukus sutarties prieš laiką.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl Šiaulių banko neteisėtų veiksmų, dėl jam sukeltos moralinės ar kitos neturtinės žalos dydžio ir fakto, nenurodė priežastinio ryšio tarp jo atžvilgiu patirtos turtinės ar neturtinės žalos ir Šiaulių banko neteisėtų veiksmų, dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė visa apimtimi, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimus priteisė iš ieškovo 563 litus žyminio mokesčio valstybei, kas sudaro 63 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 500 Lt žyminis mokestis už ginčą dėl sutarčių modifikavimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš ieškovo žyminį mokestį valstybei priteisė sutinkamai su CPK 80 str. 1 dalies 1 ir 3 punktų bei 96 straipsnio nuostatomis, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas paskaičiavo per didelį mokėtiną žyminį mokestį.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą bei teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi apeliantui R. M. buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas valstybei paduodant apeliacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. (b.l. 126-127). Kadangi apelianto R. M. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš jo priteisti žyminį mokestį valstybei 163 eurus 06 euro centus (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 163 eurus 06 euro centus žyminio mokesčio valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.