- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- e2YT-6397-344/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02329-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- S. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. K. pateikė skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, t. y. dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0009/18/02254 teisėtumo. Skunde nurodė, kad 2018 m. liepos 1 d. buvo konfiskuotas jam priklausantis automobilis „H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo paimti automobilio rakteliai bei techninis pasas. 2018 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu automobilio konfiskavimas buvo patvirtintas ir automobilis parduotas iš varžytynių, tačiau jis turi sumokėti automobilio saugojimo aikštelėje išlaidas ir konfiskavimo vykdymo išlaidas, nors už parduotą automobilį pajamas gavo ne jis. Kitose Lietuvos apylinkėse už tai mokėti nereikia, todėl jis prašo antstolę kreiptis į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus ir išsiaiškinti dėl jam nepriklausančių skolų mokėjimo pagal 2018 m. rugpjūčio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-538-636/2018. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikaltimą Marijampolės pataisos namuose, todėl, jeigu jam privalomas sumokėti išlaidas už konfiskuotą automobilį, prašo atidėti išlaidų sumokėjimą iki š. m. lapkričio 20 d., t. y. iki išeis į laisvę. Tuo atveju, jeigu jam neprivaloma sumokėti išlaidas už konfiskuotą automobilį, prašo grąžinti jau išieškotas iš jo išlaidas.
Antstolė E. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510–513 ir 613 straipsniuose numatyta tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. spalio 11 d. patvarkymu Nr. S3h-57644 atsisakė skundą tenkinti, pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė teismui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0009/18/02254, užvestą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. 1-538-636/2018 pagrindu dėl skolininko S. K. automobilio „H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo išieškotojos valstybės naudai.
Pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl antstolės E. M. paskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje teisėtumo, kai yra konfiskuotas valstybės naudai skolininkui priklausantis automobilis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-912890 vykdomojoje byloje Nr. 0009/18/02254 priimti vykdyti vykdytiną dokumentą – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-538-636/2018 dėl automobilio „H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo iš skolininko S. K. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir minėtą patvarkymą išsiuntė skolininkui (vykd. b. l. 9). Antstolė 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė turto arešto aktą Nr. Bh-38049 dėl teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuoto automobilio (vykd. b. l. 71) ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu dėl konfiskuoto automobilio atsiėmimo iš saugojimo vietos Nr. S3h-45846 patvarkė perduoti transporto priemonę „H. S. FE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykd. b. l. 18). Turto arešto aktas Nr. Bh-38049 ir patvarkymas Nr. S3h-45846 2018 m. rugpjūčio 21 d. išsiųsti registruota pašto siunta skolininko deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir įteikti skolininko seseriai (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 19, 20). Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. rugpjūčio 23 d. surašė turto apžiūros aktą ir turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad iš perėmė iš antstolės konfiskuotą automobilį (vykd. b. l. 22–23, 24–25). Antstolė 2018 m. rugsėjo 5 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. Bh-40821, kuriame nurodė, jog likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 91,37 Eur (vykd. b. l. 28) ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S3h-49366 (vykd. b. l. 29) bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykd. b. 30). Antstolė 2018 m. rugsėjo 6 d. išieškojo iš skolininko 32,87 Eur sumą ir 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. Bh-43117, kuriuo šias lėšas paskirstė būtinosioms vykdymo išlaidoms atlyginti (vykd. b. l. 31, 32). Antstolė 2018 m. rugsėjo 21 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. Bh-43178, kuriuo paskaičiavo išieškotiną vykdymo išlaidų suma – 93,37 Eur (vykd. b. l. 35) ) ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S3h-52815 dėl 61 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo (vykd. b. l. 36) bei 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l.37). Marijampolės pataisos namai 2018 m. spalio 3 d. raštu pranešė antstolei, jog S. K. atlikęs bausmę iš laisvės atėmimo vietos įstaigos išvyko ir gražino antstolei patvarkymus dėl skolos išieškojimo (vykd. b. l. 41).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 41 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. BPK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliams.
CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vykdomieji raštai, išduoti teismo nuosprendžių pagrindu yra vykdomieji dokumentai. CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.
Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija ir kitais norminiais teisės aktais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 24 punkte (2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija) nustatyta, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4.1 ir 4.2 papunkčiuose arba 157 punkte nurodytai institucijai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė 2018 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-18-912890 priėmė vykdyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-538-636/2018 dėl automobilio „H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo iš skolininko S. K., išduotą 2018 m. liepos 23 d. teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir, be kito ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas.
Antstolė 2018 m. rugpjūčio 17 d. turto arešto aktu Nr. Bh-38049 areštavo minėtą automobilį, apie tai pranešė pareiškėjui, o 2018 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S3h-45846 perdavė transporto priemonę realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai
CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi tiek CPK, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai perduoda būtent antstolis, todėl antstolė E. M. teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu dėl jam nuosavybės teise priklausiusio turto konfiskavimo. Nepaisant to, kad pareiškėjas yra praradęs nuosavybės teisę į konfiskuotą transporto priemonę, pažymėtina, kad konfiskavimas buvo skirtas būtent pareiškėjo atžvilgiu, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, todėl vykdymo veiksmai pagrįstai buvo nukreipti į pareiškėją, kaip į skolininką.
CPK 610 straipsnyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Atsižvelgiant į šiame straipsnyje įvirtintą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, kad jis nebėra konfiskuotos transporto priemonės savininkas ir iš jo be pagrindo yra reikalaujama atlyginti vykdymo išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip jau minėta, nors asmens, kurio turtas konfiskuojamas, nuosavybės teisė, antstoliui perėmus turtą, yra jau pasibaigusi ir perėjusi valstybei, tačiau asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis (šiuo atveju baudžiamasis įsakymas), kai skiriant bausmę taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, turi prisiimti iš šio nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) vykdymo kilusias pasekmes – sumokėti antstoliui vykdymo išlaidas už teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) vykdymą.
Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas ir reglamentuoja antstolio teisę gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl ne tik antstolis, bet ir visi kiti šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, ir skolininkas neatleidžiamas nuo CPK 609 straipsnyje nustatytų vykdymo išlaidų atlyginimo, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. CPK 610, 611 straipsniuose numatyta, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. CPK 609 straipsnyje išvardinta iš ko susidaro vykdymo išlaidos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyriuje įtvirtintos vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai. Šios Instrukcijos 43 punkte vykdymo išlaidos paskirstytos į rūšis, o 1-3 lentelėse įtvirtinti įkainių dydžiai. Instrukcijos 43.1 punkte nurodyta iš ko konkrečiai susidaro bylos administravimo išlaidos, t. y. jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau-būtinos vykdymo išlaidos) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 punkte nurodyta, jog, kai pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, priskirtinas bet kuriai iš šios Instrukcijos 2 lentelėje nurodytų vykdomųjų dokumentų kategorijų, išieškotojo mokėtinų būtinų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 lentelės 9 punkte įtvirtintas būtinųjų vykdymo išlaidų už vykdomojo dokumento dėl turto konfiskavimo vykdymo įkainis – 40 eurų ir atlygis antstoliui už šio vykdomojo dokumento įvykdymą – 24 eurai už vieną antstolio darbo valandą areštuojant (aprašant) ir perduodant turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje įtvirtintos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, ir jų įkainiai.
Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, mokamoms užklausoms ir kt.) (Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelė).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punkte įtvirtinta nuostata, jog, atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pagal Sprendimų instrukcijos 41 punkto nuostatas, pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, yra parengiamas naujas vykdymo išlaidų apskaičiavimas.
CPK 611 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto 2 papunktyje nurodyta, jog vykdymo išlaidas išieškodamas priverstinai, antstolis patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui siunčia kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymu atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.). Vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos tik likusios vykdymo eigoje neišieškotos vykdymo išlaidos, nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos neskaičiuojamos, išskyrus šios Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte nurodytas antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą dėl vykdymo išlaidų, antstolė pagrįstai 2018 m. rugsėjo 5 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. Bh-40821 ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S3h-49366 bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, o 2018 m. rugsėjo 6 d. išieškotą iš skolininko 32,87 Eur sumą, 2018 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. Bh-43117 paskirstė būtinosioms vykdymo išlaidoms atlyginti. Taip pat antstolė, vadovaudamasi Sprendimų vykdymų instrukcijos 41 punktu, pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui 2018 m. rugsėjo 21 d. pagrįstai atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. Bh-43178, kuriuo paskaičiavo išieškotiną vykdymo išlaidų suma – 93,37 Eur ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S3h-52815 dėl 61 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo bei 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atkreiptinas skolininko dėmesys, kad vykdymo išlaidų suma, kol nėra įvykdytas vykdomasis dokumentas ir vykdomoji byla užbaigta, yra kintanti, priklausanti nuo vykdomojoje byloje atliekamų vykdymo veiksmų.
Skolininkas skunde vykdymo išlaidų dydžio neginčija ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo neskundžia, o ginčija tik įstatyminį vykdymo išlaidų skaičiavimo vykdomojoje byloje ir jų išieškojimo pagrindą, todėl dėl paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio teismas plačiau nepasisako.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte numatyta, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų antstolė galėjusi taikyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai vykdomojoje byloje paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias skolininkas privalo sumokėti įstatymo nustatyta tvarka ir nėra įstatyminio pagrindo grąžinti skolininkui iš jo 2018 m. rugsėjo 6 d. išieškotas vykdymo išlaidas – 32,87 Eur (vykd. b. l. 31–32).
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad vykdymo procese nėra numatytas vykdymo išlaidų sumokėjimo atidėjimas, o netgi priešingai – CPK nurodyta, jog vykdymo išlaidos dengiamos pirmoje eilėje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 84 punktas, CPK 753 straipsnis), todėl vykdymo išlaidų sumokėjimas skolininkui negali būti atidėtas, juo labiau jo skunde išdėstytų motyvų pagrindu, jog šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose už padarytą nusikaltimą, kadangi kaip jau minėta vykdomojoje byloje yra Marijampolės pataisos namų 2018 m. spalio 3 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas S. K. bausmę atliko ir išvyko iš laisvės atėmimo vietos (vykd. b. l. 41).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad antstolė tinkamai taikė teisės aktus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kai yra konfiskuotas valstybės naudai skolininkui priklausantis automobilis, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510–513 straipsniais, 593 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. 0009/18/02254 grąžinti antstolei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.