Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-01-24 · Administracinė byla Nr. A-20-822/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
A-20-822/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01028-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
Atsakovas
E. K.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-20-822/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01028-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 14.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei E. K. (E. K.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. K. 186,43 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Paaiškino, kad turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. apmokestintas 186,43 Eur dydžio vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovė į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė 186,43 Eur įsiskolinimas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino iš dalies – iš atsakovės E. K. pareiškėjui priteisė 96,36 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą dalį prašymo atmetė kaip nepagrįstą.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Byloje pateikta 2004 m. gegužės 28 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 15-823 patvirtina, kad šis butas, kurio plotas 61,14 kv. m atsakovei buvo išnuomotas neterminuotam naudojimui. Byloje pateiktas antstolės 2011 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolas, kad vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1410-676/2010 atsakovė iš buto buvo iškeldinta 2011 m. rugpjūčio 3 d. Teismas konstatavo, jog šie rašytiniai įrodymai pagrindžia faktą, kad atsakovė nuo 2004 metų iki jos iškeldinimo buvo faktinė gyvenamųjų patalpų naudotoja.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje; Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, numatančiu, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; taip pat šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktais, numatančiais, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; aktualia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakcija, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad atsakovei nuomos sutarties pagrindu valdant nekilnojamąjį daiktą, ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimą sumokėti vietinę rinkliavą. Kartu teismas konstatavo, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

III.

Pareiškėjas UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti vietinės rinkliavos skolą už visą prašyme nurodytą laikotarpį.

Mano, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, neteisingai vadovavosi MAĮ nuostatomis dėl senaties taikymo. Pažymi, kad KRATC kreipėsi į teismą, siekdamas priverstinai išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Mano, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis, aiškinant, kad pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už einamuosius metus ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties netaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas KRATC kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės E. K. 186,43 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymui pritaikė priverstinio išieškojimo senaties terminą ir nesumokėtos rinkliavos dalį priteisė tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad MAĮ įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, o apelianto argumentus, susijusius su, jo teigimu, netinkamu Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, atmeta kaip nepagrįstus.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. liepos 2 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A-807-602/2015). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pažymėtina, jog būtent tokia yra vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1d., 20 str. 3 d.) (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1053-602/2015; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą adm. byloje Nr. A-1056-602/2015; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1712-442/2015; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-765-556/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2236-575/2016; 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo aktualios ir vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tad nėra pagrindo remtis ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015. Be kita ko, apelianto nurodytame Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendime Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų taikymo klausimas nebuvo kilęs ir nebuvo nagrinėtas. Šiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisakė dėl MAĮ 68 straipsnio taikymo ar netaikymo sprendžiant ginčą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, t. y. neformavo jokios minėto MAĮ straipsnio taikymo praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2142-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pabrėždama, kad reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo pagal analogiją taikomos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos, pritarė formuojamai šiuo klausimu teisės taikymo praktikai, atkreipdama dėmesį į šiuo aspektu aktualius (išvardytus) teismo precedentus. Taigi apelianto nurodytas pavienis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015, kuris priimtas iki minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimo ir joje nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, ir kuriame nepasisakyta MAĮ 68 straipsnio taikymo ar netaikymo aspektu, negali būti vertinamas kaip nagrinėjamai bylai reikšmingas precedentas.

Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi su 2015 m. liepos 15 d. prašymu, kuris teisme buvo gautas 2015 m. liepos 17 d. (b. l. 3–5), todėl, vadovaujantis nurodytomis MAĮ nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo šį sprendimą naikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasIrmantas JarukaitisSkirgailė Žalimienė