- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- I-541-505/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui M. Z., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Z. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 4, 23) nurodė, jog jis nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 23 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Marijampolės pataisos namų, Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato buvo etapuojamas į Kauno tardymo izoliatorių. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Teigė, jog atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, pareiškėjas nė karto nebuvo vedamas dieną į lauką pasivaikščioti tam skirtame kiemelyje. Po ilgos kelionės etapuojant, trūkdavo gryno oro, todėl pareiškėjas jautė išsekimą, nuovargį. Nurodė, kad ne kartą prašė pareigūnų išvesti pasivaikščioti, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta. Tokiais atsakovo veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir padaryta neturtinė žala. Atsikirtime į skundą pareiškėjas patikslino ginčo laikotarpį ir nurodė, jog jis yra nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepime į skundą (b. l. 7-9) atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 23 d. kelis kartus vyko per Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI).
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta.
Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m iki 17,43 kv. m. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto normos. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Išeinančiųjų pasivaikščioti sąrašai nesudaromi. Registruojami tik asmenys, atsisakę išeiti į pasivaikščiojimo kiemus.
Pažymėjo, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvykdavo apie 15.00 - 16.50 val. ir vėliau. Priėmimo ir paskirstymo punkte atlikus visas privalomas priėmimo procedūras, į kamerą
asmuo perkeliamas apie 18 - 18.30 val., o pagal Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų dienotvarkę, išvedimas pasivaikščioti vykdomas nuo 8.45 val. iki 12.00 val. ir nuo 13 val. iki 18 val. Išvedimas į pasivaikščiojimo kiemelius su sporto įranga vykdomas nuo 17.00 val. iki 22.00 val. Pasivaikščioti į kiemelius su sporto įranga registruojamasi iš anksto.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė jo patirtos žalos. Pareiškėjas nesikreipė į sveikatos priežiūros tarnybos bei psichologų grupės specialistus. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl nesuteiktos teisės pasivaikščioti laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 27 d. Kadangi šioje byloje keliamas ginčas apima laikotarpį, kuris buvo aptartas minėtoje byloje, prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.
Pareiškėjui, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 74 str. 1 d.). Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje pasiūlyta teise dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus (būti išklausytam) (ABTĮ 52 str. 2 d.) pareiškėjas nepasinaudojo (b. l. 29). Šalių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų nesuteikiant teisės pasivaikščioti laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 23 d. (b. l. 4). Atsikirtime į skundą pareiškėjas patikslino ginčo laikotarpį ir nurodė, jog jis yra nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. birželio 23 d. (b. l. 23).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl nesuteiktos teisės pasivaikščioti už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 27 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė M. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) neturtinės žalos atlyginimui, dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-1280-554/2017). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 5 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo patikslintą ginčo laikotarpį, šioje administracinėje byloje teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. birželio 23 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam kalinti Kauno TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad
sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko šiomis dienomis: iš Marijampolės pataisos namų – 2017 m. vasario 29 d. 13:30 val., 2017 m. gegužės 16 d. - iš Marijampolės pataisos namų 10.43 val., 2017 m. birželio 6 d. - iš Marijampolės pataisos namų 15.35 val., 2017 m. birželio 20 d. – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 15.00 val. (b. l. 10-11).
Remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11, 12 punktus priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius (Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19, 20 punktai). Taigi, remiantis minėtu reglamentavimu, atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems), iki jų patalpinimo į kameras yra atliekamos aukščiau minėtuose teisės aktuose reglamentuotos procedūros, kurių trukmė, bylos duomenimis, priklauso nuo atvykusiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus ir trunka nuo 0,5 iki 2,5 val. (b. l. 10).
Suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo gryname ore tvarką nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatą, jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos aprašo 13 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore (b. l. 13-15). Pagal minėto aprašo 3-21 punktų nuostatas, asmens teisė būti išvestam pasivaikščioti gryname ore nesiejama su prašymo pateikimu. Remiantis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašo 3, 6 punktais, suimtieji ir nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga išvedami registracijos eilės tvarka ne ilgiau kaip 1 valandai. Suimtuosius (nuteistuosius), išreiškusius pageidavimą apsilankyti pasivaikščiojimo kieme su sporto įranga, registruoja būrio viršininkas Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo sportuoti ir mankštintis į pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga apskaitos žurnale (b. l. 17-18).
Iš atsakovo į bylą pateiktos Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 (toliau - ir Dienotvarkė), matyti, kad suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji vedami pasivaikščioti Dienotvarkėje nustatytu laiku, t. y. 8.45 - 12.00 val. ir 13.00 - 18.00 val. Į pasivaikščiojimų kiemelius, kuriuose įrengta sporto įranga, suimtieji (nuteistieji) papildomai gali būti išvedami 17.00 - 22.00 val. (b. l. 12).
Iš aukščiau paminėtų lokalinių teisės aktų nuostatų matyti, kad Kauno TI suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikta teisė į dvejopo pobūdžio pasivaikščiojimus: 1) pasivaikščiojimai gryname ore, vykdomi pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintą tvarką iki 18.00 val.; 2) papildomi pasivaikščiojimai kiemuose su sporto įranga, vykdomi pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 patvirtintą tvarką nuo 17.00 iki 22.00 val. Akivaizdu, kad pagal minėtą reglamentavimą, asmeniui, atvykimo į Kauno TI dieną į kamerą patalpintam vėliau nei 18.00 val. teisė į pasivaikščiojimą gryname ore nėra numatyta.
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvykdavo apie 15.00 - 16.50 val. ir vėliau, tačiau iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. pažymos Nr. 11-3321 (b. l. 10-11) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko iš viso 4 kartus, iš kurių 3 kartus iki 15 val. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atvykimo į Kauno tardymo izoliatoriaus priėmimo ir paskirstymo punktą laiką bei įvertinęs priėmimo ir patalpinimo į kamerą procedūros trukmę (iki 2,5 val.) sprendžia, kad pareiškėjo atvykimo į Kauno tardymo izoliatorių dienomis į kamerą buvo patalpintas iki 18 val., taigi, jam turėjo būti suteikti pasivaikščiojimai (ABTĮ 56 str.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti, pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui - t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo atstovas į bylą nepateikė teismui konkrečių duomenų apie pareiškėjo patalpinimo į kameras laiką, šių kamerų nuteistųjų išvedimą pasivaikščioti (Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore registracijos žurnalo išrašų ar pan.) - t. y. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtomis dienomis pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, todėl, Kauno TI nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu, šis pažeidimas laikomas nustatytu.
Pareiškėjas taip pat skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į prašymus dėl pasivaikščiojimų suteikimo), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo - t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją ar pareigūnus dėl pasivaikščiojimų suteikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Į bylą nepateikta jokių duomenų apie aukščiau nurodytomis dienomis nesuteiktų pasivaikščiojimų gryname ore įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad po etapo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą - t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į pasivaikščiojimą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytą teisę pasivaikščioti gryname ore pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą teisę pasivaikščioti gryname ore, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A9-602/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas (pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore).
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.