Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistajam R. B. atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl bausmių paskirtų R. B. pagal atskirus nuosprendžius subendrinimo. Teikime prašoma subendrinti bausmes, paskirtas: 1) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu; 2) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, ir nuteistajam R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę. Prašoma nustatyti nustatytos subendrintos bausmės vykdymo tvarką.

4. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas subendrinęs minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, R. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų ir 3 (trims) mėnesiams, t. y. prie paskirtos didžiausios 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį – 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius iš paskirtos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nustatė bausmę atlikti pataisos namuose, taip pat, kad bausmės pradžia R. B. skaičiuotina nuo 2021 m. gruodžio 8 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, įskaitytus laikotarpius bei pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, atliktą bausmės laiką.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato S. Milovo skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, jog apygardos teismas Vilniaus pataisos namų teikimą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo, aktualių teisės principų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

8. Nuteistojo gynėjo manymu Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą, nes Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. spalio 28 d. priimant nuosprendį, buvo žinoma apie R. B. priimto ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimą, todėl būtent šis teismas priimdamas sprendimą turėjo subendrinti dviem atskirais nuosprendžiais R. B. paskirtas bausmes. Toks gynėjo skundo argumentas nepagrįstas.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo bendrinti minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas sprendimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, klausimo dėl minėtų bausmių subendrinimo taip pat nesprendė, nes pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Be to, minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde). Taigi nagrinėjamoje situacijoje susidarė situacija, kai nuteistajam skirtingais nuosprendžiais yra paskirtos kelios nesubendrintos bausmės. Priešingai nei skunde teigia gynėjas, tokiais atvejais skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos laikantis BPK 347, 362 straipsniuose nustatytos tvarkos, t. y. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes savo iniciatyva, pataisos namų arba nuteistojo prašymu subendrina vėliausią nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Būtent tokios praktikos dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, nagrinėjamu atveju ir buvo laikomasi.

10. Tokios išvados kontekste aukštesnysis teismas nesutinka su gynėjo argumentais ir nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia jokio pagrindo kaip precedentu remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-976/2016 padarytomis išvadomis, nes minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos (nutartyje pasisakyta dėl būtinybės pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį ir paskiriant galutinę bausmę, subendrinti ją su jau įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bei aukštesnės instancijos teismo pareigą ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą dėl atskirais jau pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvusiais įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo). Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, šiuo metu yra apskųstas kasacine tvarka, taip pat netrukdė spręsti skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d., kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dar nebuvo priimtas, o skirtingais ir įsiteisėjusiais sprendimais paskirtos bausmės turi būti vykdomos išsprendus paskirtų bausmių subendrinimo klausimą ir negali būti vykdomos atskirai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą toks klausimas gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo stadijoje, taigi aptariamu aspektu skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurias R. B. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, buvo padarytos iki pirmojo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, priėmimo. Taigi, apygardos teismas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kurios taip pat būtų taikomos vienu nuosprendžiu skiriant subendrintą bausmę už padarytas kelias nusikalstamas veikas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. B. atskirais nuosprendžiais buvo nuteistas, be kita ko, ir už labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą, apygardos teismas pagrįstai taikė švelnesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), nes baudžiamasis įstatymas nenumato išskirtinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina bendrinant bausmę visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę.

12. Nuteistojo gynėjo manymu, bendrinant skirtingais nuosprendžiais R. B. paskirtas bausmes taip pat nepagrįstai prie griežtesnės bausmės buvo pridėta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, nes didelę dalį šios paskirtos bausmės nuteistasis R. B. jau yra atlikęs, taip pat atlikdamas bausmę nuteistasis elgėsi nepriekaištingai, charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

13. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, negalima daryti išvados, kad apygardos teismo pridėta bausmės dalis – 2 (dveji) metai ir 3 (trys) mėnesiai iš paskirtos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės – ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta – 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju yra neteisinga. Pirmiausia pažymėtina, kad priimant skundžiamą nutartį apygardos teismas įvertino, kad atskirais nuosprendžiais R. B. buvo pripažintas kaltu, be kita ko, ir už labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą ir abiem atvejais paskiriant bausmes buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies (vienu atveju dėl ilgo baudžiamojo proceso, kitu – pripažinus mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą) nuostatos ir atitinkamai buvo paskirtos mažesnio dydžio bausmės nei sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas, nustatydamas pridedamos bausmės dalį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose. Matyti, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pakeičiant apygardos teismo nuosprendį įvertinta tai, jog R. B. padarė septynias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2015 – 2016 metais R. B. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje dėl ko buvo pripažintas kaltu. Taip pat įvertinta ir nuteistojo asmenybė – dirba UAB ,,A.“ vadybininko pareigose, bendrovės direktoriaus charakterizuojamas, kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams. Taip pat matyti, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pakeičiant apygardos teismo nuosprendį įvertintas R. B. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, ankstesni teistumai, asmenybė – jauno amžiaus, vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, nustatytas 55 proc. darbingumas, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, apygardos teismas subendrindamas R. B. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui (taip pat ir subendrinimui) reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo pakankamai intensyvų ir sistemingą R. B. nusikalstamą elgesį. Tokių aplinkybių kontekste apygardos teismo pridėtos bausmės dalis buvo pakankamai nedidelė ir daug mažesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė dėl kurių padarymo atskirais nuosprendžiais R. B. buvo pripažintas kaltu. Teismo vertinimu, paskirtų bausmių bendrinimo praktika negali formuoti įspūdžio, jog dėl formalių bausmių bendrinimo taisyklių asmuo gali išvengti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, ar kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas dėl bausmių subendrinimo gali būti tik minimalios. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais paskirta bausmė turi būti teisinga, o bendrinant bausmes iš dalies jas sudedant, bausmės negali būti mažesnės nei sankcijose nustatytas minimalus atitinkamų bausmių rūšių dydis, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021 ir kt.). Šiame kontekste atkreipiamas gynėjo dėmesys ir į tai, kad bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu, teismas prideda dalį paskirtos bausmės, o ne atliktos bausmės dalį ir į paskirtą bausmę įskaito atliktos bausmės dalį. Taigi, šiuo pagrindu subendrindamas bausmes apygardos teismas pagrįstai sprendė dėl pridedamos bausmės dalies dydžio vertindamas visą paskirtą bausmę ir į visą bausmę įskaitydamas jau atliktos bausmės dalį.

15. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija – viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant (taip pat ir subendrinant) tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apygardos teismas įvertinęs tiek bausmės paskirtį, tiek ir bausmės skyrimo pagrindus R. B. paskyrė teisingą subendrintą bausmę. Taigi, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.