Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį pareikštą atsakovei A. V., dėl įsiskolinimo už telekomunikacijų paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 609,91 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovė nepareikš atsiliepimo į ieškinį.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2013 m. gegužės 12 d. su atsakove sudarė judriojo telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. GSCD/33423/2013, pagal kurias atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Ieškovė nurodė, jog atsakovė neapmokėjo už suteiktas paslaugas, todėl 2014 m. vasario 13 d. sutarties vykdymas buvo sustabdytas ir 2014 m. vasario 28 d. pranešimu atsakovė įspėta apie sutarties nutraukimą. Ieškovė pateikė atsakovei 2014 m. gegužės l d. sąskaitą už suteiktas paslaugas, kurioje įsiskolinimo už suteiktas paslaugas suma yra 609,91 Eur. Skolos susidarymo laikotarpis – 2013 m. spalio 1 d. - 2014 m. balandžio 30 d.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. gruodžio 2 d. viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. 1 d.). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys atmestinas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą - įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Tai, kad reikšdamas ieškinį ieškovas prašo, atsiradus CPK numatytiems pagrindams, bylą užbaigti priimant sprendimą už akių, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (CPK 12 str., 178 str.). Todėl prašydamas, atsiradus CPK numatytoms aplinkybėms, bylą užbaigti sprendimu už akių, ieškovas turi procesinę pareigą, numatytą CPK 42 straipsnio 5 dalyje, visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus pateikti kartu su ieškiniu (CPK 114 str. 1 d., 135 str. 2 d.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. gegužės 1 d. atsakovei buvo išrašyta sąskaita už ieškovės paslaugas, įrangą bei jos draudimą (suma – 2105,88 Lt) (b. l. 4). Taip pat į bylą pateikta atsakovei išrašytų sąskaitų suvestinė, iš kurios matyti, kad tai dokumentas skirtas vidiniam naudojimui (nepatvirtintas atsakingų asmenų parašais, neturi registracijos numerio), kuris kitiems subjektams teisių ir pareigų nesukuria. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė judriojo telefono ryšio paslaugų sutarties pateikti negali, nes nėra jos išsaugojusi (b. l. 1).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2 str.) Minėta taisyklė reikšminga šioje byloje, nes ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas tik tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nustačius konkretaus asmens pareigą sumokėti skolą už suteiktas ryšio paslaugas.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Paminėta, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys buvo sudariusios rašytinę judriojo telefono ryšio paslaugų sutartį, aptarusios jos sąlygas, prisiėmusios konkrečias teises ir pareigas. Tokiu atveju, nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra įgijusi prievolę, t.y. turi pareigą mokėti už ieškovės paslaugas. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis, teismas neturi galimybės nustatyti sutarties nevykdymo (prievolės pažeidimo) fakto. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškinį, todėl ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad prašymo priimti sprendimą už akių pateikimas per se nereiškia, kad ginčas visada bus išsprendžiamas tik aktyviosios šalies naudai, sprendimas už akių gali būti visiškai ar iš dalies palankus tiek aktyviajai, tiek pasyviajai proceso šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-287/2014). Todėl šalis, procesiniame dokumente prašanti sprendimo už akių, faktiškai turėtų įvertinti ir tai, kad sprendimas už akių nebūtinai gali būti jai palankus (iš dalies palankus). Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, turėjo pateikti ir visus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio pagrindą bei dalyką. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis judriojo telefono ryšio paslaugas, jai, kaip juridiniam asmeniui, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai nei fiziniam asmeniui. Be to, ieškovė yra verslininkė, vykdanti komercinę veiklą, judriojo telefono ryšio paslaugas teikia ilgą laiką ir, manytina, jog ne pirmą kartą susiduria su tokio pobūdžio teisiniais ginčais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė, pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, naudojosi kvalifikuota teisine pagalba pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su advokatu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė privalėjo pateikti teismui tinkamai paruoštus procesinius dokumentus su visais pridėtais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais jos materialiuosius ir procesinio pobūdžio reikalavimus (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2047-230/2015).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str., 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 1-4 d. d., 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.