Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. N., S. J. B., antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko V. N. dalį areštuotame bendraturčių (S. J. B.) turte, pripažįstant V. N. teisę į ½ dalį sutuoktinės S. J. B. piniginių lėšų, esančių „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AS „Citadele bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ar ateityje būsiančių piniginių lėšų šiose sąskaitose; 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) vardinių paprastųjų akcijų; gaunamo darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini).

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje yra vykdomosios bylos: Nr.0005/02/01352 pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2008-08-30 vykdomąjį raštą Nr. A-7-470-32 dėl 28,96 EUR išieškojimo valstybės biudžeto naudai, Nr.0005/04/01831 pradėta pagal Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2004-10-27 nutarimą Nr. 15984 dėl 144,81 EUR. išieškojimo valstybės naudai; Nr.0005/05/00287, pradėta pagal Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2004-12-13 nutarimą Nr. 18798 dėl 1448,10 EUR. išieškojimo valstybės naudai, Nr.0005/12/00980 pradėta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-03 vykdomąjį raštą Nr. 1-199-380 dėl 868,86 EUR išieškojimo valstybės biudžeto naudai; Nr.0005/12/01161 pradėta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-25 vykdomąjį raštą Nr. 1-132-113 dėl 868,86 EUR išieškojimo valstybės biudžeto naudai; Nr.0005/14/01855 pradėta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-10 vykdomąjį raštą Nr. 1-34-462 dėl 868,86 EUR išieškojimo valstybės biudžeto naudai.

2021 m. vasario 5 d. turto arešto aktu Nr. S-21000249 antstolė (jo padėjėja) areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, priklausančias skolininko sutuoktinei (v. b. Nr. Nr.0005/02/01352 b. psl. 146-147). 2021 m. vasario 25 d. antstolė (antstolės padėjėja) pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį nuo siūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (v. b. Nr. Nr.0005/02/01352 b. psl. 148-149).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.82 straipsnis įtvirtina, jog sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

2021 m. kovo 19 d. teisme gauta 2021 m. kovo 19 d. tarp skolininko ir jo sutuoktinės Biržų rajono 2-ojo notarų biure sudaryta Vedybų sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties 1 punkte šalys numatė, jog kiekvienos šalies iki santuokos sudarymo bei santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas ir po šios sutarties sudarymo lieka kiekvieno asmenine nuosavybe. Šioje byloje susiklostė situacija, kad jau po prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo šalys sudarė Sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turtą režimą: sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Šalims sudarius Povedybinę sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, nebeliko teisinio pagrindo išvadai, jog V. N. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. J. B. piniginių lėšų, esančių „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AS „Citadele bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ar ateityje būsiančių piniginių lėšų šiose sąskaitose; 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) vardinių paprastųjų akcijų; gaunamo darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini). (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1094-513/2017).

Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje

Byloje nėra duomenų, jog minėtos vedybų (povedybinės) sutarties nuostatos yra nuginčytos ir/ar pripažintos negaliojančiomis. Sutuoktinių sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruota viešajame registre, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis bei kitas turtas yra asmeninė S. J. B. nuosavybė, šio turto dalis skolininkui nepriklauso, išieškojimas iš sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalies pagal skolininko V. N. prievoles, negalimas. Todėl nustatyti skolininko turto dalį į S. J. B. gaunamą darbo užmokestį bei kitą turtą nėra pagrindo (CK 3.89 straipsnis, 3.97 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.101 straipsnis, 3.114 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos VMI prie FM prašymas netenkintinas (CPK 666 straipsnis, 667 straipsnis, CK 3.114 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0005/02/01352, Nr. 0005/04/01831, Nr. 0005/05/00287, Nr.0005/12/00980, Nr. 0005/12/01161, Nr. 0005/14/01855 antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.