Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-3591-367/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
e2-3591-367/2019
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00849-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Ieškovas
UAB „Jurbarko karjerai“
Trečiasis asmuo
UAB „A.“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 2.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3591-367-/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00849-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.2; 2.6.1.2; 2.6.1.3.6 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, Neringai Lendraitienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Jurbarko karjerai“ atstovams A. K. ir Remigijui Jakštui,atsakovui ir trečiojo asmens UAB „A.“ atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jurbarko karjerai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui UAB „Jurbarko karjerai“ dėl neprotestuotino paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo UAB „A.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Jurbarko karjerai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. 15 036,86 eurų skolą, 951,65 eurus palūkanų bei 5 procentų dydžio metines ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo prašomos priteisti bendros skolos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-20) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. K., 2018-04-24 notarės Vitos Jurkauskienės kontoroje išdavė ieškovui UAB ,,Jurbarko karjerai" neprotestuotiną paprastąjį vekselį 15 036,86 Eur sumai, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2018-05-04. Vekselis buvo išduotas tikslu užsitikrinti apmokėjimą už UAB ,,A." parduotą įmonės produkciją. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra šios įmonės direktorius ir savininkas. Ši įmonė, nors ir buvo nuolatinė ieškovo klientė, tačiau nuo 2017 metų ėmė nemokėti ar stipriai vėluoti sumokėti už perkamą produkciją. Todėl ieškovas atsisakė jai parduoti produkciją, iki nebus padengtos ankstesnės skolos. Atsakovui, kuriam produkcija buvo neatidėliotinai reikalinga, sutiko ir garantavo apmokėjimą ieškovui savo asmeninėmis lėšomis, tačiau ir šio įsipareigojimo neįvykdė, nors ne kartą žadėjo. Juo labiau, kad atsakovas 2019 m. įkeitė didelę dalį savo asmeninio turto, gavo lėšų ir turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas bandė spręsti ginčą gera valia, tačiau atsakovas vengė bendravimo, nebeatsakinėjo į telefoninius skambučius, nebuvo gautas atsakymas ir į 2019-05-31 pranešimą apie neapmokėtą vekselį, ko pasėkoje ieškovas 2019-06-17 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Tauragės apylinkes teismo Tauragės rūmai 2019-06-20 teismo įsakymu ir nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovo turtą ir išieškoti iš skolininko A. K. kreditoriaus UAB ,,Jurbarko karjerai" nurodytas sumas. Atsakovas pateikė 2019-07-15 prieštaravimus, todėl jo atžvilgiu teikiamas ieškinys. Ieškovui paskolinus 15036,86 eurų sumai produkcijos atsakovui, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kaip tai numato XLIII skyrius ir vadovaujantis Lietuvos CK 6.873 str., ieškovas turi teisę teismo tvarka reikalauti priteisti jo naudai 15 036,86 eurų sumą. Kartu ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios ieškinio padavimo dieną sudaro 951,65 eurus. Be to, ieškovas prašo priteisti ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. K. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, tenkinti atsakovo priešieškinį, pripažinti negaliojančiu 2018-04-24 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, notarinio registro Nr. 2293, sudarytą tarp vekselio davėjo A. K. ir ieškovo UAB „Jurbarko karjerai“ dėl 15036,86 Eur., panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jis nėra UAB „A.“ savininkas, yra tik bendrovės direktorius. UAB „A.“ keletą metų glaudžiai bendradarbiavo su ieškove UAB „Jurbarko karjerai“, nes pirko iš ieškovo įvairią produkciją - smėlį, žvyrą ir kt. Pagal 2017 m. balandžio 11 d. sutartį Nr. 17-23 UAB “A.“ buvo įsipareigojusi pirkti iš ieškovo pateiktą produkciją ir už ją apmokėti pagal ieškovo pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą per 10 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo dienos. Įmonei UAB „A.“ 2017 - 2018 metais susidūrus su finansiniais sunkumais, atsakovas, kaip bendrovės direktorius, kreipėsi į ieškovę prašydamas atidėti apmokėjimus už gautą produkciją. Privalomą sumokėti sumą pagal galimybes stengėsi apmokėti dalimis. Ieškovas jam pasiūlė, kaip garantą, kad įmonė iš tiesų įvykdys skolinius įsipareigojimus, susirašyti neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Susitarimo esmė buvo ne jo asmeniškai įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu, o užtikrinti UAB „A.“ atsiskaitymą pagal ieškovo pateiktas sąskaitas pagal minėtą Sutartį Nr. 17-23. Jis suprato, kad vekselis bus kaip priedas prie jų sudarytos 2017 m. balandžio 11 d. sutarties Nr. 17-23. Su pardavėju susitarė, kad šiuo vekseliu yra užtikrinama likusi neapmokėta 15036,86 Eur suma pagal minėtą sutartį, t. y. vekselis turėjo užtikrinamąją atsiskaitymo funkciją. Kadangi su ieškovu buvo pakankamai glaudžiuose ryšiuose, kaip ir pats ieškovas teigia - buvo nuolatiniai klientai, tam, kad ieškovei nekiltų abejonių apie UAB „A.“ geranoriškumą ir teisingumą bei iš tikrųjų susiklosčiusią nepalankią finansinę situaciją, siekdami užtikrinti savo sąžiningumą bei įrodyti, kad tikrai siekiama atsiskaityti su ieškove - sutiko su ieškovės reikalavimu ir 2018 metų balandžio 24 dieną su UAB "Jurbarko karjerai" pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 15036,86 Eur sumai, t. y. tai sumai kurią jo vadovaujama įmonė ieškovui tą dieną buvo skolinga. Vekselio galiojimo terminas iki 2018 m. gegužės 4 d., t. y. 10 dienų. Su šiuo faktu sutinka ir ieškovas, kad faktiškai vekselyje nurodytų pinigų jis negavo, o ir neplanavo jų gauti, t. y. vekselis buvo išrašytas ne paskolos sutarties pagrindu, o siekiant užtikrinti savalaikį atsiskaitymą tarp įmonių. Nurodė, jog pasirašydamas vekselį, jis tikrai nesiekė sukurti naujos prievolės, o tik, norėjo suteikti ieškovui užtikrinimą, kad tinkamai įvykdys savo prievolę pagal 2017 m. balandžio 11 d. produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17-23. Jis, kaip įmonės vadovas, išduotu vekseliu užtikrino UAB “A.“ susidariusios skolos grąžinimą. Ieškovė nepasinaudojo šia prievolės užtikrinimo priemone, nes iki vekselyje nurodytos datos į jį ir atitinkamai į notarą, nesikreipė, vekselio vykdymui nepateikė. Todėl akivaizdu, kad jo prievolė šiuo atveju pasibaigė. Ne iš piktybinio vengimo mokėti skolą, tačiau dėl finansinių nesklandumų, UAB "A." su UAB "Jurbarko karjerai" pilnai atsiskaitė 2018 m. liepos 2 d. , ką patvirtina sąskaitų išrašai, t. y. ieškovei iki 2018 m. liepos 2 d., dalimis buvo sumokėta visa 15036,86 EUR dydžio skola. 2019 m. sausio 7 d. UAB "A." su UAB "Jurbarko karjerai" pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, kuriame nurodytos 2018-01-01 - 2018-12-31 ieškovo išrašytos sąskaitos UAB „A.“. Nurodyta, kad po 2018 m. liepos 2 d. apmokėjimo pagal sąskaitas JG- 00002185, JG-00002245, JG-00002283, JG-00002286, JG-00002343, JK-00074223,JK-00074345, JK-00074448, JK-00074829, JL-00000045 skolos likutis yra 0 Eur. Faktas, kad ieškovas UAB „A.“ nelaikė skolininkais, bet priešingai - patikimais klientais įrodo aplinkybė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. UAB "A." ir UAB "Jurbarko karjerai“ sudarė naują Produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 18-107. 2019 metų balandžio mėnesį ieškovo atstovas jam pareiškė, kad planuoja iš jo pradėti skolos išieškojimą pagal aukščiau minėtą 2018 metų balandžio 24 dieną su UAB "Jurbarko karjerai" pasirašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 15036,86 Eur sumai. Jis atsakęs, kad tai būtų neteisėta, kadangi abi Šalys gerai žino, kad 15036,86 Eur skola, susidariusi pagal ieškovo pateiktas, pagal 2017 m. balandžio 11 d. sutartį Nr. 17-23 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras buvo apmokėta 2018 m. liepos 2 d. ir jo prievolė pagal vekselį yra pasibaigus. Mano, kad ieškovas pateikdamas teismui ieškinį dėl pinigų sumų išieškojimo pagal vekselį, kurio terminas yra pasibaigęs, elgiasi nesąžiningai, nes pagrindinę skolą, kurią jis buvau užtikrinęs vekseliu, gavo iš UAB „A.“ ir dabar siekia tų pačių pinigų išsiieškojimo antrą kartą. Akcentuoja, kad prievolė dėl 15036,86 Eur yra įvykdyta -sumokėta ir savaime suprantama ieškovo reikalavimas jam dar kartą sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą yra nesąžiningas ir neteisėtas. Yra akivaizdu, kad tarp jo ir ieškovės, nebuvo jokių asmeninių šalių paskolos teisinių santykių, o ginčijamu vekseliu jis, spaudžiamas ieškovės, prisiėmė asmeninę prievolę kaip įmonės vadovas, kaip garantą ieškovui, kad toliau būtų tęsiamas bendradarbiavimas. Jis tikrai nesitikėjo ir net negalėjo įtarti, kad ieškovė, g 2018 m. liepos 2 d. sumokėjus skolinį įsipareigojimą susidariusį pagal 2017 m. balandžio 11 d. produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17-23, nesunaikins ginčijamo vekselio, o net priešingai juo pasinaudos, kad dar kartą gauti 15036,86 Eur. Ieškovės veiksmai, nesuteikus jam jokių paskolų, o pasinaudojant savo išskirtine padėtimi - jam prisiėmus įsipareigojimą - garantą vykdyti minėtus sutarties Nr. 17-23 įsipareigojimus ir siekiant juos išsiieškoti dvigubai, turi būti vertintini kaip tyčinis apgaulingas veikimas jo, t.y. (skolininko) nenaudai. Nurodo, jog Ieškovė savo ieškinio 2 punkte teigia, kad vekselis buvo išduotas tikslu užtikrinti apmokėjimą už UAB „A.“ parduotą įmonės produkciją. Tačiau 8 punkte jau teigiama, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui paskolinus 15 036,86 Eur sumai produkcijos atsakovui, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kaip tai numato CK normos ir ieškovas turi teisę teismo tvarka reikalauti jo naudai priteisti 15 036, 86 Eur. Tokiu būdu ieškovė nurodo du skirtingus teisinius pagrindus ir prieštaringai aprašo faktinę situaciją. Atsakovas patvirtina, kad vekselio išrašymo dieną jokios prekės nebuvo imamos. Vekselio išrašymo dieną buvo suskaičiuotas UAB „A.“ skolos ieškovei likutis, ir tai likusiai skolos daliai jis išrašė vekselį. Taigi ieškovas nurodydamas, kad vekselis buvo išduotas su tikslu užtikrinti mokėjimą sako teisybę. Bet kai ieškovas sako, kad jam buvo paskolinta pinigų sumą, tai tokie teiginiai neatitinka faktinės situacijos ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Realiai jokių pinigų jam skolinta nebuvo, prekių už nurodytą sumą vekselio pasirašymo dieną jam perduota nebuvo. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad vekselis buvo išduotas užtikrinant UAB „A.“ prievolę. Ieškovė savo ieškinio 7 punkte aiškina, jog neįvykdžius Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytų sąlygų dėl vekselio pateikimo apmokėjimui, vekselis yra prilyginamas skolos rašteliui ir jam yra netaikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos. Šiuo atveju galutinė atsiskaitymo data vekselyje yra 2018 m. gegužės 4 d. įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas apmokėti. Iš ginčijamo vekselio matyti, kad jame nėra įrašo apie tai, jog atsakovas – t.y. jis, gavo iš ieškovo tariamus 15 036,86 Eur. Ieškovas pinigų perdavimo faktą įrodinėja teigdamas, kad už tą sumą paskolino produkcijos arba kitu teiginiu, kad vekselis buvo išduotas tikslu užtikrinti apmokėjimą už UAB “A.” parduotą įmonės produkciją. Tai du skirtingi ir prieštaraujantys tarpusavyje motyvai. Ieškinyje nėra pateikta duomenų, kad vekselio išrašymo dieną buvo perduotos prekės. Tuo tarpu su šiuo priešieškiniu yra pateikiami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad su ieškove pagal minėtą sutartį buvo pilnai atsiskaityta, o tai reiškia, kad prievolė ieškovės atžvilgiu pasibaigė. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių yra akivaizdu, kad ieškovė UAB „Jurbarko karjerai“, veikdama nesąžiningai, galimai siekdama neteisėtai praturtėti, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tariamos 15 988,51 Eur skolos iš jo – A. K. priteisimo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei priešieškinyje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad prievolė, kylanti iš 2017 m. balandžio 11 d. Produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 17-23 apmokėti PVM sąskaitas faktūras už gautą produkciją, yra įvykdyta. Šis faktas įrodomas pateiktomis teismui apmokėjimo sąskaitomis (JG-00002185, JG-00002245, JG-00002283, JG-00002286, JG-00002343, JK- 00074223, JK-00074345, JK-00074448, JK-00074829, JL-00000045 ) bei su ieškovu 2019 m. sausio 7 d. pasirašytas Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, kuriame nurodyta kad po 2018 m. liepos 2 d. mūsų įmonės skolos likutis ieškovui yra 0 Eur. Todėl akivaizdu, kad jo įsipareigojimas vykdyti sutartines prievoles, kurios buvo užtikrintos 2018 m. balandžio 24 d. pasirašytu Neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, yra įvykdytas tinkamai. Priešingai - ieškovas elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai teikdamas teismui šį ieškinį. LR CVK 6.64 str. 2 d. konstatuojama, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti. Esant šioms aplinkybėms yra tikslinga nustatyti, kad 2018 metų balandžio 24 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, yra surašytas nesiekiant sukurti paskolos teisinių santykių, jis turi būti pripažintas negaliojančiu. Kaip minėjau vekselis buvo universalaus pobūdžio ir turėjo užtikrinamąją funkciją. Kadangi 2018 m. liepos 2 d. buvo baigtas ieškovei mokėti 15036,86 Eur įsiskolinimas, susikaupęs pagal 2017 m. balandžio 11 d. Produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17-23, laikoma, kad UAB „A.“ prievolė įvykdyta tinkamai ir ieškovas UAB „Jurbarko karjerai“ elgiasi nesąžiningai pateikdami teismui nepagrįstą ieškinį su reikalavimu dar kartą sumokėti jau gautus 15036,86 Eur. Ieškovui elgiantis nesąžiningai ir teismui pateikus nepagrįstą ieškinį, tikslinga panaikinti teismo man paskirtas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašė atsakovo priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu, o su atsakovo pareikštu priešieškiniu nesutiko.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir trečiojo asmens „A.“ atstovas nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė jį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Papildomai paaiškino, kad pats asmeniškai iš ieškovo jokios produkcijos nepirko ir jokių paskolų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Šalių paaiškinimu ir byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Jurbarko karjerai“, atstovaujama direktoriaus A. K. ir tretysis asmuo UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus A. K., kuris byloje patrauktas atsakovu, 2017-04-11 sudarė produkcijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr.17-23, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė parduos trečiajam asmeniui UAB „A.“ sutartą kiekį produkcijos, susitarė dėl kainos, bei atsiskaitymo su pardavėju sąlygų ir tvarkos. Minėta sutartis galiojo iki 2017-12-31. Pagal minėtos sutarties 4.1. pirkėjas įsipareigojo apmokėti už pateiktą produkciją pagal pardavėjo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą per 10 kalendorinių dienų nuo jos išrašymo dienos. Šalių paaiškinimu nustatyta, kad dėl finansinių sunkumų pirkėjas UAB „A.“ už nupirktą produkciją laiku neatsiskaitė, todėl susidarė 15 036,86 Eur skola, kuri buvo užfiksuota ir tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte. 2018 m. balandžio 24 d. atsakovas A. K., Tauragės rajono 3-ajame notarų biure išdavė ieškovui UAB „Jurbarko karjerai“ neprotestuotiną paprastąjį vekselį 15036,86 Eur sumai, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2018-05-04. Tiek ieškovo atstovai, tiek ir atsakovas, nagrinėjant bylą teisme teigė, jog atsakovas, kaip fizinis asmuo, ieškovo produkcijos niekada asmeniškai sau nepirko ir nebuvo ieškovui skolingas ir nurodė, kad minėtas vekselis buvo išduotas tikslu užsitikrinti skolos, kuri tuo metu sudarė 15036,86 Eur apmokėjimą už UAB „A.“ parduotą įmonės produkciją, nes atsakovas būdamas bendrovės direktoriumi, garantavo ieškovui skolos apmokėjimą. Atsakovo pasirašytas vekselis turėjo būti apmokėtas 2018-05-04, tačiau ieškovė nepateikė vekselio apmokėjimui, o atsakovas taip pat iki vekselyje nurodytos datos ieškovui skolos nesumokėjo ko pasėkoje ieškovas 2019-06-17 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Tauragės apylinkes teismo Tauragės rūmai 2019-06-20 teismo įsakymu priteisė reikalaują sumą ir nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, ieškovas 2019-08-09 teismui pateikė ieškinį dėl 15 036,86 Eur skolos, metinių ir procesinių palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2019-09-19 atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį ir pripažinti negaliojančiu 2018 m. balandžio 24 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, notarinio registro Nr.2293, sudarytą tarp vekselio davėjo A. K. ir ieškovo UAB „Jurbarko karjerai“ dėl 15036,86 Eur. Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad UAB „A.“ 2019-05-09, 2018-05-11, 2018-05-29 ir 2018-07-02 apmokėjo ieškovui turėtą įsiskolinimą už produkciją. Tokiu būdu matyti, kad tiek atsakovas, tiek įmonė UAB „A.“ prievolę ieškovui sumokėti skolą įvykdė ir nuo 2018-07-02 jam skolinga nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas - UAB „Jurbarko karjerai“ direktorius A. K. patvirtino, jog nuo 2019-07-02, kuomet UAB „A.“ sumokėjo skolas už produkciją, nei atsakovas A. K., nei UAB „A.“ ieškovui nebuvo skolingi, todėl vekselis buvo nebegaliojantis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją.

Taigi byloje nustatyta kad tretysis asmuo UAB „A.“ grąžino skolą ieškovui UAB „Jurbarko karjerai“ ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – mokėjimo pavedimus, todėl ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, neteko galios.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-11-09 ieškovė ir tretysis asmuo su UAB „A.“ sudarė naują produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „A.“ pirko iš ieškovo produkciją, tačiau neatsiskaitė ir liko skolinga 17255,75 Eur. Nors ieškovės atstovas teigia, kad produkciją UAB „A.“ pardavė tik su atsakovo žodiniu sutikimu, kad jis garantuoja už UAB „A.“ skolą tuo pačiu vekseliu, kuris buvo likęs pas ieškovą, tačiau atsakovas neigia buvus tokį susitarimą, teigdamas, jog su ieškovu nebuvo jokio susitarimo, kad jau kartą apmokėtas vekselis, bus naudojamas ateityje kaip garantas būsimų įsipareigojimų įvykdymui. Pažymėtina, jog ieškovo nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Vekselis, kuris yra netekęs galios, nes skola pagal jį yra apmokėta, negali būti naudojamas vėlesnių skolinių įsipareigojimų įvykdymo garantu.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo skolą 15 036,86 eurų kaip skolą, 951,65 eurus palūkanų bei 5 procentų dydžio metines ir 5 procentų dydžio procentines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Pagal teismų praktiką, praleidus vekselio pateikimo apmokėti, taip pat reikalauti vekselio apmokėjimo terminą Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolos dokumentą. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, 3K-3-37/2014).

Įrodymų, kad vekselio surašymo metu jame įvardinta pinigų suma atsakovui A. K. būtų buvusi perduota kaip paskola, o jis nurodytą sumą gavęs, byloje nėra.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vekselyje įvardinta suma, ar kai teigia ieškovas, „ieškovui paskolinus 15036, 86 eurų sumai produkcijos atsakovui“, būtų buvusi perduota atsakovui ir savo poziciją grindė išimtinai ta aplinkybe, kad vekselis, pagal kurį tariamai paskolinta, yra pas ieškovę. Kitų rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti faktą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovui paskolino/perdavė 15 036,86 Eurų sumą, ieškovė nepateikė.

Atsakovas byloje pateikė priešieškinį dėl neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu visai kitu pagrindu, t.y. įrodinėjo, kad tikroji skolos vekselio surašymo paskirtis buvo ne sukurti paskolos teisinius santykius, o kaip garantas, kad užtikrinti, jog tikrai UAB „A.“, kurios direktoriumi buvo atsakovas įvykdys prievolę sumokėti skolą – 15036, 86 Eur, kurią UAB „A.“ ieškovei sumokėjo per kelis kartus, galutinę skolos sumą pervesdama 2018 m. liepos 2 d. Nors vekselyje buvo nurodyta konkreti pinigų suma – 15036,86 Eur, ir nurodyta grąžinimo data, t.y. iki 2018 m. balandžio 24 d. atsakovo surašytas vekselis buvo kaip garantas UAB „A.“ skolos grąžinimo užtikrinimui. Atsakovas nurodė, kad pinigų iš ieškovės niekada nesiskolino ir jų negavo, ieškovo parduodamos produkcijos nepirko ir už ją nebuvo skolingas. Ieškovas patvirtino, kad atsakovas iš ieškovo pinigų nesiskolino ir nebuvo skolingas, ieškovo parduodamos produkcijos asmeniškai sau nepirko. Šalys patvirtino, jog minimas vekselis buvo surašytas kaip garantas, jog UAB „A.“ vykdys savo įsipareigojimus sumokėti skolą už nupirktą produkciją. Šios aplinkybės įrodo, kad šalis nesiejo paskolos teisiniai santykiai.

Kadangi ieškovė neįrodė jog pagal vekselį atsakovui A. K. būtų paskolinusi 15 036,86 Eur sumą, todėl ieškinys dėl skolos pagal vekselį priteisimo iš atsakovo A. K. atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad sumokėjus skolą, pasibaigia mokėjimo prievolė ir vekselis laikomas negaliojantis, todėl atsakovo priešieškinys pripažinti 2018 m. balandžio 24 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį negaliojančiu, kai jis yra jau negaliojantis, nepagrįstas, nes apmokėjus skolą, kuri užfiksuota vekselyje, mokėjimo prievolė yra pasibaigusi ir vekselis tampa negaliojančiu.

Teismui atmetus ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį šalims bylinėjimosi išlaidas nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. birželio 20 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi A. K. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė