Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-08-18 · Administracinė byla Nr. eA-3420-520/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-03Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-18
Bylos Nr.
eA-3420-520/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00235-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
E. V. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-3420-520/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00235-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. D. (E. V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15-01) 3I-00002/(15/15-3) 41PR-2/4U-7 ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui E. V. D.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atvyko į Lietuvą su tikslu užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad vykdo veiklą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas atsakovui pateikė (duomenys neskelbtini) veikiančio banko ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bankas) (duomenys neskelbtini) poskyrio 2020 m. balandžio 20 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra Banko klientas ir turi Banko sąskaitą, kurioje yra atitinkama pinigų suma, tačiau atsakovas įvertino Pažymą, kaip galimai suklastotą, ir tuo pačiu nustatė, kad pareiškėjas galimai siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje bei visoje Šengeno erdvėje naudodamasis neteisėtais būdais ir apgaule.

3. Pareiškėjas kategoriškai neigė galimą Pažymos klastojimą, akcentuodamas, jog niekada nėra klastojęs nei vienos Banko pažymos, nežino apie kitų (duomenys neskelbtini) piliečių gautas galimai suklastotas Banko pažymas iš jam visiškai nežinomos spaustuvės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad nieko nežino apie jokį asmenį, kuris neva tai organizuoja suklastotų Banko pažymų išdavimą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime minimi kiti susiję asmenys, tikėtina, yra M. T. ir A. D., kuriuos pareiškėjas iš tikrųjų pažįsta, kadangi jie atvyko į Lietuvą kartu plėtoti UAB (duomenys neskelbtini) projektą ir planavo kartu plėtoti verslą, tačiau pastarieji 2020 metų vasaros pabaigoje nusprendė pasitraukti iš komandos ir nebenorėjo investuoti lėšų į naują projektą, o pareiškėjui nežinoma nieko apie tai, kad kitas (duomenys neskelbtini) pilietis pateikė to paties Banko pažymą su tokiu pačiu numeriu. Pareiškėjas apie šias aplinkybes sužinojo tik gavęs Sprendimą.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neturi ir negali turėti jokių pareiškėjo šabloninių Banko pažymų, gautų iš privačios spaustuvės (duomenys neskelbtini), kaip teigiama Sprendime, nes, pasak pareiškėjo, jo pateikta Pažyma yra tikra ir gauta pačiame Banke. Sprendime padaryta išvada, kad atsakovas turi kitų užsieniečių pateiktų ir to paties Banko pažymų šablonines klastočių versijas bei kitų asmenų pažymose yra klaidų, ir dėl to pareiškėjo Pažyma yra suklastota, yra visiškai nepagrįsta.

6. Pareiškėjas kritiškai vertino Sprendimo argumentus apie tai, jog pareiškėjas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, nes jis nuolat rašė elektroninius laiškus su paklausimais, kokių dokumentų ar duomenų trūksta priimti sprendimą, buvo fiziškai nuvykęs į Migracijos departamentą su prašymu priimti kito banko pažymą, kadangi nebūtų spėjęs laiku pateikti (duomenys neskelbtini) esančios Pažymos originalo, todėl galima daryti priešingą išvadą, jog būtent atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, neatskleidė jam duomenų, kodėl nepriima sprendimo ir apie tai, jog įtaria, kad pateikta Pažyma yra galimai suklastota. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui nebuvo leista tinkamai apsiginti nuo turimų įtarimų.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad, priešingai nei įrodinėja atsakovas, jis nemeluoja, jog pateiktos Pažymos originalas buvo laikomas (duomenys neskelbtini) pas jo įgaliotą asmenį – seserį, kuri atsiuntė elektroninį laišką su skenuota Pažyma, kurią pareiškėjas turi savo elektroniniame pašte. Pareiškėjas akcentavo, kad jo sesuo iš tikrųjų išsiuntė Pažymą per siuntų tarnybą, tačiau Lietuvos siunta nepasiekė ir siunta vis dar nėra pristatyta. Kadangi prašomos Pažymos originalas nepasiekė Lietuvos Respublikos, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir paprašė, kad jo sesuo (duomenys neskelbtini) užsakytų dar vieną pažymą iš Banko. Pareiškėjas akcentavo, kad turi naują Banko pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. lapkričio 1 d., kuri patvirtina, jog jis turi lėšų ir ši pažyma buvo pristatyta atsakovui.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad Banko pažymų klastojimą įrodo ir tai, jog visos jos neturi reljefinio Banko įspaudo, kuris yra būdingas Banko išduodamoms pažymoms. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad galima patikrinti Banko pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2020 m. lapkričio 1 d., originalumą Banko interneto svetainėje, suvedant prašomus duomenis. Įvedus duomenis, matyti, kad tokia pažyma buvo išduota ir ji neturi reljefinio įspaudo. Banko išduodamos pažymos paprastai iš tikrųjų neturi reljefinio įspaudo, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovas yra toks tikras, jog šis įspaudas turi būti. Pareiškėjas teigė, kad tai yra tik atsakovo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos ir 3 metų draudimo atvykti į Lietuvą, pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju turi būti įvertinta, ar uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatų. Sprendimas dėl draudimo priimtas remiantis vien tik nuomone, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nors toks sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo, tarp jų ir proporcingumo bei objektyvumo, principais, o šiuo atveju Migracijos departamentas pažeidė proporcingumo principą, kadangi pareiškėjas net nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai bei žmonių sveikatai.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, grindžiamas tik spėlionėmis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.

Atsiliepimas

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, jog pareiškėjo pateikta Pažyma galimai yra suklastota. Migracijos departamentas yra gavęs ir kelių kitų (duomenys neskelbtini) piliečių, susijusių su pareiškėju, kurie siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje (M. M. bei jo šeimos narių, taip pat A. D. ir M. T.), galimai suklastotas Banko pažymas, kurios, Migracijos departamento duomenimis, yra išduodamos ne Banko, o spausdinamos vienoje privačioje spaustuvėje (duomenys neskelbtini), nes Migracijos departamentui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja padirbtų Banko dokumentų gavimą. Migracijos departamentas nustatė akivaizdžių neatitikimų, kurie įrodo, kad pareiškėjas ir su juo susiję (duomenys neskelbtini) piliečiai atsakovui įvertinti pateikė suklastotus Banko dokumentus.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui paaiškinimą, jog Pažymos originalo iki nustatytos datos negali pateikti, nes jis turi tik elektroninę Pažymos versiją. Pareiškėjas nurodė, kad Pažymos originalas buvo paliktas pas jo įgaliotą asmenį, kuris Pažymą paštu išsiuntė į Lietuvą. Migracijos departamentas akcentavo, kad, nors pareiškėjas pateikė korespondencijos išsiuntimą patvirtinantį dokumentą, tačiau tai nėra įrodymas, kad tame voke iš tikrųjų yra Pažyma.

14. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, gavęs Migracijos departamento įpareigojimą pateikti Pažymos originalą, nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, nurodymo nevykdė ir, galimai įtaręs, jog yra nustatyta jam nepalankių aplinkybių dėl Pažymos, kartu su kitais susijusiais (duomenys neskelbtini) piliečiais visais įmanomais būdais stengėsi apsunkinti tyrimą. Tiek pareiškėjas, tiek kiti susiję asmenys pateikdavo vis kitus ar vienas kitam prieštaraujančius ir tikrovės neatitinkančius pretekstus, kodėl negali pateikti būtent prašomų dokumentų originalų, ieškojo būdų, kaip šį reikalavimą apeiti, o tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją, rodo jo siekį piktnaudžiauti migracijos procedūromis bei įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje apgaulės būdu.

15. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma (pareiškėjo ir susijusio asmens M. M. pateiktos Banko pažymos registracijos numerių sutapimas; tai, jog Banko pažyma yra be reljefinio spaudo; tai, jog Migracijos departamentui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja padirbtų Banko dokumentų gavimą; tai, kad Migracijos departamentas disponuoja su pareiškėju susijusių asmenų M. M., A. D. ir M. T. Banko pažymų šabloninėmis versijomis) pagrįstai leidžia vertinti, jog pareiškėjo pateikta Pažyma yra netikra. Atsakovui nebuvo pateiktas Pažymos originalas, o tai, jog pareiškėjas galimai pats neklastojo pateiktos Pažymos, neturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, asmeniškai buvo atsakingas už jo pateikiamų dokumentų tikrumą ir juose nurodytos informacijos teisingumą.

16. Atsakovas nurodė, kad surinko pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjo pateikta Pažyma yra suklastota. Tam, kad šią prielaidą patvirtintų, Migracijos departamentas neprivalėjo papildomai kreiptis į Banką, nes pareiga pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo reikalavimus pagal įstatymą tenka užsieniečiui, todėl būtent pareiškėjas, siekdamas, kad leidimas laikinai gyventi jam būtų pakeistas, privalėjo įrodyti jo pateiktos Banko pažymos autentiškumą. Pareiškėjas jam nustatytos pareigos nevykdė ir ne tik nepateikė Pažymos originalo, bet ir neįrodė, kad apskritai kreipėsi į Banką. Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, dėl ko jis negalėjo įvykdyti šio reikalavimo, yra nepagrįsti jokiais dokumentais bei prieštaringi (iš pradžių pareiškėjas teigė, kad Pažymos originalas užstrigo pašte, o vėliau teigė, kad Pažymos originalas apskritai negalėjo būti išduotas įgaliotam asmeniui).

17. Atsakovas pažymėjo, kad įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju tenka ne Migracijos departamentui, o pareiškėjui, kuris, skųsdamas Sprendimą, privalo pateikti tinkamus įrodymus, kurie pagrįstų, jog Pažymos kopija, kuri buvo pateikta Migracijos departamentui, yra tikra. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo argumentai, jog Pažymos originalą turėjo jo sesuo, kuri šią Pažymą išsiuntė paštu, yra deklaratyvūs ir neįrodyti – nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjo sesuo išsiuntė būtent Pažymos originalą. Įrodymų, patvirtinančių, kad pašto siunta, kurioje yra Pažymos originalas, užstrigo pašte, taip pat nebuvo pateikta.

18. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis nesutinka su Sprendime nustatytu 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu, yra nepagrįsti, nes pareiškėjo skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nagrinėjamu atveju neaktuali, kadangi Sprendimu nebuvo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl nustatytas 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytinas proporcingu.

19. Atsakovas, įvertinęs, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą ir galimai neteisėtai įgytą Pažymą, Sprendime padarė išvadą, jog galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, o draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi.

Atsiliepimas

20. Atsakovas nurodė, kad jam nėra suprantama, kaip Sprendimu galėjo būti pažeistas Konvencijos 8 straipsnis, taip pat atsakovui nesuprantami pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas pažeidė proporcingumo principą. Pareiškėjo teiginius, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, atsakovas vertino kaip deklaratyvius.

II.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo E. V. D. skundą atmetė.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 22 d. tuo pagrindu, jog jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, t. y. atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, kadangi vykdo veiklą (duomenys neskelbtini), kuri užsiima veikla, susijusia su (duomenys neskelbtini), Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą patvirtinančių dokumentų skaitmenines kopijas. Departamentas 2021 m. gegužės 25 d. priėmė pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas pateikė Pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra Banko klientas ir turi Banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2008 m. gruodžio 7 d., o šioje Banko sąskaitoje Pažymos išdavimo metu yra (duomenys neskelbtini).

23. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu pareiškėjo paprašė ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikti Pažymos originalą, taip pat paaiškinti, kokiu būdu kreipėsi dėl Pažymos išdavimo (prieš kiek laiko kreipėsi, per kiek laiko buvo išduota, kur ją atsiėmė). Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė paaiškinimą, kad prašomos Pažymos originalo pateikti neturi galimybių, nes turi tik elektroninę kopiją, nurodė, kad nemanė, jog prireiks originalo, paaiškino, kad originalas yra pas seserį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreipėsi į seserį, jog ši atsiųstų Pažymos originalą, tačiau dėl pandemijos negali žinoti, kada gaus dokumentą paštu. Pareiškėjas 2020 m. spalio 1 d. atsiuntė Departamentui prašymą leisti pateikti kitos asmeninės sąskaitos, esančios Šiaulių banke, pažymą apie turimas pragyvenimui lėšas. Jis taip pat akcentavo, kad originali Pažyma jau yra išsiųsta, tačiau dėl pandemijos, nėra aišku, kada tiksliai ją gaus, o kai tik Pažyma pasieks Lietuvą, jis įsipareigoja ją iš karto pristatyti. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui dar vieną raštą, kuriame kartojo, kad prašoma Pažyma yra užstrigusi pašte ir jis neturi prieigos prie jos. Kartu buvo pridėtas Banko kito poskyrio (nei Pažymos atveju) 2020 m. lapkričio 1 d. išduotos pažymos originalas, kuris į Lietuvos Respubliką buvo atsiųstas 2020 m. lapkričio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas kartu su kitais užsieniečiais teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, Banko pažymas dėl Banko sąskaitose esančių lėšų, kurios laikytinos kaip suklastoti dokumentai, bei siekė formaliai atitikti įstatymo reikalavimus ir tokiu apgaulės būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.

25. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendimu taip pat nusprendė: įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir Reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos (26 str. 1 d. 3 p., 35 str. 1 d., 40 str. 1 d., 40 str. 1 d. 5¹ p., 45 str. 1 d.) ir, apibendrinęs nurodytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

27. Teismas, pasisakydamas dėl Pažymos tikrumo, įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes (skirtumus tarp Banko 2020 m. lapkričio 1 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pažymos; priežastis, dėl kurių pareiškėjas nepateikė Pažymos originalo; pateiktos Pažymos kopijos trūkumus, pareiškėjo ryšius su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neginčija Sprendime nurodytų aplinkybių, susijusių su kitų iš (duomenys neskelbtini) kilusių ir pareiškėjui pažįstamų (dėl kuriamo bendro verslo Lietuvoje per UAB „(duomenys neskelbtini)“) užsieniečių Migracijos departamentui pateiktomis Banko pažymomis susijusių aplinkybių, t. y. kad pažymos atitiko Migracijos departamento iš kitų šaltinių gautą formą, kai kurios turėjo tapačius numerius, jose nurodyti tapatūs likučiai kitų užsieniečių atveju, turėjo turinio nelogiškumus (kaip kad nurodytos tik debeto apyvartos, skirtingai nurodyti sąskaitų numeriai), tie patys asmenys pasirašė akivaizdžiai skirtingais parašais, t. y. buvo klastojimo požymių. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas turėjo užtikrinti įrodymų apie Pažymos originalą surinkimą, kreipdamasis į Banką, nes tokia pareiga tenka pareiškėjui, be to, (duomenys neskelbtini) įsisteigęs Bankas ir neturėtų teisinės pareigos atsakyti Migracijos departamentui.

28. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teikiamų paaiškinimų patikimumą mažina tai, kad, per pareiškėjo interesais pagal įgaliojimą veikiančią seserį gautos pažymos yra pateikiamos vis iš kito Banko filialo (Pažymoje nurodyta, kad ji išduota (duomenys neskelbtini) filiale, 2020 m. lapkričio 1 d. pažyma (duomenys neskelbtini) filiale, 2021 m. vasario 17 d. pažyma – Banko (duomenys neskelbtini) filiale), be to, pirmosios dvi pažymos buvo išduotos anglų kalba, o 2021 m. vasario 17 d. – kita kalba ((duomenys neskelbtini) šriftu, galimai (duomenys neskelbtini) vartojama (duomenys neskelbtini) kalba), nors pagal aplinkybes buvo aišku, kad ji bus naudojama užsienyje.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė legalizuotą dokumentą, tačiau legalizuotas buvo tik vertėjo parašas ant vertimo, o ne Pažyma ir net ne vertimo tekste nurodoma nauja Banko 2021 m. vasario 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkantį dokumentą, kuris turi klastojimo požymių ir siekė neteisėtais būdais legalizuoti savo buvimą Lietuvoje ir Šengeno erdvėje, taip pat Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kartu su keliais kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais Migracijos departamentui ir kitoms kompetentingoms migracijos institucijoms teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, Banko pažymas, kurios laikytinos suklastotais dokumentais, bei siekė formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus ir tokiu apgaulės būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.

31. Vertindamas atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovavosi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, (toliau – ir Kriterijai) nuostatomis (6 p., 6.1 p., 6.2 p., 6.11 p.) ir konstatavo, kad pareiškėjo elgesys atitiko Kriterijų 6.1, 6.2, 6.11 punktuose nurodytus požymius, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė ir teisingai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus.

32. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 8 dalimis, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) 14 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstatavo, kad nustatytas 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytinas proporcingu.

33. Įvertinęs Reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, taip pat tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą ir galimai neteisėtai įgytą Banko dokumentą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą, piktnaudžiavo teise, todėl įspėjimas įvestas pagrįstai.

III.

34. Pareiškėjas E. V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.

35. Pareiškėjas nurodo, kad faktas, jog jis yra pažįstamas su Sprendime nurodytais (duomenys neskelbtini) piliečiais, niekaip neįrodo, kad Pažyma yra suklastota vien dėl to, jog pas kitus asmenis buvo rasti duomenų neatitikimai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad vien dėl to, jog Migracijos departamentas rado neatitikimus tarp Banko pažymų duomenų pas kitus asmenis, pareiškėjo pateikta Pažyma galimai yra suklastota.

36. Pareiškėjo teigimu, Banko atstovo parašas 2021 m. vasario 17 d. pažymoje Nr. 99/34508 ir negalėjo būti legalizuotas, kadangi tai privataus juridinio asmens atstovas, o ne valstybinės institucijos atstovas, todėl aplinkybė, kad buvo legalizuotas teismo vertėjo parašas, patvirtina, jog nurodytos Banko pažymos turinis įrodo, kad pateikta Pažyma yra tikra ir autentiška.

37. Pareiškėjas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo teiginius apie tai, kad jis neginčijo Sprendime nurodytų aplinkybių, susijusių su kitų iš (duomenys neskelbtini) kilusių ir jam pažįstamų užsieniečių Migracijos departamentui pateiktomis to Banko pažymomis susijusių aplinkybių, nes neaišku, kokiu būdu pareiškėjas galėjo ginčyti kitų asmenų pažymose nustatytus neatitikimus. Pareiškėjas neturėjo jokių galimybių gauti kažkokius papildomus duomenis iš Banko apie kitų asmenų asmens duomenis.

38. Pareiškėjas pažymi, kad kitas (duomenys neskelbtini) pilietis (M. M.), kurio pažymos numeris sutapo su pareiškėjo Pažymos numeriu, jau yra gavęs iš Banko 2021 m. balandžio 11 d. originalų raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. M. išduota pažyma su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo atspausdinta per klaidą, kadangi sistemoje buvo iškilusi problema su programine įranga. Pareiškėjas teigia, kad minėtas raštas patvirtina, jog M. M. ir pareiškėjui išduotų pažymų numeriai sutapo dėl sistemoje įvykusios programinės / techninės klaidos bei paneigia pirmosios instancijos teismo įtarimus apie pažymų galimą klastojimą.

39. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pateiktus įrodymus tyrė paviršutiniškai, nepakankamai įsigilino į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei pateiktą legalizuotą ir išverstą Banko 2021 m. vasario 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina Pažymos originalumą, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog, kadangi kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateiktose pažymose yra daug neatitikimų, tai ir pareiškėjo pateikta Pažyma yra suklastota.

40. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar Sprendimo dalis dėl draudimo atvyti 3 metus ir duomenų pateikimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, bus proporcingos ir adekvačios siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti ir vykdyti verslą Lietuvoje ar darbo ir verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad jis praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje bei padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikti argumentai, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. nėra nurodyta, kodėl, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo

41. Apibendrindamas, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neproporcingas, nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas pateikė legalizuotą ir išverstą Banko 2021 m. vasario 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad pareiškėjo pateikta Pažyma yra autentiška ir tikra.

42. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jis dar kartą kreipėsi į Pažymą išdavusį Banką dėl papildomų, originalių pažymų gavimo.

Atsiliepimas

43. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Atsakovas pažymi, kad išvada, jog pareiškėjas pateikė suklastotą Pažymą, buvo padaryta įvertinus reikšmingų faktinių aplinkybių visetą – Migracijos departamentui pateiktą informaciją, kad grupė (duomenys neskelbtini) piliečių (įskaitant pareiškėją) teikia migracijos institucijoms suklastotus Banko dokumentus; tai, jog Pažymos numeris sutapo su kito užsieniečio (M. M., kuris taip pat paminėtas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pranešime) Banko pažymoje nurodytu numeriu; tai, kad pareiškėjo ir M. M. pateiktose Banko pažymose nurodyti tų pačių banko darbuotojų parašai iš esmės skyrėsi; tai, kad pareiškėjas nepateikė Migracijos departamentui originalios Banko pažymos ir teikė prieštaringus bei nepagrįstus paaiškinimus, kodėl to negali padaryti, o taip pat, norėdamas atitikti Įstatymo reikalavimus, siekė pateikti vis kitas Banko pažymas. Išvadą, kad pareiškėjas pateikė suklastotą Pažymą, sustiprina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečių pateiktose banko pažymose taip pat buvo nustatyta esminių neatitikimų ir kad nei vienas iš nurodytų užsieniečių originalių Banko pažymų Migracijos departamentui taip ir nepateikė.

45. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jo ir Mohammadamin M. M. departamentui pateiktų banko pažymų numeriai yra tokie patys dėl Banko klaidos, t. y. kad M. M. yra gavęs iš Banko 2021 m. balandžio 11 d. originalų raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jam išduota pažyma su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo atspausdinta per klaidą, yra nepagrįsta (tokie įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui) ir nepaneigia kitų Sprendime nustatytų Pažymos trūkumų, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo pateikta Pažyma yra suklastota.

46. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikta nauja Banko 2021 m. vasario 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina Pažymos autentiškumo. Tai, jog Banko atstovo parašo autentiškumas nebuvo niekaip patvirtintas (legalizuotas tik vertėjo parašas) tik sustiprina abejones dėl Banko 2021 m. vasario 17 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įrodymo, tinkamumo bei leistinumo grindžiant Pažymos tikrumą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepaneigė Sprendime daromų išvadų, jog teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė suklastotą Pažymą ir tokiu būdu leidimą laikinai gyventi siekė gauti apgaulės būdu.

47. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visetą byloje pateiktų įrodymų ir dėl jų pasisakė, o vien pareiškėjo nesutikimas su teismo sprendimu nereiškia, kad teismas įrodymus vertino netinkamai.

48. Atsakovas paaiškina, kad, priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tai, kad nors Sprendimo priėmimo metu ir nėra duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, tai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai. Atsakovas akcentuoja, kad nustatytas 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir, įvertinus pareiškėjo įvykdytus neteisėtus veiksmus, laikytinas proporcinga priemone užkardyti neteisėtą pareiškėjo migraciją (Tvarkoje, įtvirtinant draudimo atvykti laikotarpį, atsižvelgta į proporcingumo principą), tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

49. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi realių bei reikšmingų ekonominių ar kitokių ryšių Lietuvos Respublikoje ir / ar kitose Šengeno erdvės valstybėse (vien tai, jog pareiškėjas siekė vykdyti startuolio veiklą Lietuvoje bei įsteigė įmonę, nereiškia, kad ši įmonė realiai funkcionuoja ir / ar kad pareiškėjas negali šia veikla užsiimti savo kilmės valstybėje), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad bus pažeista jo teisė dirbti ir vykdyti verslą Lietuvoje ar darbo ir verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

50. Bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (15-01) 3I-00002/(15/15-3) 41PR-2/4U-7, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui E. V. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 3 metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus pagal Reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagrįstumas ir teisėtumas.

51. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes atsakovas teisingai nustatė, jog Pažyma yra galimai suklastota, o pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, siekė tai padaryti apgaulės būdu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, spręsdamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nustatė ribojimus pareiškėjui.

52. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Pažyma nėra suklastota, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, be to, bylos medžiaga patvirtina, jog M. M. ir pareiškėjui išduotų pažymų numeriai sutapo dėl sistemoje įvykusios programinės / techninės klaidos, bei paneigia pirmosios instancijos teismo įtarimus apie pažymų galimą klastojimą. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad aplinkybė, jog Banko 2021 m. vasario 17 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo legalizuotas teismo vertėjo parašas, patvirtina, jog Pažyma yra tikra ir autentiška.

53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 125 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, Reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais, Tvarkos 12 punktu.

55. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, <...>. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, jog išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

56. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, o tos pačios dalies 5 punktas (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti.

57. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

58. Tvarkos 12 punktas nustato, jog šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

59. Pagal Reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal Reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

60. Akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2440-822/2017; kt.).

61. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai bylai išspręsti.

62. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

63. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, ginčija atskirai kiekvieną pirmosios instancijos teismo įvertintą įrodymą, akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

64. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

65. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

66. 2021 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus dokumentus, t. y. Banko 2021 m. birželio 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (su vertimu), Banko 2021 m. gegužės 2 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (su vertimu) ir 2021 m. liepos 12 d. DHL siuntą (su vertimu). Pareiškėjas teigia, kad visi nurodyti dokumentai pateikti originalioje formoje, pateiktos ne tik Banko pažymų kopijos, bet ir originalai. Pareiškėjas nurodo, kad, jam nebūnant kilmės šalyje, buvo itin sudėtinga organizuoti jo asmens duomenų iš jo asmeninės Banko sąskaitos gavimą, įrašų patvirtinimą, legalizavimą, persiuntimą, išvertimą ir pateikimą teismui. Pareiškėjas paaiškina, kad tik po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jam pavyko įstatymų nustatyta tvarka legalizuoti Banko 2021 m. gegužės 2 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri jau buvo byloje, tik be legalizacijos spaudų, kurie buvo uždėti 2021 m. birželio 8 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad tik 2021 m. birželio 16 d. jam buvo paruošta ir išduota Banko (duomenys neskelbtini) provincijos filialo reikalų departamento vadovo ir Banko fondo pirmininko pasirašyta ir užantspauduota pažyma, kuria buvo patvirtintas Pažymos originalumas ir pridėta Pažymos kopija (tokia, kokią pareiškėjas teikė Migracijos departamentui). Pareiškėjas pabrėžia, kad pateikti duomenys patvirtina, jog Pažyma yra tikra, galiojanti ir nesuklastota.

67. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

68. Akcentuotina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 konstatavo, kad pagal bendrą taisyklę, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstumą, tenka šį prašymą pateikusiam asmeniui jo (prašymo) nagrinėjimo Migracijos departamente metu. Šioje nutartyje pažymėta, kad paprastai įrodymai, pateikti teismui kartu su skundu, kurie nebuvo, nors galėjo ir turėjo būti pateikti Migracijos departamentui prašymo nagrinėjimo metu, negali būti priimami ir vertinami sprendžiant Migracijos departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes toks įrodymų vertinimas (priklausomai nuo jų turinio), be kita ko, galėtų suponuoti naują prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi tyrimą, kas Įstatymo nustatyta tvarka priskirta Migracijos departamento kompetencijai.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog vienas iš jų (Banko 2021 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, o kiti du gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nenurodo, kodėl jis nesiėmė priemonių šiuos dokumentus gauti anksčiau, kad juos galėtų pateikti Migracijos departamentui, kai buvo nagrinėjamas jo prašymas, taip pat ir pirmosios instancijos teismui, kai buvo nagrinėjamas skundas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nebuvo informuotas apie tai, jog pareiškėjas ėmėsi priemonių gauti dokumentus, kuriais siekia paneigti atsakovo Sprendime išsakytus argumentus dėl Pažymos galimo suklastojimo.

71. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas privalėjo atsakovui pateikti Pažymos originalą, Migracijos departamentas, nagrinėdamas jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikė pareiškėjui pakankamą laikotarpį visiems reikiamiems dokumentams pateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dokumentų gavimas iš kilmės valstybės užtrunka labai ilgą laikotarpį, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kada pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas ir kada jam buvo atsakyta į tokius prašymus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir pridėti prie bylos pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus dokumentus ir juos vertinti.

72. Pareiškėjo pateiktus apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus atsisakytina priimti, jie grąžintini pareiškėjui, nes nenustatytos ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai.

73. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl kitam asmeniui (M. M.) išduoto Banko 2021 m. balandžio 11 d. originalų raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. M. dėl techninės klaidos buvo išduota Banko pažyma su numeriu 65225, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui šis raštas nebuvo pateiktas.

74. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo pateikta Pažyma buvo vertinama kaip galimai suklastota ne vien dėl to, kad kitų (duomenys neskelbtini) piliečių Banko pažymose buvo rasta neatitikimų, o įvertinus įrodymų visetą ir nustačius aiškius neatitikimus (pvz., tų pačių asmenų parašai skirtingose Banko pažymose akivaizdžiai skiriasi; skiriasi tos pačios pareiškėjo sąskaitos (pagal sąskaitos numerį) atidarymo data (Pažymoje – 2008 m. gruodžio 7 d., o Banko 2020 m. lapkričio 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2018 m. gruodžio 12 d.). Akcentuotina, kad šių neatitikimų pareiškėjas niekaip logiškai ir įtikinamai nepaaiškino.

75. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog 2021 m. vasario 17 d. Banko pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina Pažymos originalumą, yra nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti, jog yra patvirtintas 2021 m. vasario 17 d. Banko pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) vertimas, bet ne šios pažymos turinys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog legalizuotas buvo tik vertėjo parašas ant vertimo, o ne Pažyma ir net ne vertimo tekste nurodoma nauja 2021 m. vasario 17 d. Banko pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)

76. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 10.1 punktą užsienietis asmeniškai ar Aprašo 20–22 punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Įstatymo 28 straipsnyje nustatytą instituciją, išskyrus Aprašo 11¹ punkte nurodytą atvejį, ir pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą MIGRIS, originalus arba jų kopijas, kurių tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.

77. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, pareiškėjo pateikta Pažymos kopija Migracijos departamentui kėlė pagrįstų abejonių dėl jos tikrumo, o pareiškėjo paaiškinimai, susiję su aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti Pažymos originalo, nėra patvirtinti įrodymais.

78. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatydamas, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

79. Vertindama pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, jog Tvarkoje nustatyti pavyzdiniai kriterijai, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį <...> (1 p.). Tvarkos antrasis skirsnis nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas (11 p.). Sprendžiant klausimą dėl uždraudimo užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas privalo atsižvelgti į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ar jis buvo panaikintas (11.1 p.), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 p.), tai, ar per pastaruosius vienus metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1 p.); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2 p.).

80. Kaip jau minėta, atsakovas vadovavosi Tvarkos 12 punktu, nustatančiu, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonės nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020; kt.).

81. Taigi, sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko atsakovas turėjo priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, ar draudimas pareiškėjui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvos Respubliką yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad draudimu atvykti užsieniečiams į Lietuvos Respubliką siekiama užkirsti kelią nesąžiningiems bei nepatikimiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką; į atsakovo nustatytas aplinkybes, dėl kurių atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus, daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Tvarkoje nustatytus kriterijus, o pareiškėjui taikomas draudimas 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

83. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturėtų būti sutikta su atsakovo nustatytu 3 metų terminu. Kaip jau minėta, pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o pareiškėjui uždrausta atvykti 3 metus.

84. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Migracijos departamento sprendimai, priimti siekiant užkardyti galbūt neteisėtą užsieniečio migraciją, kai tas asmuo nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvenimą, nėra neproporcinga ar nepateisinama priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3053-756/2015; 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3669-822/2016; kt.).

85. Nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, nei Reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečiui buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3158-552/2021; kt.).

86. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į atsisakymo pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priežastis, į tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

87. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju perspėjimas į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestas pagrįstai ir teisėtai Reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendime taikytas aptartas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021).

88. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. D. (E. V. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. V. D. (E. V. D.) kartu su 2021 m. rugpjūčio 10 d. prašymu pateiktus dokumentus ir juos grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasDalia Višinskienė