Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus licenzijavimo poskyrio 2014-06-04 sprendimą Nr. 14-IL-64-00699-e ir įpareigoti atsakovą išduoti jam leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 7).

Pareiškėjas skunde nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas 2014-06-03 iš Licenzijuojamos veikos posistemio duomenų bazės gavo informaciją, jog pareiškėjas 2014-04-11 Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. IIK174/14, įsiteisėjusiu 2014-04-19, buvo nuteistas penkių metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant bandomajam arba priežiūros 8 metų laikotarpiui pagal Lenkijos Respublikos 2013-04-24 BK 298 str. „Dėl neteisėto organizavimo kertant valstybinę sieną“. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 p., kuriame numatyta, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8,10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis buvo priimtas formaliai taikant bei pažeidžiant teisės normas, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidžiant teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teisę į sąžiningą ir greitą procesą bei valdžios institucijos pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą. LR baudžiamojo kodekso 98 str. 3 d. 1 p. numato, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas - laikotarpiui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Pirma, nei Įstatymas, nei Taisyklės, nenumato pagrindo panaikinti leidimą asmeniui, neesančiam nepriekaištingos reputacijos. Taisyklių 92.3 p., kuriuo remiasi atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą, numatyti pagrindai dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamo: atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą. Tokios pat leidimo panaikinimo sąlygos numatytos ir Įstatymo 40 str. 5 d. „Nepriekaištingos reputacijos“ sąlyga, kaip pagrindas draudžiantis asmenims įsigyti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, tvirtintas Įstatymo 17 str. 1 d. 2 punkte. Taigi, įstatymų leidėjas, sąmoningai nenurodydamas 17 str. 1 d. 2 p. kaip pagrindo panaikinti Leidimą nei Įstatyme, nei Taisyklėse, įtvirtino skirtingus reikalavimas naujo leidimo išdavimo ir leidimo panaikinimo pagrindams taikyti. Antra, net ir laikantis nuomonės, jog leidimai turėtų būti panaikinami asmenims, neesantiems nepriekaištingos reputacijos, pareiškėjas, taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus, neturėtų būti laikomas turintis teistumą ir tokiu atveju yra laikomas nepriekaištingu asmeniui. Pareiškėjui 2014-04-11 Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. IIK174/14 buvo priimtas už nusikalstamas veikas, padarytas 1998-2001 metais. Pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. LR baudžiamojo kodekso 8 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir LR baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. LR baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje įtvirtinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pareiškėjas už 1998-2001 padarytas nusikalstamas veikas nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. 2010-04-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-216/2010 teismas pasisakė „priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi, jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t.y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentavimą bei į tą aplinkybę, jog pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pareiškėjui buvo išnykusi pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, pareiškėjo manymu tai reiškia, kad jis negalėtų būti laikomas teistu ir turėti neišnykusį teistumą.