- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1-1852-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30268-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- J. L., G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės D. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-30268-19, kurioje
J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje;
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2019 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL dydžio – 2 000 Eur bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. liepos 17 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 1, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais J. L. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą R. S., po to, G. S. 2019 m. liepos 17 d. apie 19 val. 15 min (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 39, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, tyčia koja spyrė 3-4 kartus į nugarą R. S., tokiais veiksmai sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė (b. l. 129, 137), kad 2019 m. liepos 17 d. apie 19 val. kartu su J. L. eidami į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), pamatė iš parduotuvės išeinantį R. S.. J. L. kažko paklausė R. S. ir jie susiginčijo. Matė, kad J. L. sudavė R. S., tačiau neprisimena, kur tiksliai, tik prisimena, kad vieną smūgį ranka. Po to R. S. atsistojo ir nuėjo į parduotuvę. Jie taip pat nuėjo į parduotuvę, kur R. S. dar ginčijosi su J. L.. Jis su J. L., nusipirkę alaus, iš parduotuvės išėjo ir nuėjo prie ežero, tačiau ten buvo šalta, todėl ėjo atgal. Prie R. S. namų sutiko pareinantį R. S.. Jis su R. S. susiginčijo ir jis kelis kartus, tiksliai kiek kartų neprisimena, spyrė jam į nugarą. Smūgiai nebuvo stiprūs ir jo sužaloti negalėjo. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo stipriai girtas. R. S. jam dėl šio įvykio pretenzijų neturi. Konfliktų niekas nematė.
Kaltinamasis J. L. kaltę pripažino visiškai ir parodė (b. l. 87-88, 95), kad 2019 m. liepos 17 d. apie 19 val. kartu su G. S. eidami į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), pamatė iš tos parduotuvės išeinantį R. S.. Tarp jo ir R. S. kilo konfliktas dėl jo skleidžiamų apkalbų. Konflikto metu jis sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą. Smūgis nebuvo stiprus ir jam sužalojimai nebuvo padaryti. Jis tuo metu jautėsi nestipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po to R. S. atsistojo ir nuėjo į parduotuvę, kur pardavėjos prašė skambinti į policiją, bet niekas neskambino. Jis taip pat nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Išėję iš parduotuvės su G. S. nuvyko prie ežero, tačiau buvo šalta, todėl ėjo atgal ir prie R. S. namų sutiko pareinantį R. S.. G. S. su R. S. kažką pradėjo aiškintis, o jis, nenorėdamas konfliktuoti, nuėjo toliau. Jis nematė, ar G. S. sudavė smūgius R. S. ir šis apie tai nieko jam nesakė. Konflikto niekas nematė. Po šio įvykio R. S. atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų J. L. ir G. S. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis R. S. parodė (b. l. 23-26, 31), kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 17 d. apie 19 val. 15 min, jam išėjus iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, maždaug už 50 metrų link savo namų (duomenys neskelbtini), stovėjo J. L. ir G. S.. Einant pro juos, J. L. be jokios priežasties trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, nuo suduoto smūgio jokių sužalojimų neliko, skausmą jautė apie valandą. Tada jis nuėjo atgal į parduotuvę, prašė pardavėjos, kad paskolintų telefoną paskambinti policijai, tačiau ji telefono nedavė ir jis iš parduotuvės išėjo namo. Likus iki namų apie 300 metrų ant kelio stovėjo G. S.. Priėjus prie jo, šis be jokios priežasties, nieko nesakęs, spyrė 3-4 kartus į nugarą. Nuo spyrių jis suklupo, jokių sužalojimų neliko, skausmą jautė apie pusvalandį. Parėjęs namo paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Įvykio niekas nematė. Turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Įvykio metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, bet nestipriai, viską prisimena gerai. Nuo to laiko, kai jam sudavė smūgį J. L., iki to laiko, kai jį sumušė G. S. praėjo apie 15 minučių.
Liudytoja D. Ž. parodė (b. l. 55), kad 2019 m. liepos 17 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, ji dirbo savo parduotuvėje. Į parduotuvę atėjo vietinis gyventojas R. S. ir parduotuvėje nusipirko prekių. Išėjus iš parduotuvės po 3-4 minučių R. S. vėl įbėgo į parduotuvę ir priėjęs prie jos prašė duoti telefoną, kad galėtų paskambinti į policiją, nes jam sudavė į veidą. R. S. atrodė susinervinęs, kiek matė, ant R. S. veido jokių sumušimų nesimatė, jo veidas buvo sveikas. Ji jokio konflikto nematė. Išėjusi į parduotuvės koridorių, pamatė, kad ten buvo J. L. su G. S., jiems pasakė, kad nesikabinėtų prie Ričardo, jie jai atsakė, kad nesikabinėja.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 4-8) ir protokolo-pareiškimo (b. l. 9) matyti, kad R. S. 2019 m. liepos 17 d. 19 val. 33 min paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jį prieš keliolika minučių užpuolė L. ir G. S., trenkė jam į veidą. Surašant protokolą-pareiškimą patikslino, kad J. L. sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, o G. S. 3-4 kartus spyrė jam į nugarą. Įvykio vietos apžiūrėtos (b. l. 14-17), fotografuota, tyrimui reikšmingų objektų nerasta, niekas nepaimta.
Iš 2019 m. liepos 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 67) matyti, kad 2019 m. liepos 17 d. 19 val. 50 min alkotesteriu nukentėjusiajam R. S. nustatytas 2,05 promilių, J. L. - 1,79 promilių, G. S. - 2,74 promilių girtumas.
BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, t. y., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinę jėgą, smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji G. S. ir J. L. viešoje vietoje – gatvėje – įžūliais veiksmais, t. y. kaltinamasis J. L. tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą R. S., G. S. tyčia koja spirdamas 3-4 kartus į nugarą R. S., sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Fizinio smurto panaudojimas (smūgių sudavimas) prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie kaltinamųjų veiksmai laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamųjų veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Kaltinamųjų J. L. ir G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų neteisėtiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamieji sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės jiems siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiais (b. l. 159, 161-163, 165, 167-169).
Kaltinamasis J. L. neteistas (b. l. 101), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 103), dirba (b. l. 105), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, kas rodo jo padarytos veikos nedidelį pavojingumo laipsnį. Įvertinus visumą aplinkybių yra pagrindas manyti, kad paskyrus švelnesnę nei vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmę, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje, bausmės tikslai bus pasiekti.
BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jis dirba, todėl tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. liepos 17 d. d. 21.26 val. (b. l. 73) iki 2019 m. liepos 18 d. 14.14 val. (b. l. 77), t. y. 1 diena, santykiu 1:2, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamasis G. S. teistas (b. l. 143-145), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 153-155), nedirba (b. l. 156), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 158), egzistuoja jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė, numatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje. Kadangi kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino, gailis, nukentėjusiojo atsiprašė, todėl manytina, kad paskyrus vidutinio griežtumo bausmę ir įpareigojimus, kurie galėtų paveikti kaltinamąjį, bausmės tikslai bus pasiekti.
Kaltinamasis G. S. padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nedirba, pajamų negauna, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjo, jos išieškojimas perduotas antstoliui (b. l. 172), todėl, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų, tikslinga jam skirti prokurorės siūlomą įpareigojimą – per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).
G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 140-141) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. liepos 17 d. 21.05 val. (b. l. 115) iki 2019 m. liepos 18 d. 15.15 val. (b. l. 119), t. y. 1 diena, santykiu 1:2, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kadangi kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltais, ikiteisminis tyrimas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti G. S. per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jie šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.