- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- I-1280-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00308-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Z. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 27 d..
Pareiškėjas skunde (b. l. 4) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 27 d. periodiškai buvo etapuojamas į Kauno tardymo izoliatorių. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Teigė, jog atvykimo etapu į Kauno tardymo izoliatorių dieną, pareiškėjas nė karto nebuvo vedamas pasivaikščioti į lauką tam skirtame kiemelyje. Po ilgos kelionės etapuojant, trūkdavo gryno oro, todėl pareiškėjas jautė išsekimą, nuovargį. Nurodė, kad ne kartą prašė pareigūnų išvesti pasivaikščioti, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta. Tokiais atsakovo veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 8-10) nurodė, jog Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjui ši teisė buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m iki 17,43 kv. m.. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto normos. Kauno tardymo izoliatoriuje įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys. Taip sudaromos galimybės didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.
Pažymėjo, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvykdavo apie 15.00-16.50 val. ir vėliau. Priėmimo ir paskirstymo punkte atlikus visas privalomas priėmimo procedūras, į kamerą asmuo perkeliamas apie 18-18.30 val., o pagal Suimtųjų ir laikinai atvežtų asmenų dienotvarkę, išvedimas pasivaikščioti vykdomas nuo 8.45 val. iki 12.00 val. ir nuo 13 val. iki 18 val. Išvedimas į pasivaikščiojimo kiemelius su sporto įranga vykdomas nuo 17.00 val. iki 22.00 val. Pasivaikščioti į kiemelius su sporto įranga registruojamasi iš anksto. Pasinaudoti kiemeliais su sporto įranga pareiškėjas nepageidavo. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jo patirtos žalos. Pareiškėjas nesikreipė į sveikatos priežiūros tarnybos bei psichologų grupės specialistus. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš galimai neteisėtų Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) veiksmų nesuteikiant teisės pasivaikščioti laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 27 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 27 d. atvykus į Kauno TI (t.y. atvykimo dieną) jam nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko šiomis dienomis: iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 2014 m. sausio 17 d. 13:30 val., 2015 m. sausio 14 d. 16.20 val., iš Marijampolės pataisos namų - 2015 m. vasario 10 d. 13.10 val., 2015 m. kovo 10 d. 12.10 val., 2015 m. kovo 24 d. 12.35 val., 2015 m. balandžio 14 d. 11.50 val., 2015 m. gegužės 19 d. 14.30 val., 2015 m. rugsėjo 29 d. 11.50 val., 2015 m. spalio 20 d. 14.30 val., 2015 m. gruodžio 1 d. 12.15 val., 2016 m. sausio 26 d. 11.20 val., 2016 m. kovo 8 d. 11.50 val., 2016 m. kovo 29 d. 12.40 val., 2016 m. gegužės 3 d. 14.30 val., 2016 m. gegužės 24 d. 12.20 val., 2016 m. birželio 13 d. 14.55 val., 2016 m. rugpjūčio 16 d. 13.10 val., 2016 m. rugsėjo 22 d. 15.15 val., 2016 m. rugsėjo 30 d. 12.20 val., 2016 m. spalio 11 d. 13.50 val., 2017 m. sausio 27 d. 13.20 val., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato - 2016 m. lapkričio 24 d. 16.00 val., 2016 m. gruodžio 22 d. 15.45 val., 2017 m. vasario 2 d. 10.34 val., iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo - 2017 m. vasario 20 d. 10.15 val. (b. l. 11-12).
Remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11, 12 punktus priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius (Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19, 20 punktai). Taigi, remiantis minėtu reglamentavimu, atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems), iki jų patalpinimo į kameras yra atliekamos aukščiau minėtuose teisės aktuose reglamentuotos procedūros, kurių trukmė, bylos duomenimis, priklauso nuo atvykusiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus ir trunka nuo 0,5 iki 2,5 val. (b. l. 11-12).
Suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo gryname ore tvarką nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatą, jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos aprašo 13 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore (b. l. 13-15). Pagal minėto aprašo 3-21 punktų nuostatas, asmens teisė būti išvestam pasivaikščioti gryname ore nesiejama su prašymo pateikimu. Remiantis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašo 3, 6 punktais, suimtieji ir nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga išvedami registracijos eilės tvarka ne ilgiau kaip 1 valandai. Suimtuosius (nuteistuosius), išreiškusius pageidavimą apsilankyti pasivaikščiojimo kieme su sporto įranga, registruoja būrio viršininkas Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo sportuoti ir mankštintis į pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga apskaitos žurnale (b. l. 17-18).
Iš atsakovo į bylą pateiktos Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 (toliau - ir Dienotvarkė), matyti, kad suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji vedami pasivaikščioti Dienotvarkėje nustatytu laiku, t. y. 8.45-12.00 val. ir 13.00-18.00 val. Į pasivaikščiojimų kiemelius, kuriuose įrengta sporto įranga, suimtieji (nuteistieji) papildomai gali būti išvedami 17.00-22.00 val. (b. l. 22).
Iš aukščiau paminėtų lokalinių teisės aktų nuostatų matyti, kad Kauno TI suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikta teisė į dvejopo pobūdžio pasivaikščiojimus: 1) pasivaikščiojimai gryname ore, vykdomi pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintą tvarką iki 18.00 val.; 2) papildomi pasivaikščiojimai kiemuose su sporto įranga, vykdomi pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 patvirtintą tvarką nuo 17.00 iki 22.00 val. Akivaizdu, kad pagal minėtą reglamentavimą, asmeniui, atvykimo į Kauno TI dieną į kamerą patalpintam vėliau nei 18.00 val. teisė į pasivaikščiojimą gryname ore nėra numatyta.
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvykdavo apie 15.00-16.50 val. ir vėliau, tačiau iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2017 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 11-2324 (b. l. 11-12) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko iš viso 25 kartus, iš kurių 21 kartą iki 15 val. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atvykimo į Kauno tardymo izoliatoriaus priėmimo ir paskirstymo punktą laiką bei įvertinęs priėmimo ir patalpinimo į kamerą procedūros trukmę (iki 2,5 val.) sprendžia, kad pareiškėjo atvykimo į Kauno tardymo izoliatorių dienomis į kamerą buvo patalpintas iki 18 val., taigi, jam turėjo būti suteikti pasivaikščiojimai (ABTĮ 56 str.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui - t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo atstovas į bylą nepateikė teismui konkrečių duomenų apie pareiškėjo patalpinimo į kameras laiką, šių kamerų nuteistųjų išvedimą pasivaikščioti (Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore registracijos žurnalo išrašų ar pan.) - t. y. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtomis dienomis pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, todėl, Kauno TI nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu, šis pažeidimas laikomas nustatytu.
Pareiškėjas taip pat skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į prašymus dėl pasivaikščiojimų suteikimo), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo - t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją ar pareigūnus dėl pasivaikščiojimų suteikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Į bylą nepateikta jokių duomenų apie aukščiau nurodytomis dienomis nesuteiktų pasivaikščiojimų gryname ore įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad po etapo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą - t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, trukmę, nesant įrodymų, kad dėl neišvedimo pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas skundėsi Kauno TI pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 99 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 99 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti M. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.