- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1597-1101/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24895-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- G. O. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Edita Stepanenkovaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. O. Z. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. O. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. liepos 31 d. sprendimus, patenkinti ieškovės 2020 m. gegužės 11 d. prašymą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 1 mėnesį nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, sudarančio 473,5 kv. m., esančio šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka pirkimo pardavimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji daugiau kaip prieš 20 metų įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo esantį gyvenamąjį pastatą. Nuo to laiko ieškovė teikė prašymus dėl įsiterpusio valstybinio žemės sklypo pardavimo, aiškinosi, kokiu būdu būtų galima išsipirkti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą. 1997 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto valdyba priėmė sprendimą, kuriuo nustatė privačios namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), papildomo 473,5 kv. m žemės sklypo ribas bei sklypo naudojimo sąlygas ir apribojimus; taip pat šiuo sprendimu nustatė bendrąjį žemės sklypo plotą – 803,5 kv. m, bei įpareigojo žemės sklypo savininką atlikti tikslius sklypo matavimus ir suderinti juos seniūnijoje, kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą dėl žemės pirkimo pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo. Ieškovė apie priimtą sprendimą iki 2019 m. rudens nežinojo, jai Nacionalinė žemės tarnyba apie šį sprendimą nepranešė, ieškovė atsitiktinai apie šį sprendimą sužinojo Vilniaus miesto savivaldybėje 2019 metais. 2019 m. spalio 7 d. ieškovė, vadovaudamasi 1997 m. kovo 13 d. priimtu sprendimu, su pakartotiniu prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl įsiterpusios valstybinės žemės sklypo pirkimo. 2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo ieškovę, kad 1997 m. kovo 13 d. sprendimas nėra panaikintas, todėl jis persiunčiamas pagal kompetenciją Nacionalinei žemės tarnybai. 2019 m. gruodžio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieškovę, kad papildomų žemės plotų pardavimo procedūra galėtų būti vykdoma tik Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pageidaujamų įsigyti papildomų plotų kadastrinių matavimų bylas. Ieškovė kreipėsi į matininkus, buvo atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), su papildomu žemės plotu kadastriniai matavimai. Nepaisant to, ieškovė gavo 2020 m. gegužės 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad ieškovės pageidaujamas suformuoti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje, nes ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas bei vienas iš formuojamų žemės sklypų neatitinka maksimalaus įsiterpusiems sklypams keliamo dydžio kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad neturi teisėto pagrindo tenkinti ieškovės prašymo formuojant įsiterpusį žemės sklypą greta ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o 1997 m. kovo 13 d. sprendimas negali būti įgyvendintas. Ieškovė apskundė šį Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. liepos 31 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieškovės skundą.
3. Šioje byloje paduotu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti minėtus Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. liepos 31 d. sprendimus ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove minėto valstybinio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovės teigimu, šie atsakovės sprendimai pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius, kurie buvo suformuoti Nacionalinės žemės tarnybos anksčiau priimtais ir šiuo metu galiojančiais individualiais administraciniais aktais – 1997 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu ir 2019 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštu. Ginčo dėl to, kad 1997 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas yra galiojantis, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, todėl atitinkamų institucijų privalo būti įgyvendintas. Atsakovė, net ir pripažindama sprendimo teisėtumą, atsisako įgyvendinti jį, t. y. atsisako ieškovei parduoti ne aukciono būdu sprendime nurodytą įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą. Ieškovės įsitikinimu, 1997 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas sukelia teisines pasekmes ir Nacionalinė žemės tarnyba privalo jį vykdyti, nors nuo jo priėmimo iki sprendimo vykdymo yra pasikeitę teisės aktai ar jų nuostatos, tai nepanaikina sprendimo galiojimo ir sprendimu ieškovei suteiktų teisių. Ieškovei tik 2019 m. rudenį tapo žinoma apie 1997 m. sprendimą, todėl ji juo anksčiau ir nepasinaudojo. Sužinojusi apie sprendimą ieškovė iš karto ėmėsi veiksmų jam įgyvendinti. Akivaizdu, kad atsakovė pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, kuriose nurodoma, kad galiojantys, nepanaikinti administraciniai aktai turi būti įgyvendinami viešojo administravimo subjektų. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes visi kiti asmenys, kurie buvo nurodyti sprendime galėjo juo pasinaudoti ir tikėtina, pasinaudojo, tačiau ieškovei tai atlikti buvo uždrausta nenurodant tokio sprendimo priežasčių. Ieškovės įsitikinimu, Nacionalinė žemės tarnyba turėjo įgyvendinti galiojantį sprendimą. Antrą kartą dėl to paties klausimo, prieš tai nepanaikinus galiojančio sprendimo, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės dar kartą spręsti bei priimti kitas išvadas ir jų pagrindu atsisakyti vykdyti sprendimą. Juolab, kad ieškovė sutinka sumokėti visą nustatytą rinkos kainą už valstybinės žemės 473 kv. m. plotą. Kita vertus, Nacionalinė žemės tarnyba, nurodydama, jog neva prašomas suformuoti ir parduoti sklypas neatitinka maksimalaus dydžio kriterijaus, ieškovės įsitikinimu, turėjo pasiūlyti ieškovei įsigyti mažesnio ploto žemės sklypą, kas iš esmės taip pat tenkintų ieškovę, nes ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini), yra nedidelis, o gyvenamasis namas pastatytas taip, kad dalis namo laiptų patenka į valstybinę žemę, norint patekti į namą tenka praeiti pro valstybinę žemę, tačiau to taip pat padaryta nebuvo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad tik jeigu žemės sklypas atitinka įstatyme įtvirtintų visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Ieškovės pageidaujamas įsigyti bei prisijungti prie žemės sklypo kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas viršija leistiną 0,04 ha dydį, jo plotas yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo būtų jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą, pietų ir vakarų pusėse esančios žemės sklypo kraštinės ribojasi su laisva valstybinė žeme, o taip pat šis plotas neatitinka ir siauros juostos sąvokos, todėl jis negali būti vertinamas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987, kuriuo remiantis buvo priimtas ieškovės nurodomas 1997 m. kovo 15 d. sprendimas, negalioja nuo 1999 m. birželio 10 d. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ieškovės nurodomas įsiterpęs žemės sklypas negali būti parduotas, kadangi, priešingu atveju, bus pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmeninių teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Be to, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatomis, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie suteikti iki atitinkamos datos (1992 m. vasario 7 d. – miestuose; 1995 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse ir 1993 m. liepos 28 d. – jeigu kaimo gyvenamojoje vietoje žemės sklypą suteikė apylinkės taryba). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. priimto sprendimo pagrindu žemės sklypai negali būti parduodami.
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir nurodė nesutikimo su atsiliepimu argumentus. Nurodė, kad atsakovė, priimdama 2020 m. gegužės 21 d. bei 2020 m. liepos 31 d. sprendimus bei pateikdama atsiliepimą vadovaujasi šiuo metu galiojančiomis Vyriausybės nutarimo bei Žemės įstatymo nuostatomis. Tokiu būdu pažeidžiamas lex retro non agit principas, kadangi faktiškai buvo pabloginta ieškovės teisinė padėtis,buvusi iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo. Minėto Vyriausybės nutarimo ir Žemės įstatymo nuostatos įsigaliojo po to, kai buvo priimtas sprendimas (administracinis aktas), kuris sukelia teisines pasekmes ieškovei. Tačiau jeigu teismas manytų, jog, siekiant įgyvendinti sprendimą, vis tik turėtų būti taikoma šiuo metu galiojanti teisės aktų redakcija, ieškovės teigimu, prašomas prijungti ir išpirkti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka visus nuostatų reikalavimus (eina siaura juosta ir yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir kelių), o dėl to jau yra priimtas sprendimas. Ieškovės prašymas turi būti tenkinamas, nes atitinka atsakovės nurodytų teisės aktų reikalavimus. Be to, tik po to, kai ieškovė atliko visus atsakovės nurodytus veiksmus, buvo nutarta, kad sprendimas negali būti įgyvendintas. Toks atsakovės elgesys parodo, kad atsakovė ne tik sudarė įspūdį, kad sprendimas bus įgyvendinamas, tačiau šiais veiksmais nepagrįstai vilkino laiką bei didino ieškovės išlaidas ir klaidino ieškovę. Apie tai, kad, atsakovės nuomone, sprendimas negali būti įgyvendinamas, ieškovė privalėjo būti informuota iš karto, bet ne po to, kai atlikto visus nurodytus veiksmus. Tokia situacija, neatitinka teisinės valstybės principų. Atsakovės veiksmai turi būti vertinami kaip pažeidžiantys ieškovės teisėtus interesus, suteikiant teisėtus lūkesčius.
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti ir nurodė nesutikimo su dubliku argumentus. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pageidaujamas įsigyti bei prisijungti prie žemės sklypo kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas viršija leistiną 0,04 ha dydį, jo plotas yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo būtų jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą, pietų ir vakarų pusėse esančios žemės sklypo kraštinės ribojasi su laisva valstybine žeme, o taip pat šis plotas neatitinka ir siauros juostos sąvokos, todėl jis negali būti vertintinas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Ieškovės nurodomas įsiterpęs žemės sklypas negali būti parduotas, kadangi, priešingu atveju, bus pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė, todėl vykdant valstybinės žemės sklypų individualiems gyvenamiesiems namams statyti pardavimo procedūrą bei sudarant valstybinės žemės sklypų pardavimo sutartis, turi būti vadovaujamasis šiuo metu galiojančio Vyriausybės nutarimo nuostatomis. Atsakydama į ieškovės argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, atsakovė nurodė, jog administracinė procedūra gali būti nutraukiama be kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje. Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, turi teisę spręsti (bet kurioje administracinės procedūros stadijoje), koks žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.
7. Teismo posėdžio metu šalių atstovės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Nustatyta, kad 1994 m. liepos 13 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo 0,0330 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Paduotu ieškiniu ieškovė siekia ne aukciono būvu nusipirkti įsiterpusį 473,5 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu minėtu 0,0330 ha ploto sklypu.
9. 1997 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta nustatyti privačios namų valdos (duomenys neskelbtini), papildomo 473,5 kv. m žemės sklypo ribas bei sklypo naudojimo sąlygas ir apribojimus; nurodyta, kad bendrasis žemės sklypo plotas – 803,5 kv. m (sprendimo 1.2 punktas). Minėtu sprendimu žemės sklypo savininkai ir naudotojai buvo įpareigoti atlikti tikslius sklypo matavimus ir suderinti seniūnijoje; kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo (sprendimo 6.1 - 6.2 punktai). Ieškovės teigimu, apie šį sprendimą ji sužinojo tik 2019 m. rudenį ir tuomet ėmėsi veiksmų, siekdama jų įgyvendinti.
10. Ginčijamais 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. liepos 31 d. sprendimais Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė suformuoti ir ieškovei parduoti ne aukciono būdu įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą, konstatavusi, kad žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyto įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
11. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimą reglamentuoja Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
12. Įsiterpusio žemės sklypo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Šio nutarimo 2.15 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. birželio 1 d., be kita ko, įtvirtinta, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą (2.15 punkto ketvirta pastraipa).
13. Ieškovės siekiamas įsigyti įsiterpusios žemės sklypo plotas yra didesnis (0,04735 ha) už ieškovei priklausantį žemės sklypą (0,0330 ha), su kuriuo būtų jungiamas įsiterpęs žemės sklypas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 521, be kita ko, nustatyta, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio ketvirtosios pastraipos nuostata netaikoma tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Šiuo atveju iki Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos (2016 m. birželio 1 d.) nebuvo priimtas sprendimas minėtą 0,04735 ha įsiterpusį valstybinės žemės sklypą parduoti ieškovei. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimu buvo nustatytos privačių namų valdų ribos, nurodyta žemės sklypų savininkams ir naudotojams atlikti tikslius žemės sklypo matavimus ir suderinti juos seniūnijoje, kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo, tačiau sprendimo parduoti ieškovei nurodytą valstybinės žemės sklypą nebuvo. Taigi minėta nutarimo nuostata, jog įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą, atsakovei sprendžiant dėl Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendime nurodyto valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovei ne aukciono tvarka yra taikytina.
14. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad nustatant, ar žemės plotas gali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitinka sąlygas, nustatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 38 punktas). Taigi nacionalinė žemės tarnyba, gavusi prašymą dėl sklypo įsigijimo, turi pareigą spręsti, ar norimas įsigyti žemės sklypas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nagrinėjamu atveju Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus. Tais atvejais, kai nėra bent vienos iš Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų sąlygų, asmuo nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 39 punktas).
15. 1997 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas sudarė procesines prielaidas įsigyti žemės sklypą, tačiau nesukūrė ieškovei subjektinės teisės į ginčo valstybinės žemės sklypą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokio pobūdžio sprendimas negali būti aiškinamas kaip atleidžiantis Nacionalinę žemės tarnybą nuo pareigos, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo perleidimo lengvatine tvarka, savo ruožtu įvertinti, ar ginčo sklypo prijungimas prie ieškovei priklausančio sklypo atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2020 45 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 46 punktas).
16. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovės siekiamas įsigyti žemės sklypas yra didesnis už ieškovei priklausančio besiribojančio žemės sklypo plotą ir tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti, kad minėtas laisvos valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas ieškovei be aukciono. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji iki 2019 m. rudens nežinojo apie Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
17. Ieškovės teigimu, teisės aktai negali būti taikomi atgal, o Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 yra priimtas po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimas. Kaip ir nurodoma kasacinio teismo praktikoje, pradėtos žemės sklypo pirkimo procedūros turi būti pabaigiamos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 38, 49 punktai), tačiau ieškovės valstybinės žemės sklypo pirkimo procedūros pradžia nelaikytina Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 13 d. sprendimo priėmimo data.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.