- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- II-6-1082/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00198-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Advokatai
- Lina Gudaitė
- Kategorijos
nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. Š. kreipėsi pareiškimu ePolicija.lt portale, kuriame nurodė, kad 2023-09-17, apie 12:20 val. prekiaujant turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prie jos priėjo šalia jos prekiaujanti T., kuri pradėjo keikti visokiais necenzūriniais žodžiais, daužė prekybos vietoje prekiaujamais daiktais, kur sudaužė kavos aparatą. Dėl sudaužyto kavos aparato Pareiškėjai padaryta 100 Eur turtinė žala. Skundžiamu Institucijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes iš surinktos medžiagos nusižengimo požymių nenustatyta.
Pareiškėja skundu nesutinka su priimtu Institucijos nutarimu, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui. Skunde kritikuoja pareigūnų atliktą surinktų įrodymų vertinimą, teigia, kad ANK 481 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas, t. y. T. M. veika turi administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjos skundą su pastarajame išdėstytu reikalavimu nesutinka, mano, kad skundžiamas 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. Š. dėl nagrinėjamo įvykio paaiškino, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) turguje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, rugsėjo 17 d. Iki įvykio dirbo 3 metus. Iki įvykio su niekuo konfliktų neturėjo, su T. apsižodžiavimų nėra buvę. Šalia niekur nėra nuorūkų, nes aplink prekybos vietą jie patys tvarkosi ir prižiūri, nei iš vienos pusės nėra rūkančių žmonių, ji pati nerūko. Šiukšlių ant T. automobilio ji neprimėtė. T. darbo vieta priešais ją. Iki įvykio su T. santykiai buvo neutralūs, kaip su kaimyne, su S. santykiai taip pat neutralūs, draugiški. Įvykio dieną apie 12.20 val. pas ją atėjo kaimynas S., jie kartu žiūrėjo prekes ir tuo metu įsiveržė T., atsistojo 30 cm atstumu ir pradėjo ją žeminti, „koliojo“ dėl nuorūkų. Tada kaimynas S. ją užstojo, o T. griebė už jos prekybinių daiktų ir pradėjo daužyti S. per galvą, bandė jam spirti ir pataikė į kavos aparatą. Galimai T., spirdama į kavos aparatą, taikėsi spirti S., bet ji nežino. Kitų daiktų T. nesugadino. Ji labai išsigando, puolė kviesti kaimynę R., kad kviestų policiją, kad T. nuraminti. Paties kavos aparato apžiūrai nepateikė, nes neturėjo laiko ir dar dabar bijo važiuoti į tą turgų. Kavos aparatas ir dabar stovi sulaužytas. Pareigūnams buvo pateiktos nuotraukos ir yra nuolaužų detalės. T. buvo nestabili, tokią įžūlią jos atžvilgiu T. matė pirmą kartą. Konfliktas baigėsi tuo, kad T. pamatė, kad ateina kaimynė R. ir išspruko iš palapinės. Tarp T. ir kaimynės R. nuolat vyko konfliktas. T. R. terorizuodavo. Po įvykio jai neteko bendrauti su T.. Jos atžvilgiu fizinių veiksmų T. neatliko. T. pro ją griebė S. už apykaklės, nes jis už jos (Pareiškėjos) stovėjo, taip pažeisdama viešąją tvarką, nes klientai išsibėgiojo. 12.20 val. yra pats prekybos laikas. Jos prekybos vietoje pašalinių žmonių buvo – pirkėjai. Kavos aparato remontą vertina 100 eurų. Kavos aparato nuotraukas siuntė tyrėjai el. paštu tą pačią dieną, kai rašė pareiškimą. Jai nuvykus į policiją buvo pokalbis apie kavos aparatą. Jai buvo labai keista, nes ji pati nedrįstų smurtauti prieš vyrą. Tą įvykį galėjo matyti 10-15 žmonių. T. ją užpuolė ten, kur nesimato kitiems prekiautojams, kiti prekeiviai turėjo girdėti. Ją išlydėjo kaimynai ir ji daugiau kojos ten nekėlė.
Teismo posėdžio metu liudytoja T. M. parodė, kad ji virš 20 metų dirba Panevėžio (duomenys neskelbtini) turguje, su visais puikiai sutaria, konfliktų iki šio karto niekada neturėjo. R. dirbo priešais maždaug apie pusmetį. Jos santykiai su R. buvo geri, darbiniai, draugiški, konfliktų nebuvo. S. ji pažįsta tik iš matymo, žino, kad jis taip pat prekiauja turguje. Rugsėjo 17 d. apie 12 val. pas ją atvažiavo J. - ankstesnis R. palapinės savininkas susirinkti savo palapinėje paliktų daiktų. Jis pas ją (T.) pasėdėjo, paprašė jos sūnaus, kad padėtų jam išsinešti sunkesnius baldus iš R. palapinės. Jie nuėjo, nešiojo tuos daiktus. J. paprašė pas ją palikti kai kuriuos daiktus, kai kuriuos daiktus išdalino aplink prekiaujantiems. Kol jie nešiojo daiktus, R. jau ant J. rėkė kažką ir jie pykosi. Ką jie pykosi, ji negirdėjo. J. išvažiavus, po 10-15 min. R. atėjo į jos palapinę su kažkokia kėde ir pasakė: „pas tave stovi visos J. šiukšlės, pasiimk ir šitą jo šiukšlę“. Ji atsakė, kad pasiimtų tą kėdę ir neštųsi atgal. Ji net nežinojo, ar čia jo kėdė. R. vis tiek pastatė tą kėdę ir nuėjo. Ji pasiėmė tą kėdę ir nunešė prie R. palapinės, apsisuko ir išėjo, pasakė, kad jos nekištų į savo konfliktus su kitais žmonėmis. Po kiek laiko atėjo kaimynė ir pasakė, kad R. nuėjo, surinko nuorūkas ir užkišo jai už valytuvų ir visur ant kapoto. Ji nuėjo, pažiūrėjo, buvo prikišta nuorūkų. Nuėjo pas R. ir paklausė jos dėl tų nuorūkų. R. pradėjo juoktis, šaipytis ir sakyti, kur nuotraukos, kur įrodymai. Jie su vyru ne kartą buvo radę nuorūkų ir visokių šiukšlių ant mašinos, tik niekada nieko nesakė, nes nepagavo už rankos. Joms su R. besiaiškinant, įsikišo S., pradėjo sakyti jai, kad ji eitų iš palapinės ir užgaulioti ją visaip. Ji jam pasakė, kad niekur neis, nereikia jos vaikyti, tada jis pradėjo ją keikti ir eiti link jos. Ji išsigando, čiupo vieną iš ant stalo stovinčių piniginių, metė į jį ir pataikė į krūtinę. R. čiupo ją už rankos (abdukcijoje užfiksuotos mėlynės ant rankos), o S. jai 2 kartus sudavė į veidą. Praskėlė lūpą ir nuskėlė 2 dantis. Surašė pareiškimus. Po tų smūgių pradėjo šaukti sūnų. Sūnus atbėgo, tada S. nuo jos atsitraukė ir ji iš karto pradėjo kviesti policiją. Tuo metu atbėgo liudytoja R., kuri taip pat pradėjo ją užgaulioti, nors R. net nematė konflikto. Iki tos dienos nebuvo jokių jos konfliktų nei su S., nei su R.. Tarp jos ir R. santykių jokių nėra. R. teigia, kad ji sudaužė kavos aparatą, bet ji to nepadarė. Visa situacija vyko palapinės viduje, palapinėje jie buvo trys. Negali pasakyti, ar už palapinės ribų buvo žmonių. Palapinė gana uždara. Jai ne vienas žmogus yra sakęs, kad S. su R. ieško žmonių ir prašo melagingai liudyti jų naudai.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėn. prekiavo Panevėžio (duomenys neskelbtini) turguje. R. Š. pažįsta, jie gyveno kartu kažkiek laiko. Pernai metų rugsėjo mėn. jau nebegyveno, santykiai buvo draugiški. Su T. M. persimesdavo vienu kitu žodžiu, pasisveikindavo, konfliktų neturėjo. Negirdėjo, kad R. būtų konfliktavusi su kitais prekeiviais. Įvykio dieną jis buvo pas R., kai atėjo T., pro jį prasibrovė ir užsipuolė R., arti prie veido prisikišusi pradėjo koneveikti visokiais žodžiais. Keletas klientų buvo, jis pats buvo truputį atokiau. Paskui suprato, kad pasipiktinimas buvo dėl to, kad R. užkišo kažkokią nuorūką už valytuvo. Jam R. sakė, kad T. pastoviai specialiai primėto nuorūkų po jos palapine. Kai T. kalbėjo necenzūrinius žodžius, prisikišusi prie R. nosies, R. išsigando, net rankos drebėti pradėjo. Jam kilo toks jausmas, kad T. smogs, tada jis atstūmė R., atsistojo priešais T.. T. puolė ant jo, stvėrė už „kalnieriaus“, jis nesilaisvino, kad nesuplėšyt, pasilenkė, o R. T. rankas nuo jo atplėšė. Paskui T. ėmė daiktus ir metė į jį gal kokius 6 daiktus, kas ant stalo buvo, kažkokie prekybiniai, kaip statulėlės, suvenyrai. R. prekiavo smulkmenomis, buitinės technikos nėra. T. pastvėrė nuo stalo rankinuką ir trenkė jam per galvą. Jis bandė gintis, atstumti ją ištiesęs rankas. Paskui T. sustojo, sako: „Oj, man lūpą prakirto“. Nubėgo į priekį, kur sūnus palapinėj stovi. Tada atėjo T. sūnus, jie apsižodžiavo kažkiek ir T. pasakė, kad kviečia policiją. Visas konfliktas vyko R. palapinėje. Keletas pirkėjų buvo, bet jie pasišalino. Visos situacijos metu buvo triukšmas. T. rėkė pakankamai garsiai, kad šalia prekiaujantys asmenys tikrai girdėjo. Jam atrodo, kad pažiūrėti atėjo kaimynė, kuri už R. prekiauja. Nebeatsimena, ar T. dar buvo R. palapinėj, kai atbėgo R.. Jam atrodo, kad atėjo T. išeidinėjant. Be jo situacijos, vykusios R. palapinėje, niekas nematė, nebent iš pirkėjų, bet jie dingo. Palapinėje kavos aparatas buvo, skraidė dangteliai. Kavos aparatėlis – mažas daiktas. Jis stovėjo šone stalo. Ten buvo šėlsmas, į jį skraidė daiktai, jis gynėsi. T. turbūt atbula eidama užkliudė kavos aparatą. Konkrečiai to jis nematė. Kavos aparate yra indas vandeniui, indas pienui, indas kavos pupelėm, tai tie dangteliai skraidė, pats pieno indas nulūžo. Iki T. atėjimo į palapinę, jis kavos aparato nematė, nes ten daug daiktų. Nepamena, kada atkreipė dėmesį į kavos aparatą. Gal iš karto po įvykio parodė R., kad T. užkliudė kavos aparatą, neatsimena. Po įvykio dangtelius matė tarp krūvos visų daiktų. Matė tą kavos aparatą anksčiau, o įvykio dieną nematė. Po įvykio apsidairė, matė dangtelius, net neatsimena, ar matė patį aparatą. Nors dangteliai nėra stambūs, jis atkreipė dėmesį į juos. Ar dangteliai buvo palūžę, neatkreipė dėmesio. R. atėjo išgirdusi triukšmą, gal R. ją šaukė, jis neatsimena.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) turguje, dirbo ir 2023 m. rugsėjo mėn. Ji pažįsta visus asmenis dalyvaujančius posėdyje, jie yra kaimynai, dirbantys (duomenys neskelbtini) turguje. Su R., S. jos santykiai draugiški, su T. – kaimyniški, ryšių nepalaiko, smulkių nesutarimų yra buvę. Pykčio ant nieko nelaiko. Atsimena, kad įvykis buvo sekmadienį, gali būti, kad pernai rugsėjo 17 d. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, buvo pašaukta R., atbėgo ir pamatė R. verkiančią kampe, matė S., T. pas juos palapinėje. T. kažko mosikavosi su rankinuku, o S. gynėsi. Paskui ji susiėmė už lūpos ir sako: „man perskėlėt lūpą ir aš einu kviesti policijos“. Tai yra viskas, ką matė. Kai ji atėjo, žodinio konflikto negirdėjo. S. nieko nedarė, tik gynėsi rankomis. Jai viskas gerai matėsi ir girdėjosi. Atėjusi girdėjo kaip T. sakė, kad visi bus lavonai. Ji nežino, kieno atžvilgiu tie žodžiai buvo išsakyti. Kai atėjo, S. su T. stovėjo šonu priešais ją, dešiniau, o R. prieky jos, kairiau. Negali pasakyti, kiek laiko T. mosikavosi. Iki R. pašaukimo, negirdėjo, kad kažkas ten vyksta, nes ji dirbo toliau. Daugiau palapinėje nieko nebuvo. Daugiau žmonių, kurie stebėtų situaciją, nebuvo. Ji pati nematė, kad T. lūpa praskelta, ji užsidengusi išėjo. Nežinojo, kad T. su R. nesutartų. Ji nematė, kad pas R. būtų išmėtyti daiktai, akivaizdžiai nesimatė. Sudužusio kavos aparato nematė.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad dirba Panevėžio miesto ir rajono PK vyresniąja tyrėja. Į jos pareigas įeina administracinių nusižengimų bylų vedimas. Ji apklausinėjo R. Š., T. M., rinko medžiagą. Telefonu išsiaiškino, kad R. užpuolė T. ir ji nori, kad ši atsakytų už savo veiksmus. 17 d. apklausiant R. ji nurodė įvykio aplinkybes, kad buvo su ja S. K., kuris, kaip ji suprato, yra jos gyvenimo draugas. Dėl kokių priežasčių R. užsipuolė, ji nežinojo. Dėl viešosios vietos bendravo su R. Š. ir ji nurodė, kad ji negirdėjo jokio triukšmo, jokių keiksmažodžių iki to konflikto, dėl kurio pradėta baudžiamoji byla. T. teigė, kad rado užkištas cigaretes, kas jai sukėlė nepasitenkinimą ir nuėjo aiškintis, o R. nurodė, kad nežino, dėl ko galėjo ateiti T.. Ji surinkus visą medžiagą nutarė, kad tai buvo asmeninių santykių aiškinimasis, o S. jai pasirodė šališkas, kaip R. sugyventinis. Dėl kavos aparato yra surašytas tarnybinis pranešimas, kad ji negavo jokių duomenų dėl sudaužyto kavos aparato, nors jų prašė. Patys įvykio dalyviai nurodė R. Š., kad ji galėjo matyti situaciją iki konflikto su S., bet ji atbėgo jau po, kai pati R. pasišaukė. S. V. nedalyvavo šios bylos tyrime. Nežinojo, kad R. siuntė nuotraukas kitai pareigūnei. Iš byloje pateiktų nuotraukų nemato, ar kavos aparatas yra sudužęs, ar veikiantis. Šių duomenų nevertintų kaip patvirtinančių padarytą žalą. R. jai sakė, kad jai daugiau svarbu, jog T. būtų nubausta už tai, kad negražiai su ja pasielgė. Liudytojai bendraujant su R. telefonu, tikslinant medžiagą dėl kavos aparato, iki susitikimo gyvai, pokalbis iš pareiškėjos pusės buvo labai negražus, nemandagus, jai buvo darytas spaudimas, gąsdinant ją visomis instancijomis, buvo žeminama. Kai susitiko gyvai, atvyko tarsi visai kitas žmogus. Nemalonus pokalbis su R. neįtakojo šio tyrimo, liudytoja tik norėjo apibūdinti asmenį dėl nepagarbaus bendravimo su pareigūnu, užsipuolant.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą, prašė skundą tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu pagal jos pareiškimą, skunde kritikuoja Institucijos atliktą surinktų duomenų rinkimą ir vertinimą, ginčija Institucijos padarytas išvadas dėl administracinio nusižengimo nebuvimo. Teismas gi, atsižvelgdamas į Pareiškėjos skundo teiginius, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs papildomus duomenis, ištyręs visus įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjos pareiškimą nutraukta pagrįstai.
Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jei nėra bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio, tai nėra ir nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019). Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. Š. skunde kelia klausimą dėl T. M. galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn už, pareiškėjos vertinimu, tyčinius, ją viešai pažeminančius veiksmus pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Skundas taipogi motyvuojamas ir tuo, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta paviršutiniškai, pasak Pareiškėjos, buvo vertinti tik T. M. parodymai, o kitų įvykio liudytojų parodymai nebuvo vertinti. Teismas su tokiais Pareiškėjos, jos atstovės teiginiais nesutinka bei pažymi, jog nei pareiškėjos ir jos atstovės subjektyvūs teiginiai bei vertinimas, nei teismui papildomai pateikti duomenys – fotonuotraukos, nesudaro pagrindo spręsti apie ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimą T. M. veiksmuose ar administracinio nusižengimo bylos teisenos nepagrįstą nutraukimą.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, jog ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį taip pat matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo vieta, t. y. viešoji vieta, ir tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. Š. 2023 m. rugsėjo 26 d. 09.39 val. ePolicija.lt portale pateikė pareiškimą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo nurodydama, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. 12.20 val. prekiaujant Panevėžio (duomenys neskelbtini) turguje, prie jos priėjo priešais ją prekiaujanti T. ir pradėjo ją keikti visokiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo daužyti daiktus, sulaužė kavos aparatą, trenkė šalia prekiaujančiam S. per galvą. Dėl sudaužyto kavos aparato jai padaryta 100 Eur turtinė žala. Tokias aplinkybes pareiškėja nurodė tiek paaiškinime policijai, tiek duodama parodymus teisme. Iš esmės tapačias aplinkybes nurodė ir liudytoju teisme apklaustas S. K.. Tačiau vien pastarųjų asmenų parodymai nesąlygoja kitokios išvados nei padarė Institucija dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, nes be pačios Pareiškėjos ir minėto liudytojo S. K., taip pat – T. M., kiti asmenys pačiame įvykyje nedalyvavo, jo konkrečių aplinkybių betarpiškai nematė, bei jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai T. M. atliktų veiksmų bei jų neteisėtumo ANK 481 straipsnio 1 dalies prasme nepatvirtina.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės dėl kilusio konflikto tarp jos ir T. M. nėra paneigtos. Pati T. M. neneigė, kad buvo nuėjusi pas Pareiškėją išsiaiškinti dėl rastų nuorūkų ant savo automobilio, ir eidama buvo nusiteikusi piktai, nes buvo nepasitenkinusi Pareiškėjos elgesiu, tačiau jokių blogų ketinimų neturėjo ir pareiškėjos necenzūriniais žodžiais nevadinusi, pastarosios nežeminusi.
Teismas atkreipia dėmesį į liudytojo S. K. parodymus, kurie iš tiesų kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Visų pirma pažymėtina, kad paties S. K. parodymai apie jo buvusius artimus santykius su Pareiškėja liudija apie galimą pastarojo liudytojo šališkumą, apie ką teisme pagrįstai pažymėjo ir liudytoja E. K.. Antra, byloje surinkti duomenys rodo apie vėliau, po nagrinėjamo įvykio galimai įvykusį konfliktą tarp S. K. bei T. M., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), kas vėl gi leidžia manyti apie S. K. suinteresuotumą bei neobjektyvumą nagrinėjamoje situacijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertinti liudytoją S. K. kaip objektyvų pašalinį asmenį, kurio rimtis galėjo būtų sutrikdyta dėl T. M. veiksmų, ir jo parodymus laikyti patikimais, šiuo atveju nėra pagrindo.
Kaip matyti, liudytoja apklausta R. Š. nurodė, kad paties konflikto tarp R. Š. ir T. M. nematė ir negirdėjo, išgirdo tik kaip R. Š. pradėjo šaukti ją (liudytoją R. Š.). Taigi, įvertinus šias aplinkybes tikėtina, kad T. M. atėjusi aiškintis dėl nuorūkų vis tik nešaukė taip garsiai, kaip teigia Pareiškėja ir liudytojas S. K., nes liudytoja R. Š., kol neatėjo į Pareiškėjos prekybos vietą, teigia negirdėjusi T. M. šnekant, o išgirdo tik R. Š. šaukimą. Kad į T. M. Pareiškėjai išsakytus teiginius būtų sureagavę dar kokie kiti pašaliniai asmenys, duomenų nėra. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pašalinių aplinkinių asmenų rimtis šiuo atveju nebuvo sutrikdyta.
Taigi, teismo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės bei surinkti duomenys neleidžia neginčytinai tvirtinti, kad T. M. pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis vartojusi pastarosios atžvilgiu necenzūrinius žodžius bei ją žeminusi.
Taipogi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar T. M. turėjo tikslą pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vertinant T. M. galimai atliktų veiksmų kryptingumą, t. y. sprendžiant, ar jie galėjo būti nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą ir žmonių rimties sutrikdymą, atsižvelgtina į turimus duomenis apie 2023 m. rugsėjo 17 d. įvykusio konflikto prigimtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pasak T. M., ji atėjo pas Pareiškėją aiškintis dėl nuorūkomis apmėtyto automobilio. Šių aplinkybių tiek teismo posėdžio metu, tiek ir duodama paaiškinimus Institucijoje, nepaneigė ir pati Pareiškėja. Tam iš esmės neprieštarauja ir liudytojų R. Š., S. K. ir E. K. parodymai teisme. Taigi, surinkti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog 2023 m. rugsėjo 17 d. vykusio konflikto tarp Pareiškėjos ir T. M. priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio ir T. M. veiksmai buvo nukreipti į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, nepasitenkinimo dėl asmeninių nesutarimų išreiškimą o ne viešosios tvarkos pažeidimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad savo veiksmais T. M. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Aukščiau nurodytos aplinkybės bei byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad T. M. veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal R. Š. pareiškimą buvo nutraukta visiškai pagrįstai. Pabrėžtina, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, nepaisant to, kad jei jų metu vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių ar atliekami kokie nors kiti tyčiniai veiksmai, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėja skundu bei teisme taip pat kėlė klausimą dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo, nes, pasak Pareiškėjos, kilusio konflikto metu, T. M. užkliudė jos kavos aparatą, dėl ko nuo jo nuskilo detalė. Turtinę žalą Pareiškėja įvertino 100 Eur. Kaip nurodyta skundžiamame Institucijos nutarime, Pareiškėja nepateikė jokių duomenų dėl sugadinto kavos aparato, todėl Institucijos atstovė nutarė, kad nėra galimybės įvertinti, ar buvo padaryta turtinė žala. Teismo posėdžio metu Pareiškėja nurodė siuntusi fotonuotraukas dėl padarytos turtinės žalos, tačiau, kaip nustatyta iš teismui pateiktų fotonuotraukų, jos buvo siunčiamos ne administracinio nusižengimo bylą tyrusiai pareigūnei, o kitai pareigūnei. Teismas pastebi, kad nors teismui pateiktos kitai pareigūnei siųstos fotonuotraukos priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertintos, iš pateiktų fotonuotraukų nesimato ir negalima įvertinti, ar kavos aparatui yra padaryta kokia nors žala. Liudytoja apklausta skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė taipogi teisme nurodė, kad iš byloje pateiktų nuotraukų nesimato, ar kavos aparatas yra sudužęs, ar veikiantis, todėl šių duomenų ji nevertintų kaip patvirtinančių padarytą žalą. Taigi, nors Institucijos atstovė priimdama skundžiamą nutarimą nevertino pastarųjų fotonuotraukų, tačiau įvertinus jas bylos nagrinėjimo teisme metu, teismo vertinimu, minėtos fotonuotraukos nekeičia skundžiamu nutarimu padarytos išvados, kad šiuo atveju nėra įrodymų dėl Pareiškėjai padarytos turinės žalos.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovė be kita ko kėlė klausimą dėl skundžiamą nutarimą priėmusios policijos pareigūnės šališkumo Pareiškėjos atžvilgiu, teigė, kad pareigūnė yra nusistačiusi prieš Pareiškėją, teisme duodama parodymus neigiamai ją apibūdino, todėl ir priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes jokių objektyvių įrodymų, kad minėta pareigūnė būtų šališka Pareiškėjos atžvilgiu, byloje nėra. Vien tai, kad pareigūnė teismo posėdžio metu apklausiama nurodė, kad telefonu bendraujant su Pareiškėja, pastaroji negražiai, nemandagiai kalbėjo, darė jai spaudimą, nerodo jos nusistatymo prieš Pareiškėją, tiesiog atitinkamai Pareiškėją charakterizuoja. Pati pareigūnė teisme nurodė, kad nemalonus telefoninis pokalbis su pareiškėja neįtakojo jos sprendimo dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, nes, kaip nurodė pati pareigūnė, ji tiesiog norėjo apibūdinti Pareiškėją kaip asmenį, jos bendravimo stilių. Netikėti tokiais, liudytoja apklaustos pareigūnės, paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, o objektyvių, tokius paaiškinimus paneigiančių įrodymų, negalėjo pateikti ir Pareiškėja bei jos atstovė. Taigi, teismo manymu, aptartos aplinkybės nerodo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė buvo šališka Pareiškėjos atžvilgiu.
Nors Pareiškėja skundu prašo, kad byla būtų grąžinta Institucijai surašiusiai skundžiamą nutarimą, nurodoma, kad nebuvo įvertinta nemažai aplinkybių, teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjos pateiktas pareiškimas Institucijos buvo tiriamas ir pareigūnė atliko ANK 593 straipsnyje numatytus jos kompetencijai tiriant administracinį nusižengimą priskirtus veiksmus. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareigūnė, tyrusi Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ar vertindami surinktus duomenis, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Skunde pateikiami samprotavimai apie netinkamą įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu. Be to, Institucijos padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo nekeičia ir teisme skundo nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, priešingai – tą Institucijos išvadą tik patvirtina.
Teismas pažymi, kad kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad institucija, priėmusi nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino nagrinėjamą įvykį ir taikė įstatymo nuostatas, padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių nebuvimo, o Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai šių išvadų nepaneigia. Įvertinus nagrinėjamą situaciją, taip pat nėra pagrindo sutikti su Pareiškėja, kad jos pareiškimas nebuvo ištirtas tokia apimtimi, kuri reikalinga priimti teisingą sprendimą dėl tolesnės administracinio nusižengimo teisenos (ne)galimumo. Vien tik tai, kad R. Š. ar jos atstovė kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, nesuteikia pagrindo skundžiamą nutarimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti skundžiamą Institucijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjos R. Š. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Pareiškėjos skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjos R. Š. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.