Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 422,888 Lt, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 101500 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 870033 Lt civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2004 m. – 2007 m. laikotarpyje, Mažeikių raj. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, bendraudamas su Danijos piliečiu T. J. O., kuris buvo Mažeikių UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", ŽŪB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi ir akcininku, įgydamas jo pasitikėjimą dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo ir tuo pasinaudodamas:

1) 2005-12-30 iš Mažeikių UAB „(duomenys neskelbtini)" Mažeikių raj. (duomenys neskelbtini) pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 1.422.888,- Lt, kaip avansą už įsipareigojimą parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)" žemės sklypus pagal atstatomą nuosavybę pagal 2005-12-31 susitarimą pagal išvadas:

Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. L. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. A. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. Ž. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. V. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. A. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. K. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. P. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. G. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. L. G. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. R. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. R. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. U. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. B. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. G. V. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. K. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. P. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. M. P. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu;Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu;

2) 2006-02-22 iš Mažeikių UAB „(duomenys neskelbtini)" Mažeikių raj., (duomenys neskelbtini) pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 110000,- Lt, kaip rankpinigius pagal:

- 2006-01-30 rankpinigių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje 36975,- Lt. už žemės sklypą atstatytą pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. R. T. vardu;

- 2006-01-30 rankpinigių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje 73025,- Lt. už žemės sklypą atstatytą pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. S. vardu;

3) 2006-04-07 iš Mažeikių UAB „(duomenys neskelbtini)" Mažeikių raj., (duomenys neskelbtini) pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 30000,- Lt. ir 2006-04-07 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 31950,- Lt, kaip rankpinigius pagal 2006-01-30 rankpinigių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendroje sumoje 61950,- Lt. už žemės sklypą atstatytą pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. R. V. vardu;

4) 2007-01-03 iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)" Mažeikių raj., (duomenys neskelbtini) pagal kasos išlaidų orderį gavo 724955,- Lt, kaip avansą žemės ūkio paskirties žemių pirkimui,visus pinigus gavo kaip avansus ir rankpinigius, nes buvo įsipareigojęs T. J. O. minėtų bendrovių vardu už tuos pinigus nupirkti žemės sklypus, atstatydamas į tuos sklypus nuosavybės teisę, bet savo įsipareigojimų neįvykdė ir, apgaulės būdu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, panaudodamas minėtus pinigus tų žemės sklypų nuosavybės teisių atstatymui savo arba savo firmų UAB „(duomenys neskelbtini)" arba UAB nekilnojamo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)" vardu, aukščiau nurodytus pinigus – viso 2.319.793,- Lt, įgijo savo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl to, kad K. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., požymių. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka prokuroras, apeliaciniame skunde savaip aiškindamas ir vertindamas byloje nustatytas aplinkybes.

Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį skirtingai apeliaciniame skunde ir K. J. suformuluotame kaltinime įvardijamą inkriminuojamo nusikaltimo dalyką. Apeliantas skunde, apibūdindamas K. J. nusikalstamą veikimą, nurodė, kad visus sklypus išteisintasis neteisėtai užvaldė, parduodamas savo bendrovei. Iš tokių prokuroro teiginių reikėtų spręsti, kad K. J. nusikalstamu būdu įgijo kaltinime išvardintus žemės sklypus pagal atitinkamas išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytiems fiziniams asmenims. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad K. J. buvo kaltinamas apgaulės būdu įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", ŽŪB „(duomenys neskelbtini)" pinigines lėšas. Kolegijos nuomone, tokią dviprasmybę nulėmė tiek konkrečios bylos pobūdis, tiek paminėtas bendroves atstovaujančio direktoriaus T. J. O. pozicija, kurią deklaravo viso baudžiamojo proceso metu, kad į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne dėl prarastų pinigų, o dėl to, kad išteisintasis nepardavė jam žemės sklypų, dėl kurių buvo sutarę. Būtent tai atspindi ir visuma byloje surinktų įrodymų.

Byloje yra nustatyta, kad K. J., kaip fizinis asmuo ir kaip DAB nekilnojamojo turto agentūra ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius (toliau – Viena šalis) su UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)", ŽŪB „(duomenys neskelbtini)" (toliau – Kitos šalys) atstovu T. J. O. pasirašė atitinkamas sutartis (2005-12-31 Susitarimas; 2006-01-30 Rankpinigių sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurias Viena šalis įsipareigojo Kitoms šalims parduoti atitinkamus žemės sklypus pagal išvadas dėl atstatomos nuosavybės, o Kitos šalys avansu perduoda atitinkamas pinigų sumas, nurodytas kaltinime (1 t., 62-64; 161; 162; 163; 164-165 b. l.). Iš to, kas paminėta aišku, kokiu pagrindu ir kokiam reikalui T. J. O. perdavė pinigines lėšas K. J., ir taip pat nustatyta, kad jis tų žemės sklypų nepardavė Kitoms šalims. Visos šios aplinkybės buvo nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, jų neginčija prokuroras ir K. J., be kita ko, pripažindamas nustatytomis aplinkybėmis gavęs visas jam inkriminuojamas pinigų sumas ir žemės sklypų Kitoms šalims nepardavęs (3 t., 133-140 b. l.).

Kaip minėta, apylinkės teismas, išteisindamas K. J. konstatavo, kad jo veikoje nėra būtino sukčiavimo sudėties požymio – veikimo tiesiogine tyčia (subjektyvinė pusė). Tačiau prokuroras skundu nesutinka su tokia teismo išvada, motyvuodamas tuo, kad K. J. visus žemės sklypus pardavė savo bendrovei ir T. J. O. pinigų grąžinti neketino. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, būtent, taip prokuroras apibūdina apgaulės požymius, tačiau, vėlgi, iš skundo neaišku, ką, prokuroro nuomone, nusikalstamu būdu įgijo K. J. – civilinių ieškovų pinigus ar žemės sklypus. Šiuo atveju prokuroras atkreipia dėmesį į Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą už akių, kuris, apelianto nuomone, patvirtina jo argumentus. Dėl to kolegija pažymi, kad minėtu įsiteisėjusiu spendimu teismas konstatavo, kad K. J. kaip fizinis asmuo, atstovaujantis pagal įgaliojimą žemės sklypų savininkę ir ieškovę S. G., pagal pirkimo-pardavimo sutartis pardavė žemės sklypus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir vadovu buvo pats (4 t., 87-89 b. l.). Taigi, paminėtos pirkimo-pardavimo sutartys Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimu už akių buvo pripažintos negaliojančiomis dėl aiškaus interesų konflikto (faktiškai sudarė sandorius pats su savimi; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 str. 1 d., 2.135 str. 2 d.), o ne dėl to, kad K. J. pardavė, o jo vadovaujama bendrovė įgijo T. J. O. ar jo atstovaujamoms bendrovėms priklausančius žemės sklypus. Bet kuriuo atveju žemės sklypai, apie kuriuos skunde mini prokuroras, nuosavybės teise nepriklausė nei T. J. O., nei jo atstovaujamoms bendrovėms, todėl juridiniai faktai, konstatuoti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendime už akių, nėra prejudiciniai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Pažymėtina, kad svetimo turto užvaldymas įmanomas įvairiais teisėtais (pvz. sudarant sandorį; susitarus – šalims išreiškus savo tikrąją valią) ir neteisėtais būdais (pvz. pavagiant; atimant). Esminis požymis, skiriantis turto įgijimą sukčiavimo būdu nuo kitų būdų, yra apgaulė. Baudžiamoji apgaulė pasireiškia tuo, kad kaltininkas iškreipia objektyviąją tiesą, dėl ko nukentėjusiojo sąmonėje susiformuoja klaidingas įspūdis apie objektyviuosius faktus, ir tai paskatina nukentėjusį asmenį nenaudingai elgtis su savo turtu. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas, ir, būtent, iš to seka, kad turtas įgyjamas neteisėtai. Nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką jo apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, tačiau tokie požymiai šioje byloje nenustatyti.

Jau minėta, kad visi pinigai K. J. buvo perduoti atitinkamų sutarčių ir susitarimų pagrindu. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino tiek išteisintasis, tiek T. J. O., tiek liudytoja apklausta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja L. L. (3 t., 111-118; 126-132; 133-140 b. l.). Iš kaltinime paminėto susitarimo ir sutarčių, K. J., T. J. O., L. L. parodymų yra aišku, kad T. J. O. savo vadovaujamų bendrovių naudai norėjo įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių neatlygintina nuosavybė pagal kaltinime nurodytas išvadas priklausė kitiems fiziniams asmenims. Dėl to Viena šalis su Kitomis šalimis sudarė raštiškas sutartis (susitarimus), pagal kurias K. J., veikdamas pagal asmenų, turinčių teisę į žemės neatlygintiną nuosavybę pagal išvadas, įsipareigojo atstatyti nuosavybės teises į atitinkamus žemės sklypus ir tuomet už tam tikrą sumą parduoti tą nekilnojamąjį turtą T. J. O. vadovaujamos bendrovėms. Kad sumokėti už žemės sklypus jų savininkams, reikalingų dokumentų sutvarkymui ir už tarpininkavimą K. J. pagal kasos išlaidų orderius iš T. J. O. vadovaujamų bendrovių išteisintajam buvo išduotos kaltinime nurodytos pinigų sumos. K. J. to neneigė ir pripažino, kad nuosavybės atstatymas į žemės sklypus užtruko ilgai – apie 3 metus, tada žymiai pakilo žemės rinkos kainos ir jis tų žemės sklypų T. J. O. nebepardavė, nes nepavyko susitarti su pastaruoju dėl mokėtinų didesnių kainų už perkamą žemę. Nėra pagrindo netikėti tokiais K. J. parodymais, nes juos patvirtina kita bylos medžiaga. Iš Registrų centro užfiksuotų duomenų matyti, kad nuosavybės teisė į atskirus žemės sklypus savininkams apskrities viršininko sprendimu buvo atstatyta tik 2007-2008 metais, atitinkamai nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas dar vėliau (2 t.,31-32; 36-37; 38-39; 40-41; 44-56; 134-156 b. l.; 4 t. 26-29 b. l.; 5 t., 6-7; 8-9; 10-11; 16-25 b. l.), vadinasi, K. J. atliko tam tikrą veikimą, kaip buvo susitarę su T. J. O.. To neneigė nei apklausiamas T. J. O., patvirtindamas ir tai, kad žemės rinkos kainos, iš tikrųjų, pakilo. Liudytoju apklaustas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas V. D. patvirtino, kad 2007 metais, iš tikrųjų, domėjosi ir norėjo pirkti žemę iš K. J., teigė, kad tuomet žemės kaina buvo pakilusi – 9000–10000 Lt/ha (4 t., 49-50 b. l.).

Tai, kas aptarta ir išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, vienareikšmiškai paneigia prokuroro teiginius apie nuo pradžių susiformavusį nusikalstamą K. J. sumanymą ir tikslinį veikimą, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tarp K. J. ir T. J. O. atstovaujamų bendrovių buvo susiklostę aiškūs civiliniai teisiniai santykiai, susitarimu ir sutartimis nustatant kiekvienos šalies teises ir pareigas, atsakomybę ir kt. Taip pat akivaizdu, kad T. J. O. norėjo įgyti savo vadovaujamų bendrovių naudai žemės sklypus, o K. J. iš tarpininkavimo norėjo uždirbti pinigų ir, kaip apklausiamas nurodė T. J. O., kurį laiką toks bendradarbiavimas buvo visiems sėkmingas – ,,...buvo 30-40 sutarčių su K. J., kurias jis įvykdė iki galo, kada visi liko patenkinti.“. Dėl to aišku, kad tarp T. J. O. ir K. J. buvo susiformavęs tam tikras pasitikėjimas vienas kitu, tačiau vien dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad K. J. analizuojamą elgesį nulėmė piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kaip nurodoma kaltinime. Noras turėti didesnę naudą iš teisėtai vykdomo verslo yra normalus komercinis siekis, todėl kiekvienas verslo subjektas turi teisę spręsti, ką, iš ko ir už kiek pirkti, ir kam už tam tikrą sumą parduoti. Taigi, K. J. argumentai, dėl ko jis nepardavė žemės sklypų už mažesnę kainą, yra logiškai pagrįsti.

Būtina atkreipti dėmesį, kad bendravime su T. J. O. K. J. neslėpė savo asmenybės, nemėgino iškraipyti objektyvios tiesos apie save, kas, konkrečiu atveju, yra itin svarbu, vertinant išteisintojo veiką. Maža to, 2005-12-31 susitarime ir rankpinigių sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurias pasirašė abi šalys, tarp jų K. J., buvo numatyta šalių atsakomybė už savo įsipareigojimų nevykdymą ir apspręsta, kaip sprendžiami su sutartimis susiję ginčai. Be kita ko, susitarime (2005-12-31) buvo akcentuotas CK 6.100 str., kuriame reglamentuotos rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės, tai yra – jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Jau minėta, kad K. J. neneigė gavęs kaltinime nurodytas pinigų sumas. T. J. O. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis nenorėjo, jog K. J. grąžintų pinigus, nes jam reikėjo žemės sklypų. Todėl nėra pagrindo netikėti ir K. J. parodymais, kad jis siūlė T. J. O. grąžinti dvigubą sumą pinigų, buvus tokiam pokalbiui patvirtino ir liudytoja L. L., kas paneigia prokuroro teiginius, jog išteisintasis elgėsi išskirtinai nesąžiningai. Ir pats prokuroras savo skundu patvirtino, kad dalis pinigų (623.455 Lt) ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinti.

Visuma aptartų ir ištirtų įrodymų leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad K. J. svetimų, T. J. O. vadovaujamoms bendrovėms priklausančių, pinigų užvaldymas, žemės sklypų nepardavimas ir pinigų negrąžinimas yra tik paprastas susitarimų, sutarčių, sudarytų su civilinis ieškovais, nesilaikymas. Nustatytos aplinkybės nepatvirtina to, kad K. J. būtų suklaidinęs T. J. O. dėl ketinimų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus pagal išvadas ir iš anksto sumanęs tų žemės sklypų T. J. O. vadovaujamoms bendrovėms neparduoti. Išteisintojo veikimo turinys nebuvo susijęs su apgaulės elementais, kurie būtų apsunkinę jo asmens identifikavimą ar pačių susitarimų faktų įrodinėjimą visa apimtimi pagal šioje byloje suformuluotą kaltinimą. Taigi, nenustačius K. J. veikoje apgaulės požymių, nėra pagrindo išvadai, kad jis įvykdė sukčiavimą pagal BK 182 str. 1 d.

Kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, kad naikinti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti K. J. kaltu dėl sukčiavimo, kaip skundu prašo prokuroras, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo keisti nuosprendį ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo dalyje, tačiau tai neužkerta kelio civiliniams ieškovams ginti savo interesus civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.