- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1-1391-923/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00010-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- P. N.
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nukentėjusiajam P. N., kaltinamajai D. B., jos gynėjui advokatui Vytautui Gustui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 11 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) teista 2011-10-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d. (4 veikos), 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir atlyginti padarytą turtinę žalą. Kauno apylinkės teismo 2013-01-10 nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs;
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B., 2012-05-29, apie 13.00 val., Kaune, iš (duomenys neskelbtini) 5-ojo namo kiemo, bendrai veikdama su S. K., turėdamas laisvą priėjimą, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – P. N. priklausančius metalinius daiktus: metalinių vamzdžių galus, armatūros strypą, 6 automobilių amortizatorius, iš viso pagrobė 150 kg metalo, tuo nukentėjusiajam padarydamas 200 Lt turtinę žalą.
Dėl šios nusikalstamos veikos S. K. atžvilgiu yra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2013-04-19 nuosprendis.
Kaltinamoji D. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes apklausiama iš karto po vagystės, įvykį prisiminė geriau. Metalo daiktų vagystė įvyko tuometinio jos sugyventinio S. K. iniciatyva. Jis nurodė, kokius metalinius daiktus ji turi paimti iš (duomenys neskelbtini) Nr. 5 sklypo. Ji paėmė metalinius vamzdžius ir nunešė juos prie keliuko, padėjo prie krūmų. Kitus, kaltinime nurodytus daiktus paėmė S. K.. Po to ,,Senukų“ prekybos centre išsinuomavo krovininį automobilį, kuriuo grįžo į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas liko automobilyje, o ji su S. K. pavogtus metalinius daiktus sukrovė į automobilį. Metalinius daiktus S. K. nuvežė priduoti į metalo laužo supirktuvę, kiek jis gavo pinigų už priduotus metalinius daiktus, jai nežinoma.
Nukentėjusysis P. N. parodė, kad kaimynė S. M. pranešė, jog į jo kiemą buvo atvykę vyras ir moteris, kurie autobusiuku išsivežė metalą. Dar buvo ir autobusiuko vairuotojas, kuris iš automobilio nelipo. Atvykęs į sklypą pasigedo metalinių vamzdžių galų, armatūros strypo, šešių amortizatorių. Metaliniai daiktai buvo nenauji, iš viso pagrobta apie 150 kg metalinių daiktų. Dėl pavogtų metalinių daiktų jam padaryta 200 litų turtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
D. B. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
S. K. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-05-29 vakare kartu su sugyventine D. B., vaikščiodami (duomenys neskelbtini), užėjo į neaptvertą teritoriją ir pamatė sudėtą metalo laužą. Ten buvo metalinių vamzdžių galai, armatūros galiukai ir keli amortizatoriai. Pasibeldė į namo duris, norėjo paklausti, ar jiems reikalingas metalo laužas, tačiau durų niekas neatidarė. Kitos dienos ryte kartu su D. nuvažiavo į ,,Senukus“, išsinuomavo krovininį automobilį su užrašu ,,Krovinių pervežimas“ ir sutarė su vairuotoju, jog už 50 litų perveš metalo laužą iš (duomenys neskelbtini) į metalo supirktuvę. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš mašinos išlipęs nebuvo, jie dviese su D. metalo laužą pakrovė į automobilį. per langą išlindo kažkokia moteris, klausė, ką jie čia daro. D. žinojo, kad metalo laužą jie vagia. Susikrovę metalo laužą nuvežė jį į metalo supirktuvę Petrašiūnuose, gavo 240 litų ((b.b. Nr. 1-733-923/2013 1 t., b.l. 47-48).
Kaltinamasis S. K. apklausiamas 2013-04-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-05-29 vakare kartu su savo sugyventine D. B. vaikščiojo (duomenys neskelbtini), ieškodami žmonių, kurie atiduotų metalo laužą. Viename iš kiemų, kuris buvo neaptvertas tvora, pamatė metalinius daiktus. Kažkieno paklausė, kieno tie daiktai ir nusprendė juos priduoti į metalo supirktuvę. Nuvažiavo į ,,Senukus“, išsinuomavo krovininį autobusiuką ir grįžo į tą patį kiemą. Į autobusiuką sukrovė kaltinime nurodytus metalinius daiktus ir nuvežė į tą pačią metalo laužo supirktuvę ,, (duomenys neskelbtini)“ Petrašiūnuose, kiek gavo už priduotą laužą, neprisimena (b.b. Nr. 1-733-923/2013 2 t., b.l. 151-154).
Liudytoja S. M. apklausiama 2013-04-08 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-05-29 į jos teritoriją atėjęs S. K. su mergina, klausė, ar ji leistų jam pasiimti metalo laužą. Ji atsakė, kad ten jau kaimyno sklypas, ne jos, todėl nieko nežino. S. K. ji atpažino, nes prieš metus laiko jis taip pat buvo atėjęs ir klausė to paties, tuomet ji leido jam išsivežti metalo laužą. Matė, kaip atvažiavo autobusiukas, vairuotojas sėdėjo automobilio viduje, o S. K. su mergina iš kaimyno sklypo nešė kažkokias detales. Tai pamačiusi ji paskambino kaimynui Pauliui, kuris pasakė neleidęs nieko išvežti (b.b. Nr. 1-733-923/2013 2 t., b.l. 151-154).
Iš 2012-06-12 įvykio vietos apžiūros nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Nr. 5, Kaune (b.b. Nr. 1-733-923/2013 1 t., b.l. 8-9).
Iš 2012-06-13 parodymo atpažinti protokolų nustatyta, kad liudytoja S. M. atpažino S. K. ir D. B., kaip asmenis, kurie 2012-05-29 iš kaimyno P. N. sklypo vogė metalo laužą (b.b. Nr. 1-733-923/2013 1 t., b.l. 20-27).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad 2012-05-29 kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. B. veikdama bendrai su S. K. pagobė P. N. priklausančius metalinius daiktus: metalinių vamzdžių galus, armatūros strypą, šešis amortizatorius, padarydama jam 200 litų turtinę žalą. D. B. savo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo pripažino visiškai, vagystę padarė veikdama tiesiogine tyčia, nes ji suvokė savo daromos veikos pavojingumo pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Ji veikė bendrai su S. K., kaip nurodė kaltinamoji, jis jai pasakė, kokius daiktus vogti iš P. N. sklypo, abu metalinius daiktus pakrovė į krovininį automobilį, vežė į metalo laužo supirktuvę. Nusikalstama veika baigta, nes metalinius daiktus, pagrobtus iš P. N. sklypo, D. B. kartu su S. K. nuvežė ir pridavė į metalo laužo supirktuvę. Priėjimas prie metalinių daiktų (duomenys neskelbtini) Nr. 5, Kaune, buvo laisvas, bendra metalinių daiktų (metalinių vamzdžių galų, armatūros strypo, šešių amortizatorių) vertė – 200 litų. Atsižvelgiant į tai, D. B. veika dėl P. N. priklausančio turto vagystės kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 4 d., nes pagrobto turto vertė viršija 1 MGL dydį, bet yra mažesnė negu 3 MGL.
Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į D. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika nuosavybei), pavojingumo laipsnį (baudžiamasis nusižengimas), į nusikalstamos veikos padarymo savanaudiškus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1). Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad ji nebuvo bausta administracine tvarka, nedirba, augina mažametį vaiką. Svarbu pažymėti, kad D. B. teisiama antrą kartą, šį baudžiamąjį nusižengimą padarė būdama neatlikusi Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės taip pat už svetimo turto vagystes. Tai leidžia daryti išvadą, kad D. B. yra nusikalsti linkusi asmenybė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 178 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą jai skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas. LR BK 49 str. 6 d. numatyta, kad areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad yra nėščia, tačiau nėštumą patvirtinančių medicininių dokumentų teismui nepateikė. Kaltinamoji patvirtino, kad jos mažametę dukrą šiuo metu prižiūri jos mama ir sesuo. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį ir vertina tai, kad šios nusikalstamos veikos iniciatorius buvo S. K., D. B. vaidmuo buvo antraeilis.
Kadangi šį baudžiamąjį nusižengimą D. B. padarė būdama neatlikusi Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina LR BK 64 straipsnyje numatytais pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2013-01-10 nutartimi buvo pakeista bausmės rūšis. Bendrinant bausmes, teismas vadovaujasi LR BK 49 straipsnio nuostatomis, jog maksimali arešto bausmė yra 90 parų.
LR BK 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos LR BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-499, Žin., 2000, Nr. 89-2741) nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Nukentėjusysis P. N. dėl metalinių daiktų vagystės pareiškė 200 litų dydžio civilinį ieškinį (b.b. Nr. 1-733-923/2013 1 t., b.l. 15). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl kaltinamosios D. B. neteisėtų veiksmų ir kad žalos dydis neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, nustatančios, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimas iš D. B. priteisiamas solidariai su S. K..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d., ir paskirti jai 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šią bausmę subendrinti su Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bei Kauno apylinkės teismo 2013-01-10 nutartimi pakeista bausme, ir paskirti D. B. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
P. N. civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. B. solidariai su S. K. priteisti 200 (du šimtus) litų turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.