Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovita LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovita LT“ ieškinį atsakovei O. T. dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, jog ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme paduotas praleidus įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą ir ieškovė neprašė atnaujinti praleisto termino. Ieškovė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.

10. DK 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbo ginčų apibrėžtis – nustatyta, kad tai darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Pagal ginčo objektą ir subjektus, dalyvaujančius darbo ginče, darbo ginčai skirstomi į: darbo ginčus dėl teisės (individualūs darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės); kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio (3 dalis). Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės keliamas ginčas savo turiniu atitinka DK 213 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą, o ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ginčas negali būti pripažįstamas darbo ginču vien tuo pagrindu, kad tarp šalių nebuvo sudaryta darbo sutartis, neatitinka minėtos darbo ginčo sampratos esmės.

11. DK 220 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, 1 dalyje nustatyta, kad: darbo santykių dalyvis, kuris mano, jog kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs individualus darbo ginčas dėl teisės, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė privalėjo pasinaudoti išankstine nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, o su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2024 m. spalio 8 d. pateikė DGK prašymą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2022 m. gegužės 18 d. su atsakove sudarytą darbo sutartį. DGK 2024 m. spalio 31 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovei praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į DGK terminą ir DGK jo neatnaujinus bei išaiškino ieškovei, kad nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos galima pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaujantis CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2025 m. gegužės 19 d., kreipimosi į teismą terminą praleidusi beveik 6 mėn., todėl, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

13. Ieškovės teigimu, bendrasis ieškinio senaties terminas darbo ginčuose yra 3 metai, ji nepraleido šio termino, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

14. Pasisakydamas dėl DK įtvirtintų darbo ginčo iniciavimo terminų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalia DK 15 straipsnyje įtvirtinto 3 metų ieškinio senaties termino, kuriam pasibaigus teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą, DK 220 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti 1 mėn. ir 3 mėn. procedūriniai kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai, kuriuos praleidus ir darbo ginčų komisijai jų neatnaujinus prarandama teisė į išankstinį neteisminį darbo ginčo nagrinėjimą, o DK 231 straipsnio 1 dalyje – procesinis 1 mėn. kreipimosi į teismą nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu terminas, kurį praleidus ieškinio priėmimo stadijoje teismas, esant svarbioms pavėluoto kreipimosi priežastims, terminą atnaujina CPK 78 straipsnyje aptarta tvarka ir bylą nagrinėja iš esmės, o tokių priežasčių nenustatęs – ieškinį atsisako priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo būtent procesinio termino praleidimą ir taikė su tuo susijusias pasekmes, todėl aplinkybė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, byloje kilusiam ginčui nėra aktuali.

15. Atskirajame skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neprašė teismo atnaujinti praleisto procesinio termino ieškiniui pareikšti. Ieškovė neginčija šios aplinkybės, tačiau atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva (ex officio) įvertinti termino atnaujinimo galimybę. Sutikdamas su šiuo argumentu (vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, nesant ieškovės prašymo, teismas termino praleidimo priežasčių svarbą turėjo įvertinti savo iniciatyva) apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi ne visiškai tiksliai taikytos procesinio įstatymo nuostatos neturėjo įtakos galutinės išvados teisėtumui ir pagrįstumui.

16. Praleistas DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pareikšti teismo gali būti atnaujintas, jeigu termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008).

17. Kaip minėta, DGK sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą, yra priimtas 2024 m. spalio 31 d. Taigi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį teisme eiga ieškovei prasidėjo 2024 m. lapkričio 1 d. ir baigėsi 2024 m. gruodžio 2 d. (DK 14 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2025 m. gegužės 19 d. Sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo turėjo būti tiriama ir nustatoma, ar laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 2 d. egzistavo aplinkybės, kurios kliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą pareikšti teisme ieškinį ir šios aplinkybės nepriklausė nuo ieškovės valios. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė ieškinyje nenurodė jokių nurodytu laikotarpiu egzistavusių aplinkybių, jų įtakos procesinio termino praleidimui ir svarbos. Pažymėtina ir tai, kad tokių priežasčių ieškovė nenurodė ir atskirajame skunde, o jos argumentai apie termino ieškiniui pareikšti praleidimą dėl teisinio neapibrėžtumo ir teisės normų neaiškumo vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

18. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškindamas ieškovei praleisto procesinio termino atnaujinimo galimybę.

19. Teismas, nustatęs, jog pateiktas ieškinys nagrinėtinas teisme, bet neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, nes, užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017). Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra nagrinėtinas teisme.

20. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad neegzistuoja teisės kreiptis į teismą sąlygos, remdamasis tuo, jog ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme paduotas praleidus įstatyme numatytą vieno mėnesio procesinį terminą. Prielaidų pirmosios instancijos teismui atnaujinti praleistą procesinį terminą nebuvo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Tuo labiau, kad, kaip pagrįstai išaiškino pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, kartu pateikdama motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Aptartą atskirojo skundo argumentą deklaratyviu pripažinti leidžia ir tai, kad gavusi skundžiamą nutartį ir supratusi, jog ieškinys nebuvo priimtas dėl praleisto ir neatnaujinto procesinio termino, ieškovė turėjo galimybę svarbias termino praleidimo priežastis įvardinti atskirajame skunde, tačiau, kaip minėta, šia galimybe nepasinaudojo.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinio termino praleidimo pasekmes. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.