Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, į teismo posėdžius neatvykdavo, nors procesiniai dokumentai jam įteikti, apie posėdžius jam pranešta tinkamai, jo prašymų negauta. Kadangi atsakovas abejingas bylos procesui, ieškovei ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei neprieštaraujant byla nagrinėta iš esmės (CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2009-02-14 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota E. G. ir V. G. santuoka (4 b.l.). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. G. (6 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šalys gyvena atskirai nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, noro susitaikyti nerodė, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo tada, kai išsikraustė iš namų visiškai neprisideda prie jų nepilnametės dukros išlaikymo, o ir anksčiau mažai prisidėdavo, pastovaus darbo neturėjo, yra smurtavęs prieš ieškovę nepilnametės dukters akivaizdoje. Kadangi atsakovas visiškai nesirūpina šeima, gautas nereguliarias pajamas naudoja savo poreikiams, nesiima jokių priemonių susirasti darbą, prisidėti prie šeimos išlaikymo, be to, yra agresyvus ieškovės atžvilgiu, prieš ieškovę naudoja psichologinį smurtą, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, šeima nesirūpino, neprižiūrėjo ir neišlaikė savo vaiko, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., taip pat tėvo pareigas nepilnametei dukrai. Todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir santuoka nutrauktina dėl jo kaltės, šalims paliekant santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178, 185 str.).

Ieškovė neturtinės žalos ir išlaikymo iš atsakovo sau neprašo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros E. G. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Kad šio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jie neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Prieštaravimų tam nereiškė ir atsakovas, kuris nei ieškove nei jų dukra nebesirūpina.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų nepilnametę dukrą, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, dukros neišlaiko, neaugina, nesirūpina jos reikalais, teismas E. G. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jo motina – ieškove E. G. (CK 3.169 str.).

Kadangi byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 1035 Lt.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo po 350 Lt periodinių išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui vaikui, t.y. net mažesnės sumos nei rekomenduojami priteisti dydžiai, ketindama pati prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne suma. Ieškovė prie ieškinio prideda vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų suvestinę, kiek faktiškai vaikui kas mėnesį reikia išlaikymo, t.y. vidutiniškai apie 720 Lt (13 b.l.). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nuo 2014-09-10 jai buvo paskirta 573 Lt socialinė pašalpa vienam mėnesiui. Sodra neturi duomenų apie atsakovo darbovietę 29 b.l., ieškovė apie atsakovo gaunamas pajamas taip pat neturi duomenų. Nepaisant to, kad atsakovas neturi pastovių pajamų, tačiau jo dukros išlaikymo pareiga negali būti perkelta tik vaiko motinai, kadangi abiejų tėvų pareiga yra materialai išlaikyti vaiką. Be to, nenustatyta, kad atsakovas turėtų daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, taip pat kad turėtų rimtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų uždirbti pakankamai lėšų ne tik savo, bet ir vaiko poreikiams, jis yra darbingo amžiaus. Ieškovės, su kuria lieka nepilnametis vaikas, pajamos yra nedidelės, ji neturi nekilnojamo turto. Vaiką reikia aprūpinti ne tik būstu, maistu, drabužiais, avalyne, mokslo, higienos ir kitomis prekėmis, mokėti mokesčius už jį, bet ieškovė turi išlaidų ir vaiko sveikatai, laisvalaikiui, būreliams.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nors atsakovas šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra sveikas, darbingas asmuo, gali įsidarbinti bei gauti atlyginimą ir mokėti nepilnametei dukteriai ieškovės prašomą išlaikymą vaikui iki jos pilnametystės, todėl ši suma yra priteistina iš atsakovo mokant kas mėnesį po 350 Lt periodinių išmokų nuo 2014-08-01 (nuo kada pradėtas nebeteikti išlaikymas vaikui) iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą (CPK 178, 185 str., 376 str., CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Dėl turto padalijimo.

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, be to su kuriuo sutuoktiniu lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tiek ieškovė tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi (7-8 b.l.). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Mitsubishi Colt, 1993 m., v/n (duomenys neskelbtini) (10 b.l.), 1000 Lt vertės, įgyta santuokos metu, yra bendroji sutuoktiniu nuosavybė (3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė SEAT IBIZA, 1990 m., v/n (duomenys neskelbtini) atsakovo įgyta iki santuokos su ieškove sudarymo (9 b.l.), šis turtas nėra įtraukiamas į dalintino turto masę (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė prašo teismo priteisti jai Mitsubishi Colt, nemokant atsakovui kompensacijos, kadangi su ja lieka gyventi sutuoktinių nepilnametis vaikas, be to, ji tą transporto priemonę naudoja. Nors preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau atsižveldamas į nepilnamečio vaiko interesus, sutuoktinio turtinę padėtį, kitas svarbias bylai aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinių dukra lieka gyventi su motina, be to, transporto priemonė Mitsubishi Colt yra registruota ieškovės vardu ir yra jos naudojama, automobilis nėra didelės vertės, atsakovas prieštaravimų ieškovės reikalavimams nereiškė, bylos procesui buvo abejingas, todėl teismas šį automobilį po santuokos nutraukimo priteisia ieškovei, nepriteisiant atsakovui 500 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dėl minėtų priežasčių.

Ieškovė patvirtino, kad kreditorių neturi. Nenustatyta, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, kylančių iš prievolių ryšium su bendrais šeimos poreikiais tenkinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista: už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtina 126 Lt, o už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus reikalavimus mokėtina 174,00 Lt šio mokesčio, viso mokėtina 300,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str., 83 str., 85 str.). Ieškovei taip pat buvo suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinės pagalba 400,00 Lt sumai (11-12, 23 b.l.). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 300,00 Lt žyminio mokesčio, 400,00 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str.).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti E. G. (ikisantuokinė pavardė G.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2009 m. vasario 14 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. G. kaltės, paliekant santuokines pavardes – G., G.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina E. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (101,67 EUR) (tris šimtus penkiasdešimt litų) (vieną šimtą vieną eurą 37 euro centus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2014-08-01 iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą.

Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti taip - priteisti ieškovei E. G. transporto priemonę Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. G. 300,00 Lt (86,89 EUR) žyminio mokesčio ir 400,00 Lt (115,85 EUR) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.