Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-636/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-15
Bylos Nr.
1-13-636/2011
Teisminio proceso Nr.
1-73-2-00073-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silva Gerybienė
Kaltinamasis
K. J.
Kategorijos
  • 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
  • 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-636/2011Teisminio proceso Nr. 1-73-2-00073-2008-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4; 2.3.6.4.4,2.3.6.4.4.2 (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio mėn. 15 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Gerybienė ,sekretoriaujant Daivai Juškuvienei ,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Gžimailai,kaltinamojo gynėjui advokatui A. Būtai ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje :

K. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec.vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenama vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) 2), teistas ,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

Teismas , išnagrinėjęs bylą ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. J. kaltinamas tuo, kad pasisavino apgaulės būdu didelės vertės svetimą turtą, t.y. jis, 2004 m. - 2007 m. laikotarpyje, Mažeikių raj. (duomenys neskelbtini) km. UAB „D." patalpose, bendraudamas su Danijos piliečiu T. J. O., kuris buvo Mažeikių UAB „D.", UAB „T.", UAB „L. D. T.", UAB „C. Ū.", ŽŪB „Š. v." direktoriumi ir akcininku, įgydamas jo pasitikėjimą dėl žemės sklypų pirkimo - pardavimo ir pasinaudodamas tuo pasitikėjimu:

1) 2005-12-30 iš Mažeikių UAB „T." Mažeikių raj. (duomenys neskelbtini) km. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 244 gavo 1.422.888,- Lt, kaip avansą už įsipareigojimą parduoti UAB „T." žemės sklypus pagal atstatomą nuosavybę pagal 2005-12-31 susitarimą pagal išvadas:

Nr.7100 išduotą E. L. vardu,Nr.7130 išduotą V. A. vardu,Nr.3701 išduotą G. Ž. vardu,Nr.3702 išduotą K. V. vardu,Nr.3703 išduotą G. A. vardu,Nr.3660 išduotą H. K. vardu,Nr.3688 išduotą Z. P. vardu,Nr.3690 išduotą S. G. vardu,Nr.3709 išduotą E. L. G. vardu,Nr.28649 išduotą A. R. vardu,Nr.27731 išduotą R. R. vardu,Nr.27730 išduotą A. U. vardu,Nr.27733 išduotą E. B. vardu,Nr.27732 išduotą V. G. V. vardu,Nr.3692 išduotą A. A. K. vardu,Nr. 3968 išduotą E. P. vardu,Nr. B-454-4320 išduotą V. M. P. vardu,Nr. 3670 išduotą R. L. vardu,

- Nr.59-639 išduotą A. A. vardu,

2) 2006-02-22 iš Mažeikių UAB „D." Mažeikių raj., (duomenys neskelbtini) km. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 101 gavo 110 000 Lt, kaip rankpinigius pagal:

- 2006-01-30 rankpinigių sutartį Nr.S06/06 sumoje 36.975,- Lt. už žemės sklypą atstatytą pagal išvadą Nr.3511 išduotą J. R. T. vardu,

- 2006-01-30 rankpinigių sutartį Nr.S06/08 sumoje 73.025,- Lt. už žemės sklypą atstatytą pagal išvadą Nr.3406 išduotą I. S. vardu,

3) 2006-04-07 iš Mažeikių UAB „C. Ū." Mažeikių raj., (duomenys neskelbtini) km. pagal kasos išlaidų orderį Nr, 21 gavo 30.000,- Lt. ir 2006-04-07 kasos išlaidų orderį Nr. 22 gavo 31.950,- Lt, kaip rankpinigius pagal 2006-01-30 rankpinigių sutartį Nr.S06/07 bendroje sumoje 61.950,- Lt. už žemės sklypą atstatytą pagal išvadą Nr.3492 išduotą J. R. V. vardu,

4) 2007-01-03 iš UAB Š. v." Mažeikių raj., (duomenys neskelbtini) km. pagal kasos išlaidų orderį gavo 724 955 Lt,-kaip avansą žemės ūkio paskirties žemių pirkimui,

visus pinigus gavo kaip avansus ir rankpinigius, nes buvo įsipareigojęs T. J. O. minėtų bendrovių vardu už tuos pinigus nupirkti žemės sklypus, atstatydamas į tuos sklypus nuosavybės teisę, bet savo įsipareigojimų neįvykdė ir, apgaulės būdu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, panaudodamas minėtus pinigus tų žemės sklypų nuosavybės teisių atstatymui savo arba savo firmų UAB „(duomenys neskelbtini)" arba UAB nekilnojamo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)" vardu, aukščiau nurodytus pinigus bendroje 2.319.793,- Lt sumoje, t.y. didelės vertės svetimą turtą, įgijo savo naudai.

Kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad su danais susipažino 2005 m. tai buvo ne vien T. O., buvo ir kiti danų firmos akcininkai. Jie prašė jo paslaugų, nes žmonės buvo nusistatę neparduoti savo žemių užsieniečiams , o šie buvo suinteresuoti įsigyti kuo daugiau žemių. Dalį žemių jie nuomojosi iš Valstybės ir atsiradus tų žemių savininkams , jie norėjo tas žemes išsipirkti. Jie prašė tarpininkauti. Kiekvienam sklypui buvo sudaromos atskiros sutartys , kurias jis pasirašydavo , nes turėjo žemės savininkų įgaliojimus. Su V. L. jis bendravo pastoviai , ji užpildydavo sutartis dėl avansinio apmokėjimo , jei toks būdavo reikalingas. Tačiau pinigai būdavo išmokami tvarkingai , išrašomas išlaidų orderis , kaip priklauso. Kadangi jis turėdavo įgaliojimą, sutartys būdavo pasirašomos pas notarą. Sutartys būdavo pasirašomos dėl kiekvieno sklypo atskirai. Viena iš T. supykimo priežasčių buvo ta, kad labai ilgai užsitęsė žemių privatizacija.- 3 metus. Tuo pačiu išaugo atstatymo išlaidos, daug kartų reikėjo važinėti į žemėtvarką, tartis, derinti, matuoti vėl iš naujo , o ir pati žemė, kol ji buvo privatizuota, pabrango iki 5 kartų . To visiškai nenorėjo pripažinti T., kai tuo tarpu su kitomis bendrovėmis, kurios tokiu pat būdu įsigijo žemės, nebuvo jokių problemų. Jie sumokėjo skirtumą ir norimus sklypus įsigijo. Tuo pačiu pasibaigė ir sutarčių terminai. Jis susitiko su akcininkais , su T., pasiūlė primokėti, tačiau jis kreipėsi į prokuratūrą. T. nėjo į jokias derybas ir tuo tarpu atsirado pirkėjas , kuris sutiko žemes pirkti už jiems palankią kainą. Kadangi T. atsisakė primokėti, jis jam pasiūlė grąžinti pinigus. Vietoje 2 000 000 lt jis pasiūlė 3 000 000 lt. Tą minėjo ir V. L. , nes jie buvo susitikę ne kartą , dalyvavo ir kiti akcininkai. Tarėsi, derėjosi kelis kartus, siūlė visokius variantus, tačiau T. netiko nei vienas. Kadangi T. atsisakė sumokėti skirtumą , atsirado pirkėjas , kurio vienintelė sąlyga buvo paimti visus sklypus, tačiau kad jie būtų vieno savininko arba juridinio asmens ir pažadėjo per 30 kalendorinių dienų už tas žemes atsiskaityti. Tada jis padarė pardavimą ir visas žemes pardavė UAB „ (duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas jis yra. (duomenys neskelbtini) buvo parduota apie 500 ha žemės. T. jis pinigų nepervedė, nes jis jų atsisakė. Negalėjo iš karto pervesti visų pinigų , nes nepardavęs tų žemių , jis tokių pinigų neturėjo. Nors jis siūlė avansą, tačiau T. su jokiomis sąlygomis nesutiko. Būdavo, kad bendrovė mokėdavo ir grynais. Jei mokėdavo grynais, visada buvo išrašomas orderis . Be orderio niekada nebuvo išmokami pinigai , nes ir buhalterė nebūtų to leidusi. Tie 3 000 000 lt T. buvo siūlomi iki šiol netgi kai bylos jau buvo užvestos. Jam ir dabar buvo pasiūlyta 2 000 000 lt pagal UAB T. ieškinį su visomis palūkanomis ; yra konkretus pirkėjas, kuris sutinka pinigus pervesti į notarų depozitinę sąskaitą. Duoda net daugiau, nei buvo siūloma , su visomis kompensacijomis , kelis šimtus tūkstančių viršaus. T. nori žemių ir gana. Labai sunku dirbti su T., su juo susikalbėti. Nurodo, kad T. jis tikrai neapgavo Pinigų jis negali grąžinti , nes nėra galimybės jų grąžinti , jų tiesiog nėra. Pinigus jis išleido tvarkydamas žemės grąžinimo dokumentus savininkams, sumokėjo savininkams, turėjo ir kitų išlaidų . Žemes įsigijo ne iš T. pinigų ir , jei ne jis tas žemes būtų įsigijęs, jų vis tiek nebūtų likę. T. yra konfliktinė asmenybė, su juo nebedirba eilė partnerių , su juo dar dirba tik tos įmonės , kurioms jis yra skolingas. UAB D. tikrai nemokėjo jam jokių pinigų be išlaidų orderio, kokia buhalterė darytų tokią kvailystę. Jam pati J. rodė metų balansą , kuriame tos išlaidos nebuvo įtrauktos , nes jų nebuvo. Viso buvo išrašyta du orderiai, o kitų nebuvo ir negalėjo būti. Tie variantai, kurie buvo siūlomi iš T. pusės, tai dirbti būtų reikėję praktiškai su banditais. Sandoriai tikrai nebuvo švarūs iš T. pusės. Pinigai buvo vagiami iš akcininkų , kainos išpūstos. Nei su viena kita įmone jis neturi jokių panašių problemų . Tos visos sutartys buvo preliminarios ir iš 10 sandorių praktiškai 8-9 tik įvyksta. Praktiškai, avansiniai mokėjimai yra truputi drausminė priemonė , tačiau už sutarties nesilaikymą niekas nekelia baudžiamųjų bylų. Teisininkai žino, ką reiškia avansiniai mokėjimai , praktiškai pusę Lietuvos būtų galima pasodinti , laisvėje liktų tik pensininkai , prokurorai ir dar policininkai. Iš dešimties sumokėtų avansų paprastai 8 pasitvirtina. Jokie popieriai nebuvo klastojami, nebent iš jų pusės buhalterija. Nurodo, kad T. yra sužlugdytas tiesiogine prasme. Daugiau nei metus laiko neturi paso , negali dirbti, smaugia mokesčiai, žemė eina perniek. Negali bloginti žemės būklės. Daugiau nei už 100 000 lt pasamdė technikos, kad padaryti pūdymą , tikėjosi tuos pinigus atsiimti deklaruodamas pasėlius , deja, to padaryti negali. Du metus išmokų negauna. T. deklaruoja ne savo nuosavybę , nors jis tos žemės nedirba. Praktiškai žemę dirba jis , tačiau T. lipa viršun. Tai yra tyčiniai veiksmai. T. nėra joks žemdirbys ir jam ta žemė nerūpi, jeigu tik jis atgautų tą žemę, jis antrą dieną ją parduotų . Jis yra toks pats komersantas, prekiaujantis nekilnojamuoju turtu, kaip visi kiti. Gavo išeitinę pašalpą iš Danijos, prisipirko pigiai žemės ir tikisi ją brangiai parduoti ir nusispjauti jam ant tų sklypų , jis jų tikrai nedirbs. Su UAB D. jis pasirašė sutartis dėl žemės sklypų pardavimo pagal atstatomas išvadas P., P., A. ir kitų, pagal sąrašą , vardu. Pasirašė jis ir T.. Jis pasirašė tų žmonių vardu, nes turėjo jų įgaliojimus. Avansas jam pagal tas sutartis sumokėtas nebuvo. Avansu gavo bendrą sumą , kuri yra nurodyta. Iš UAB D jam pinigai tikrai nebuvo mokami .Su UAB T kelis kartus darė juodraštinį variantą , derinosi su akcininkais, bet tikrai išvardinti negali. 2005 12 31 susitarimą pasirašė, kad išvardintų žemių savininkams nuosavybę atstatys ir pinigus pagal išrašytą orderį gavo. Nuosavybė atstatoma nustatyta tvarka ir ne tik. Būdavo eilė susirinkimų žemėtvarkoje, minimaliai 2-3 matavimai , derinimai, klaidų taisymai , vėl susirinkimai. Daliai sklypų nuosavybė neatstatyta, kiti persirašę ir pardavę, kitiems neatstatyta , gal A. ir dar kažkam, kokiems dviems , kitiems atstatyta; kiti sklypai perėję UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei. Viena moteris , atstačius nuosavybę , 10 ha persirašė savo vardu , o pinigai jai buvo sumokėti , o jis dabar turi kompensuoti pinigus. Buvo surastas pirkėjas, viena užsienio kompanija, iš Vokietijos , lyg tai „ A.“ , filialas yra Mažeikiuose , jie davė labai gerą kainą ir sąlyga buvo, kad sklypai priklausytų vienam savininkui , nesvarbu fiziniam ar juridiniam asmeniui . derybas Mažeikiuose jis vedė su O. D. ir dar kažkokiu akcininku- vokiečiu. Derybos vyko gana ilgai, tuo pat metu bendravo ir su T., jam buvo pasiūlyta primokėti , už akių niekas nevyko. Prasidėjo areštai ir tas derybas jis pats nutraukė. Derybos vyko ilgai dėl kainų . Kai prasidėjo derybos, sklypų supirkęs dar nebuvo. Tariamasi buvo žodžiu. Kadangi T. jokių pasiūlymų nepriėmė, todėl raštu jam nieko nebesiūlė. UAB T. sklypų nepardavė, nes jis nesutiko nė lito sumokėti brangiau , todėl teko ieškoti kitų pirkėjų . Sumokėjus mokesčius ir kitas išlaidas, jam būtų likęs minusas. Sąlygos jam buvo nepalankios, kad jis beveik su tais sklypais nebežinojo ką daryti. Pirminės derybos vyko su UAB T. ir kalba ėjo tik apie 500 ha. Apie 700-800 ha , kaip dabar kad sako T., kalbos nebuvo, nes jis ir pats nežinojo, kad tiek gausis. Didesnis kiekis atsirado todėl, kad sklypai pateko į Naftos užterštą teritoriją ir jų gavosi daugiau. Kai siūlė T. grąžinti pinigus už sklypus dviguba suma, tai buvo daroma tik žodžiu, akcininkai galėtų paliudyti. Dėl 2006 02 22 UAB „ D.“ gautus 110 000 lt rankpinigių pagal išvadas išduotas atstatant nuosavybę į žemės sklypus T. ir S. , jam atrodo, kad ten buvo trys išvados ir pasirašytos 2-3 sutartys , nes jis neturėjo įgaliojimų . Įgaliojimą turėjo V. M. , kuriam jis sumokėjo pinigus ir tos sutartys buvo perrašomos 2-3 kartus. Pagal tas tris išvadas buvo sumokėta 170 000 lt , iš kurių keliolika procentų atiteko įmonei, o kiti pinigai nuėjo M.. Sutartis buvo pasirašyta konkrečiai su juo. Žino, kad keletas sklypų tikrai buvo perrašyti įmonių vardu, kiti sutvarkyti galutinai .Pagal tris išvadas turi gautis 170 000 lt. Tie pinigai buvo jam sumokėti per tas tris įmones , tačiau sau jis pasiliko keliolika procentų savo įmonei , o likusius pinigus atidavė M., nes jis neturėjo įgaliojimo, buvo tik tarpininkas. M. neneigia, kad jis tuos pinigus gavo , žinoma, kad didelė sklypų dalis yra atstatyta ir perduota T. vadovaujamoms įmonėm. Su M. buvo pasirašęs analogišką sutartį , kur jis įsipareigojo , kad su tais žemės sklypais susitvarkys, ką ir padarė.2007 01 03 sutartis tarp jo ir „ Š. v.“ buvo, pagal kurią jam buvo sumokėta 724 955 lt , tačiau tai buvo vidinis susitarimas tarp UAB T. ir Š. v. , kur UAB T. buvo įsipareigojęs dalį sklypų perleisti Š. v.. Jam sumokėta suma pagal sąrašą . Pinigus jis gavo ir yra padaryti grąžinimai. Susitarė su direktoriais ir viskas gavosi labai normaliai . Netgi dėl L. sklypo jam Š. v. jokių pretenzijų nereiškia. Pagal sutartį už 724 955 lt turėjo būti perrašytos pagal kelias išvadas žemės , tačiau tas žemes jie yra atgavę tikrai. Š. v. atgavo ir žemes ir pinigus. Jis jiems dar yra skolingas 101 000 lt , tačiau dėl to jie jam pretenzijų nereiškia. Buvo duotas žodinis nurodymas nevykdyti sutarties . Nurodo, kad Š. v. liko skolingas 101 000 lt , nes buvo pasiūlymas kelias išvadas iškelti, įkelti į Radviliškio rajoną . Patvirtina, kad pagal avansines sutartis gavo iš T. pinigus , o tai buvo UAB D. ar UAB T., tikrai nežino , per ikiteisminį tyrimą galėjo tas firmas sumaišyti. Patvirtina, kad nurodytą pinigų sumą gavo iš UAB T.. Nebuvo jokių derybų , jokio kompromiso iš T. pusės, buvo reikalaujama sklypų , nors sutartims įvykdyti buvom pasibaigęs terminas. Sutarties neįvykdė jis, tačiau tai atsitiko ne dėl jo kaltės. Pinigus gavo tik 2005 12 31 . Savininkai jam parašydavo įgaliojimą ir jis turėjo teisę su žeme tvarkytis savo nuožiūra. Visi žemių savininkai pasirašydavo pakvitavimus, kad pinigus už žemės sklypus iš jo gavo ir niekas niekada jam nereiškė jokių pretenzijų . Su kiekvienu žmogumi buvo pasirašęs pakvitavimą , nes kitu būdu kas duos pinigus ir negavęs pinigų rašys įgaliojimą disponuoti savo turtu. Žodžiu- jiems –pinigai, jam – įgaliojimas, Kai tris metus užsitęsė žemės privatizavimo atstatymas, kuris pareikalavo milžiniškų išlaidų, jam iš tų gautų pinigų praktiškai liko minusas. Mokesčiai prisikabino, turėjo sumokėti 15 procentų nuo gautų pajamų . Dabar sumokėti negali, nes neturi pajamų, pabaigti sandoriai. Žemių savininkams jis mokėjo pinigais, gautais iš T. ir savais turėtais, gaudavo pajamų ir iš kitų firmų , žodžiu, įvairiai. Kam konkrečiai mokėjo T. pinigais, kam savais, negali pasakyti, nes jo piniginėje tikrai susimaišė ir jis jų neskyrė. Kad visi įgaliojimai jam buvo išduoti tik iki 2005 12 31 , gali paaiškinti tai, kad atsiskaitydavo su žemių savininkais įvairiai : dalimis, buvo ir paskolos raštelių , vekselių ir kitų variantų .Faktas tas, kad nei vienas iš tų 20 asmenų jam nereiškia jokių pretenzijų dėl atsiskaitymų už žemės sklypą. Atsiskaitė su savininkais , kol nebuvo gavęs T. pinigų , įvairiai, žmonės turėjo netgi advokatus, kurie sekė ir stebėjo atsiskaitymą. Nurodo, kad vienas iš pagrindinių sandorių dokumentų būdavo avansinis susitarimas. Avansinis susitarimas buvo avansiniam, daliniam mokėjimui , tačiau tai jokiu būdu nerodo sandorio pabaigimą. Nurodo, kad pinigus iš UAB T , gal iš UAB D., gavo kokį kartą. Nurodo, kad avansinius mokėjimus gavo ir daugybę sandorių yra įvykdyta. Buvo pirminė sutartis, kurią paruošdavo L. ir jų negalima įvardinti kaip žemės pirkimo sutarčių . Tai buvo pirminė stadija išvadai atstatyti. Kai išvada būdavo atstatyta , tada sutartis jau buvo forminama pas notarą. Galėjo, kol išvadą atstatai, žmogus ir numirti, ir persigalvoti , ir nuo to niekas neapsidraudė. Pas notarą žmogaus jam nereikėjo , nes jis turėjo jo įgaliojimą disponuoti jo žeme. Buvo nutikimas, kad žmogus jam įgaliojimą panaikino ir jis negalėjo baigti sandorio jokiu būdu. Viena iš pagrindinių problemų , kodėl neįvykdė sandorio, yra sutarties termino pasibaigimas, nes labai užsitęsė privatizavimo klausimo sprendimas , ko niekas nenumatė. Pasibaigus sutarties įvykdymo terminui arba ji nutraukiama arba pratęsiama šalims susitarus, tačiau šiuo atveju T. nenorėjo tartis , jis ėmėsi drastiškų veiksmų, grasinimų ir reikalauti žemės sklypų be jokių išlygų . pagal pirmines sutartis pinigai buvo skirti nupirkti išvadą, tai yra atstatyti savininko vardu , kad žemę būtų galima parduoti. Išlaidos padidėjo laikui bėgant. Sutarties terminas pasibaigė. Pasibaigus sutarčiai šalys sėdo prie stalo mažiausiai penkis kartus, buvo pateikta siūlymų, bet jie nesutiko. Nei vienas žemės savininkas jam pretenzijų nereiškia, o tai jam yra labai svarbu. Pats ieškinys baudžiamojoje byloje tai jau darosi panašu į valstybinį reketą. Nurodo, kad pinigų negražino, nes tai padaryti jam sutrukdė T., uždėdamas sklypams areštą. Tą patvirtino ir V. L.. Nurodo, kad jo nusikaltimas yra sutarties sąlygų nevykdymas, ką sprendžia civilinė teisė , ne baudžiamoji. Gailisi, kad turi tik traktoristo diplomą , ne teisininko ir nepramatė, kaip turi reaguoti į keistą T. elgesį . Kad buvo imtasi veiksmų, bandyta vesti derybos, žino advokatai, nes jie dalyvavo. Visada buvo sprendžiamas klausimas , ar primokėti skirtumą , ar ieškoti trečiųjų asmenų žemės pardavimui. „(duomenys neskelbtini)“ žemė buvo parduota per įgaliotą asmenį , kurį jis pats ir įgaliojo. parduota buvo 500 ha. Tai dienai sutartis pasirašinėjo jo įgaliotas asmuo. (duomenys neskelbtini) nupirko žemes už didesnę sumą , nei buvo gauta iš T. , tai yra UAB T.. Suma buvo ženkliai didesnė , nes buvo gerokai išaugusi kaina. Nurodo, kad žemės sklypų jis tikrai nebuvo įgijęs , jis buvo sumokėjęs avansinį mokėjimą , kad būtų galima atstatyti žmonėms nuosavybes ir per jį parduoti žemes UAB T.. Žmonėms nebuvo įdomu, kam tas žemes jis parduos , nes jie iš jo jau buvo gavę pinigus. Nurodo, kad įgaliojo savo uošvienę, kad ji parduotų žemes (duomenys neskelbtini). Ji turėjo įgaliojimą vienkartiniam sandoriui atlikti atstovaujant direktorių .Bendrovėje ji įdarbinta nebuvo , tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) buvo tik vienintelis darbuotojas- jis, bendrovės direktorius . 2005 12 31 pagal UAB T. susitarimą buvo tikėtasi nupirkti žemių apie 500 ha. Kai atsirado vokiečių kompanija, kuri norėjo pirkti sklypus, vidutinė hektaro kaina buvo apie 10 000 lt, tokią kainą jie būtų davę. Kai su UAB T. pasirašė susitarimą, žemės kaina ha buvo 500-2000 lt. Sutartis su UAB T. ir UAB D. buvo pasirašytos su tuo pačiu asmeniu- T.. Kadangi UAB D. nebeturėjo žemės pirkimo kvotų , ta pati sutartis buvo sudaryta su UAB T. ( IIIt.b.l. 133 -140 ).

Liudytoja L. L. teismo posėdyje parodė, kad ji pradėjo dirbti UAB „ T.“ sekretorės referentės pareigose, dabar dirba direktoriaus pavaduotoja , bendrovei vadovavo T. O.. Bendrovė iš valstybės nuomojosi daug žemės sklypų , juos dirbo ir tikslas buvo juos privatizuoti. K. J. pasiūlė atstatyti išvadas norimuose įsigyti žemės sklypuose. K. J. susitarė su direktoriumi, kad jis jo nuomojamuose sklypuose atstatys išvadas, išsipirks savo vardu ir paskui parduos jų bendrovei. Direktorius į tai investavo, o K. J. tvarkė reikalus .Nurodo, kad labai daug sklypų tokiu būdu perpirko iš K. J. į UAB „D.“ ir į UAB „T.“. Su K. J. tardavosi ir pinigus jam mokėjo pats direktorius, ji tik surašydavo sutartis tarp šalių. K. J. jiems siūlė pirkti pagal išvadas atstatytas nuosavybių žemės sklypus, Jis sakė , pasakykite, kurie sklypai jus domina, jis sutvarkys išvadas, atstatys nuosavybę ir sklypus parduos jiems. Iš UAB „T.“ K. J. išmokėjo skirtumą, o UAB „D.“ sumokėjo avansą. K. J. prašydavo pinigų už išvadą , jie su UAB „D.“ pasirašydavo sutartį, kad jis tuos pinigus gavo iki sutarties pasirašymo. Paskui jie susumavo visas išvadas , išmokėtas sumas K. J. ir sumokėjo skirtumą 1 422 888 lt grynais pagal išrašytą kasos išlaidų orderį .Per ikiteisminį tyrimą papasakojo viską tiksliai .Pirma sutartis surašinėjo su UAB „D.“ ir pinigus mokėjo iš UAB „D.“, o paskui trūkstamą pinigų sumą sumokėjo iš UAB „T.“. Tie 1 422 888 lt yra skirtumas nuo bendros sumos už žemę ir pliusuojant dar avansą kiek sumokėjo UAB „D.“. Būdavo, kad pinigus išmokėdavo pats direktorius kaip atsakingas asmuo. Ji matydavo, kaip direktorius K. J. sumokėdavo pinigus, tai vykdavo prieš sutarties surašymą. 1 422 888 lt suma buvo trūkstama suma už atstatytas išvadas atstatant nuosavybę L., A., Ž., V., A., K., P. ir kitų sklypus. Atsiskaitymas pagal sutartis buvo numatytas iki 2006 m., tai užfiksuota sutartyse. 2007 m. direktorius išgirdo, kad K. J. užsieniečiams pardavinėja žemės sklypus. Jis jiems pasakė, kad labai pelningai iš jo žemę perka vokiečiai, kurie už 1 ha duoda po 8000 lt, kad jis jiems gražins pinigus dviguba suma ir tai jam dar liks. Paskui direktorius sužinojo, kad K. J. visus tuos jiems pažadėtus žemės sklypus pardavė savo įmonei. K. J. sakė, kad grąžins pinigus, tačiau jie pinigų neatgavo; jis sakė, kad yra užsakęs pažymas , kad sklypus ruošiasi parduoti ir pinigus grąžins , tačiau tai ir liko tik pažadais. Nurodo, kad pradėjo mokėti iš UAB „D.“ , kiek liko, skirtumą sumokėjo iš UAB T.. Sutartyje būdavo nurodoma žemės vertės kaina ir pinigai išmokami K. J. avansu. Būdavo, kad išmokama daugiau pinigų , nei siekia sklypo vertė, nes K. J. prašydavo pinigų į priekį sklypams nupirkti. Kiek jis prašė, direktorius ir duodavo, kai turėdavo. Viskas būdavo fiksuojama ir išlyginama. Tai tiko visiems, dirbama buvo visišku pasitikėjimu, niekas nemanė, kad nei sklypų gaus, nei pinigus atgaus. Tikrai matė pasirašant sutartis ir išmokant pinigus K. J.. Kokios konkrečios sumos buvo kiekvienoje sutartyje , be dokumentų negali pasakyti. Pinigai būdavo išmokami pagal kiekvieną sutartį atskirai. UAB „C. Ū.“ pinigus K. J. išmokėdavo grynais, ji ten dirbo direktoriaus pavaduotoja. Sutartis derino, kainas patarinėjo ir pinigus mokėjo tik direktorius T. O., ji tik paruošdavo sutartis. Kai pinigai būdavo išmokami pagal UAB „D.“ sutartis, tai jau tikrai visada matydavo , nes laukdavo pasidėjusi sutartį , kurią K. J. pasirašydavo tik gavęs pinigus. UAB T. sutarties pasirašyme dalyvavo, pinigų išmokėjimo momento nematė. Mano, kad K. J. apgavo bendrovę. Tuos sklypus K. J. turėjo parduoti jiems, o pardavė savo įmonei. Šiai dienai K. J. yra supirkęs 524 ha. „ C. Ū.“ K. J. sumokėjo grynais . Kitos bendrovės irgi mokėdavo grynais. Gavęs pinigus K. J. niekada nereikšdavo jokių pretenzijų . Kad jie yra apgauti, sužinojo visai pabaigoje, kai sklypus tikrai nupirko UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) yra asmeninė K. J. įmonė. Nurodo, kad jų santykiai su K. J. sugedo prieš pat parduodant žemės sklypus UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. J. ėmė kalbėti, kad nebeparduos , kad atsirado kitas pirkėjas, kuris jam duoda daugiau, kad gali grąžinti pinigus. Direktorius tada rimtai sunerimo , nes pinigai tikrai įduoti dideli, todėl kreipėsi į teisėsaugą. Sandorių jiems K. J įvykdė ne mažiau nei 15, jie visi buvo sudaryti pas notarę. UAB “D.“ sutarties šablonus buvo atvežęs pats K. J., juos užpildydavo ranka. O sumos skirtumui jie surašė sutartį su UAB T.. Perskaičiavo kelis kartus, visi sutiko, pasirašė, viskas tiko ir atitiko. Būdavo, kad pinigus į UAB „D.“ pervesdavo užsieniečiai, direktorius F. F., būdavo, kad direktorius tuos pinigus nuo sąskaitos nuimdavo , bet UAB „D.“ akcininkams metų gale ėmė trūkti lėšų , o žemės sklypų nuosavybė dar nebuvo atstatyta ir akcininkai nebenorėjo prisiimti tokios rizikos, todėl direktorius ėmė mokėti už sklypus savo asmeniniais pinigais. Jis UAB „D.“ savo pinigais grąžino trūkstamą pinigų sumą. Sutartis turėjo UAB „D.“, ir sklypai turėjo būti parduoti UAB „D.“, o UAB „D.“ būtų atsiskaitęs su direktoriumi. Buvo pradėta mokėti iš UAB D, o likusi suma buvo sumokėta iš UAB T.. Nurodo, kad ji tuo metu dirbo sekretore. Kiek konkrečiai K. J. išmokėta pinigų, nežino. Tiksli suma nurodyta ieškiniuose. Į jos pareigas tikrai neįėjo žinoti , kiek K. J. yra skolingas UAB T ar UAB D., visos finansinės bendrovės operacijos jai tikrai nebuvo žinomos. Patikslina, kad jai yra žinoma, kad K. J. sakė direktoriui, jog atsirado vokiečiai, kurie jam už tuos atstatytus sklypus labai pelningai siūlo ir jis jiems gali grąžinti dvigubą pinigų sumą , nei jie sumokėjo jam , vietoje tų sklypų . Direktorius tokio pasiūlymo nepriėmė, jam reikėjo jo paties sutvarkytų sklypų, kuriuose jis daug metų jau dirbo ir nemažai į juos investavo. Šiai dienai jiems irgi reikalingi ne pinigai, o žemės sklypai, kuriuos ilgą laiką nuomojosi ir dirbo. Apie vykdomas K. J. derybas nežino, kiek jis siūlo pinigų, nežino. Šiai dienai UAB T. jau nebegalėtų tų sklypų pirkti, nes yra viršytas maksimalus leistinas turimų hektarų kiekis , todėl pirktų UAB D.. Trūkstamą sumą buvo išmokėję iš UAB T., nes planavo, kad ta žemė pereis UAB T.. Iš pradžių planavo, kad pirks UAB D., tačiau UAB D. jau buvo supirkęs virš 500 ha ir daugiau pirkti jau nebegalėjo,. Jei sakytų, kad nebuvo iš UAB D. mokėta, tada meluotų . Prokuroras jai sakė, kad jeigu nėra kasos orderio, tų išlaidų jie neįrodys. Ji sako tiesą, kokia ji bebūtų . Savo akimis matė,. kaip K. J. buvo duodami pinigai iš UAB D., tačiau ji nežino, kaip buvo sutvarkyta buhalterija. Dalis pinigų buvo mokama iš vienos bendrovės, dalis iš kitos. Nurodo, kad tikėjosi pagal sutartis įsigyti daugiau nei 5000 ha. K. J. juos apgavo tuo, kad pinigus gavo, įsipareigojo sutvarkyti išvadas ir sklypus jiems parduoti , tačiau sklypų nei pardavė, nei pinigų grąžino. Šiai dienai direktorius nori tik tiek, kad tegul K. J. gražina sklypus, už kuriuos jie sumokėjo pinigus ir viskas būtų pamiršta. Mano, kad K. J. realiai tai galėtų padaryti , juk tie sklypai tebėra , jie nėra kažkur dingę, o areštus juk kažkokiu būdu galima panaikinti. Nurodo, kad jie kantriai laukė, K. J. vis žadėjo , tokie reikalai greitai nesidaro. Nurodo, kad K. J. tikrai nuolaidžiavo ir suteikė geriausias sąlygas bendradarbiauti( IIIt.b.l. 111-118 ).

Liudytoja J. P. teismo posėdyje parodė, kad 2005 ji dirbo UAB T. ir UAB D. buhaltere, o 2007 dirbo ir UAB „L. D. T.“ buhaltere. Paaiškina, kad ji jokiose derybose nei sutarčių pasirašyme su K. J. nedalyvaudavo, jei gaudavo nurodymą, išrašydavo pinigų išlaidavimo dokumentą . Grynieji pinigai prie jos K. J. niekada nebuvo išmokami . Būdavo pasakoma, kokiai sumai išrašyti orderį , o pinigai būdavo skirti avansui žemės ūkio paskirties žemės sklypui pirkti. Atspausdindavo orderį ir K. J. pasirašydavo. Orderį įtraukdavo į kasos išlaidų knygą. Kasos orderyje pinigų paskirtis dažniausiai būdavo avansas žemės ūkio paskirties žemės sklypui pirkti. Kažkada yra įrašiusi ir rankpinigius. Kasos išlaidų orderį ji pasirašydavo kaip buhalterė. Viską darydavo direktoriaus nurodymu. Jeigu pinigai į balansą neįtraukti , vadinasi, nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis . Pinigų mokėjimai vyko per direktorių , jis juos pasiimdavo iš banko, parnešdavo į kasą ir juos pasiimdavo kaip atskaitingas asmuo pagal išlaidų orderį . Pagal išimtus pinigus direktorius parnešdavo dokumentus , t.y. notarines sutartis, o metų gale likutį įnešdavo į kasą. UAB T. sutarčiai orderį išrašė. UAB D. - nerašė. Anksčiau buvo toks įstatymas, kad direktorius, kaip įmonės atskaitingas asmuo galėjo paimti iš kasos pinigus ir metus laiko juos turėti ir jais naudotis . Iki metų paskutinės dienos jis turi pagrįsti dokumentais, kur tuos pinigus išleido , o likutį grąžinti į kasą. Jei sandoris neįvyksta, pinigai grąžinami į kasą.( IIIt.b.l. 118-119 ).

Liudytojas T. J. O. , dalyvaujant vertėjai O. U., teismo posėdyje parodė, kad su K. J. susitiko žemėtvarkoje. Jis pats yra įmonės „T.“ ir „ D.“ direktorius. K. J. atvyko pas jį į ofisą ir pasiūlė jam pirkti žemės sklypus. Jie nuomojasi daug valstybinės žemės ir jo tikslas buvo išpirkti tą valstybinę žemę , kadangi jie ją nuomoja, ją buvo gerai įdirbę, o atsiradę savininkai ėmė ją susigrąžinti. K. J. pasiūlė pagalbą, jis sakė, kad gali tas žemes išpirkti pagal išvadas ir perduoti jiems,. Tas išvadas jis siūlė viena po kitos. Tų išvadų buvo 9-10 . Visos derybos ėjo apie pinigus . Jis suprato, kad K. J. turi kontaktą su žmonėmis, kurie turi tų sklypų , kuriuos jie dirbo. Kiekvieną kartą jiedu pasirašydavo sutartį dėl konkretaus žemės sklypo , jam duodavo sutartą kainą ir jis sutartį pasirašydavo , tokiu būdu patvirtindamas, kad pinigus gavo, o jis laukdavo pažadėto žemės sklypo dokumentų sutvarkymo, kurio pardavimą jau įformindavo pas notarą. Kada nebeliko žemės Židikų seniūnijoje , jie pradėjo ieškoti žemės sklypų Bugeniuose. Iš pradžių sutartys buvo sudarinėjamos UAB D. vardu, vėliau UAB T. vardu. UAB D. K. J. liko skolingas apie 800 000 lt. V. L. darbas jų įmonėje yra žemės nuoma ir jos pirkimas, jis tik pasako- taip arba ne. 2008 m. jie sužinojo, kad žemių tvarkymo projektas yra užbaigtas, tokią informaciją gavo iš žemėtvarkos. Lapkričio mėnesį pasklido kalbos, kad K. J. vienai vokiečių firmai ruošiasi parduoti žemės sklypus , kuriuos yra pažadėjęs jiems. Tada jis nusprendė, kad reikia imtis kažkokių teisinių veiksmų ir tuos sklypus, už kuriuos jie sumokėjo pinigus, apsaugoti . Kreipėsi į prokurorą, kad tuos sklypus areštuotų .Pinigų, kad K. J. jiems grąžintų , tikrai nenorėjo , jiems buvo reikalinga žemė. Jie yra ūkininkai , jie tą žemę nuomojasi , ją yra tinkamai įdirbę , todėl nori ją ir toliau dirbti. Pinigų be dokumentų K. J. nėra mokėję. Kiekvieną kartą buvo pasirašoma sutartis pinigams gauti. Tą sutartį jis laiko kvitu, patvirtinančiu , kad pinigus K. J. tikrai gavo. Sutartį pasirašydavo tiek jis, tiek K. J.. Jiedu glaudžiai bendradarbiavo ir K. J., dirbdamas su jais, uždirbo labai daug pinigų . Nurodo, kad jis yra ūkininkas ir jam labai svarbu atgauti žemės sklypus, kuriuos iki šiol dirbo ir už kuriuos , kad turėtų , sumokėjo pinigus. Sutartys ar susitarimai būdavo pasirašomi jo kabinete. Sutarčių pasirašyta buvo 4-6 , pagal kurias sumokėjo pinigus, o pažadėtų sklypų negavo iš K. J. UAB “D.“ pinigus K. J. dažniausiai mokėdavo grynais , gal tik keletą kartų yra darytas pavedimas, Jo supratimu, sutartis tai buvo pinigų išdavimo K. J. kvitas , kurį jis pasirašydavo pinigus gavęs, o kas liečia buhalterinį pinigų išmokėjimo įforminimą, tai jau būdavo buhalterės rūpestis ir darbas . Nurodo, kad jis pirko žemę pagal išvadas. Atsirado naujas įstatymas, kad kiekviena įmonė gali turėti tik 500 ha žemės ir jie turėjo prisitaikyti prie naujo įstatymo. Dalį žemių, kurias buvo numatęs pirkti UAB „D.“, pirko UAB „T.“. Iš UAB T. bendrovės buvo sumokėta 1,5 milijono litų. UAB D. vardu buvo išmokėta pradžioje 800 000 lt . Jį visąlaik domina ne pinigai , o žemės, nes jis nėra spekuliantas , o ūkininkas ir nori dirbti žemę. Jie vykdavo pas K. J. į namus klausti, kas atsitiko, kodėl jis delsia ir jis vis kalbėdavo, kad reikia sumokėti daug pinigų mokesčių inspekcijai , kad vis nesutvarkyti kažkokie reikalai. Buvo sutarčių pasirašyta su K. J., kurias jis įvykdė iki galo , tai 30-40, kada visi liko patenkinti. 2005 m. viduryje UAB „D.“ savo nuosavybėje turėjo apie 350 ha žemės. Jis rūpinosi, kad būtų pasirašyta sutartis ir sumokėti pinigai tiek, kiek joje nurodyta. Jo supratimu , pasirašyta sutartis buvo kaip ir kvitas, kad K. J. pinigus gavo. Teigia, kad K. J. iš UAB T. buvo sumokėta 800 000 litų , o iš UAB D. -1,5 milijonai litų .Jis buhalterės darbo nekontroliavo , ką ji paruošdavo, jis tik pasirašydavo. Pagal UAB D. ir UAB T., tarpininkaujant K. J., jie planavo įsigyti 775 ha žemės. Jam rūpėjo bendras kiekis. Nurodo, kad jie permokėjo, nes neturėjo iš ko rinktis, tai buvo žemė, kurią jie nuomojosi, ją dirbo, buvo įtrešę ir ji buvo derlinga. Girdėjo, kad vokiečių firma K. J. siūlė po 8000 lt už ha. Iki šiol negirdėjo, kad K. J. vietoj žemės sklypų jam būtų siūlęs grąžinti pinigus . Jei ir būtų siūlęs, jam reikalinga žemė , o ne pinigai. Gali būti, kad L. žinodama jo poziciją, ir neperdavė informacijos apie siūlomus K. J. pinigus, nes jam jų tikrai nereikia. Nurodo, kad jie yra ūkininkai ir jis sakė ir sakys , kad jie nori ne pinigų, o žemės. Prieš 10 metų jis atvyko čia ir pradėjo ūkininkauti ir vis dar nori ūkininkauti . Žemę pirko ar iš Valstybės , ar iš privataus asmens, visada ją pirko su gerais ketinimais , tačiau jei atsiranda žmogus , kuris tą žemę gali iš jo pavogti , vadinasi, kažkas Lietuvoje yra negerai. V. L. turėjo įgaliojimą vadovauti Š. v., jis buvo tik iš šalies. Dalis žemių perėjo iš UAB T. Š. v. ir tai buvo dviejų kompanijų susitarimas. Pagal sutartį K. J. šias žemes turėjo pervesti jų įmonės nuosavybėn ir už tai gavo pinigus. Jeigu tai ne apgaulė, ką jis padarė ir ko nepadarė jų atžvilgiu , tada jis jau nieko nebesupranta. K. J. turėjo žemės savininkų įgaliojimus atstatyti jiems nuosavybes gal turimas išvadas. Kai jie sudarė sutartis, jis, atkūręs nuosavybę tų žmonių vardu, žemę būtų perleidęs į jų įmonę. Už tai jie jam mokėjo pinigus ir jis už tai uždirbo labai nemažai. Sudarinėdamas sutartis su K. J., tikėjosi žemę pirkti iš K. J., nes jis turėjo įgaliojimus tai daryti ; jis tuo pasinaudodamas, žemes pervedė į savo įmonę , pasinaudojo savo uošve. Išvadoje matėsi kaina ir pagal koeficientą buvo paskaičiuojama žemės vertė. Dalis pinigų atitekdavo žemės savininkui, kita likdavo K. J., iš to sumokėto avanso. Vadina avansu, nes pinigai buvo mokami į priekį , kad K. J. turėtų ką sumokėti žemių savininkams , kuriems pinigai buvo reikalingi , kad susimokėti tvarkant žemės nuosavybės dokumentus .Gryni pinigai buvo išmokami pagal sutartį . Pinigus jis išimdavo banke ir išmokėdavo K. J.. Kad pinigus K. J. gavo, yra pasirašyta sutartyje. Visą pinigų išėmimo įforminimą tvarkė buhalterė. Mano, kad 2000000 lt K. J. buvo išmokėti grynais , taip pageidavo K. J.. Visada pinigus mokėdavo jis. Važiuodavo į banką , paimdavo pinigus ir juos išmokėdavo. Jam rūpėjo išduoti K. J. pinigus ir jo parašą, kad pinigus gavo, paimti ant sutarties. Galėjo būti, kad mokėjimo pavedime nurodydavo visą sumą, tačiau atskaičiuodavo avansinį mokėjimą , todėl K. J. jau visų pinigų ir negalėjo begauti. Visus buhalterinius ir kitus klausimus puikiai žino L. ir P.. Buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė. Visada išmokėdamas pinigus K. J. paimdavo jo parašą . Jam atrodė svarbiausia - išmokėjo pinigus, jis atliko darbą ir jam tai yra istorijos pabaiga. Kasos išlaidų orderio nematydavo, nes tai yra buhalterio darbas. Sutartyje yra K. J. parašas, kuris reiškia, kad jis pinigus gavo. Yra sutartyje punktas, kad pirkėjas atsiskaitė pilnumoje. ( IIIt.b.l. 126-132 ).

Liudytojas V. D. teismo posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 jiems pasiūlė pirkti žemės plotus nuo Židikų link Pikelių . Jie susipažino su K. J., kuris paaiškino, kad turi žemės savininkų įgaliojimus tuos žemės sklypus parduoti . Jis susižinojo, kad žemės sklypų savininkai yra išvadiniai , kurie atsistatė nuosavybę , tačiau duomenų bazėje nesimatė jokių nuomos sutarčių , tačiau tie plotai buvo dirbami , o K. J. nežinojo, kokiu pagrindu jie dirbami. Kadangi buvo neaišku, kas ir kaip tą žemę dirba, jie susilaikė iki K. J. susitvarkys sklypų nuosavybės dokumentus . Ir net tada, kai dalis sklypų perėjo K. J. žmonos nuosavybėn, jie kažkieno buvo dirbami. Jis pasiteiravo Židikų seniūnijoje ir jam buvo pasakyta, kad ta žeme naudojasi kažkokia danų firma. Tada jis K. J. pasakė, kad kol jis neišsiaiškins su jo žemę dirbančia firma, jie tų žemės sklypų nepirks , nors jie juos ir domino, tačiau kėlė abejonių . Kaina pirminė buvo aptarta, tačiau sklypai buvo probleminiai dėl apdirbimo, kaina tada buvo pakilusi už ha 9000 -10 000 lt.( IVt.b.l. 49-50 ).

Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad jis turėjo įgaliojimą parduoti G. priklausančią žemę ,tad jis su V. L. nuvažiavo į Skuodą. G. žemę jis pardavė apytiksliai už 350 000 lt. , gal jie vėliau tuos pinigus nurašė, bet patvirtino tai tik žodžiu. K. J. jam pretenzijų nekelia, tačiau jis kelia triukšmą, kad tos pažadėtos nurašyti skolos dalies jam buhalterė V. nenurašė. Paaiškina, kad jie nebepasidalina tarp savęs , kaip vaikai saldainio. Nurodo, kad jis kalba apie G. išvadą. Senutė mirė ir prasidėjo visos problemos, nes V. nebegalėjo sutvarkyti žemės nuosavybės . Jis pasakė, kad reikia dar 50 000 litų dabartiniams žemės savininkams, ji atsisakė juos mokėti. Tai kas turi mokėti , jei V. jis perrašė įgaliojimus ir ji viską galėjo tvarkytis pati. Čia jau nebuvo jokio sukčiavimo ir būti negalėjo, tik paprasčiausiai kažkam pritrūko iniciatyvos ar noro viską gražiai pabaigti. Žino, kad K. J. buvo žiauriai sumuštas. Paaiškina, kad V. L. perrašė vieną įgaliojimą sutvarkyti G. žemės išvadą. Kadangi jis turėjo vieną įgaliojimą su teise pergalioti , tai tą ir padarė. Už likusią sumą tuos 350 000 lt jis jai pergaliojo ir ji turėdama galimybę atsistatyti 120 ha šiandieną turi problemų , tada jis jos visai nesupranta. Jis, matydamas, kad gali kilti problemų ir norėdamas jų išvengti, pergaliojo V., kad ji su likusia žeme susitvarkytų viena pati. Viską galėjo pabaigti susitvarkyti V. pati ir ji žemių būtų pardavusi ne už 335 000 lt , o už 720 000 lt. Pinigai jam nebuvo mokami, o buvo pasakyta, kad K. J. bus nurašyta 600 000 lt . Realių pinigų tikrai nebuvo , jie turėjo būti nurašomi nuo K. J.. Kai pasirašė orderį , buvo V.. Paskui jis pasakė V., kad nebežaidžia jis tų jų žaidimų , perrašė savo įgaliojimą ir tvarkykis pati. Dabar jis , nebeturėdamas įgaliojimo, negali atlikti jokių veiksmų, nors ir V. nebegali. Mirė žmogus, įgaliojimas nustoja savo funkcijų. Dabar jis gali tik nuvažiuoti pas naujus G. žemės paveldėtojus, sumokėti jų prašomus 50 000 lt ir žemę turi. V. tikrai kreipėsi į Žemėtvarką, kadangi norėjo atgauti tuos savo 350 000 lt , ji sumokėjo visus mokesčius už geodezinius matavimus, atstatė žemės nuosavybę ir beturėjo sumokėti tik 50 000 lt dabartiniams savininkams, ko V. nesutiko. Žodžiu, ji sumokėjusi už išvadą, tad kokius dar 50 000 lt ji beturinti mokėti. G. už išvadą pinigai sumokėti buvo iš anksto , sumokėjo K. J., nes tuos pinigus jis pats nuvežė jai į Kauną , nuvežė jai grynais 623 455 lt , K. J. jam atnešė visą „ Maxima“ maišą pilną pinigų ir liepė nuvežti G.. Kai jis nuvežė pinigus G. , ji pasirašė, kad pinigus gavo už išvadą. Problemos yra su K. J. ir ponia V., kurie nebesusikalba tarp savęs ir nebeišsprendžia tokių paprastų dalykų .

Motyvuojamoji dalis

Prokuroras kaltinimu nurodo, kad K. J. kaltę įrodo šie įrodymai, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu :2008 12 12 UAB „ D.“ pareiškimas ( It.b.l. 1 ), 2006 05 11 pažyma apie sklypų suprojektavimą ( It.b.l. 2 ),2005 07 26 d. sutartis tarp K. J. ir UAB „ D.“ ( It.b.l. 3 ), 2005 07 08 išvada dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ( It.b.l. 4), 2005 07 26 įgaliojimas ( It.b.l. 5 ), 2007 01 03 d. kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 6 ), 2005 06 01 sutartimi tarp K. J. ir UAB „D.“ ( It.b.l. 7 ), 2003 06 03 išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ( It.b.l. 8 ), 2005 05 31 d. pergaliojimu ( It.b.l. 9 ), 2007 01 17 d. sutartis tarp V. A., atstovaujamos K. J. ir UAB „ L.-D. T.“( It.b.l. 10 ), 2005 04 28 sutartis tarp K. J. ir UAB „ D.“ ( It.b.l. 11 ), 2005 04 19 išvada ( It.b.l. 12 ),2005 03 25 d. įgaliojimas ( It.b.l. 13 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 14) pergaliojimas ( It.b.l. 15 , 16), pergaliojimas ( It.b.l. 17, 18 ), 2005 02 24 d. įgaliojimas ( It.b.l. 19, 20 ), 2005 04 29 d. įgaliojimas ( It.b.l. 21 ), išvada dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ( It.b.l. 22 ), 2003 06 26 išvada dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ( It.b.l. 23 ), 2003 06 26 išvada dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ( It.b.l. 24 ), 2003 06 26 išvada dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn It.b.l. 25 ), 2003 06 26 išvada dėl žemės , miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn( It.b.l. 26 ), pergaliojimas ( It.b.l. 27, 28 ), 2005 05 20 sutartis ( It.b.l. 29 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 30 ), 2005 06 17 įgaliojimas ( It.b.l. 31 ), 2005 05 16 išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ( It.b.l. 32 ),2005 08 30 sutartis ( It.b.l. 33, 34), 2002 01 22 išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (It.b.l. 35 ), archyvinė pažyma ( It.b.l. 36 ), 2005 08 31 įgaliojimas ( It.b.l. 37, 38), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 39 ), 2005 10 10 sutartis ( It..b.l. 40 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 41 ), 2005 09 21 d. įgaliojimas ( It.b.l.42 ), 2005 05 10 susitarimas ( It.b.l. 43 ), 2004 11 15 išvada žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ( It.b.l. 44 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 45 ), 2005 05 02 įgaliojimas ( It.b.l. 46 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 47 ), 2005 05 18 sutartis ( It..b.l. 48), 2005 05 11 išvada ( It.b.l. 49 ),2005 05 24 d. išvada ( it.b.l. 50 ), 2005 05 12 susitarimas ( it.b.l. 52 ), 2005 12 30 kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 53 ), 2008 12 15 UAB „T.“, UAB „C. Ū.“, UAB „Š. v.“ pareiškimas ( It.b.l. 55 ), 2007 03 05 įgaliojimas ( It.b.l. 56 ), 2007 10 29 įgaliojimas (It.b.l. 57 ), 2000 05 01 protokolas Nr. 1 ( It.b.l. 61 ), 2005 12 31 susitarimas ( It.b.l. 62, 63 ), 2005 12 30 kasos išlaidų orderis Nr. 244 ( It.b.l. 64 ), 2005 12 31 susitarimas ( It.b.l.71 , 72), 2005 12 30 kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 73 ), 2009 108 12 kasos pajamų orderis ( It.b.l. 80 ), 2005 04 28 sutartis ( It.b.l. 91 ), 2005 04 28-2005-04 28 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 92 ), 2005 05 10 susitarimas ( It.b.l. 93 ), 2005 05 10 -2005-05 11 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 94 ), 2005 05 18 sutartis (It.b.l. 95 ), 2005 05 18 -2005 05 18 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 96 ), 2005 05 20 sutartis ( It.b.l. 97), 2005 05 20 -2005 05 20 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 98 ), 2005 06 01 sutartis ( It.b.l. 99 ),2005 06 01 -2005 06 01 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 100 ), 2005 06 30 sutartis ( It.b.l. 101 ) , 2005 06 01 -2005 06 30 sąskaitos išrašas ( I.b.l. 102 , 103), 2005 07 14 sutartis (It.b.l. 104 ), 2005 05 12 -2005 05 12 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 105 ), 2005 07 26 sutartis ( It.b.l. 106 ),2005 02 24 -2005 02 24 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 107 ),2005 03 07-2005 03 07 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 108 ), 2005 08 30 sutartis (It..b.l. 109 ), 2005 05 13 -2005 05 13 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 110 ),2005 09 22 sutartis ( It.b.l. 111), 2005 05 19 -2005 05 19 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 112 ),2005 05 26 -2005 05 26 sąskaitos išrašas (It.b.l. 113 ), 2005 06 06 -2005 06 06 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 114 ),2005 06 10 -2005 06 10 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 115 ),2005 07 08 -2005 087 08 sąskaitos išrašas ( It.b.l. 116 ),2005 10 10 sutartis ( It.b.l. 117 ), 2005 10 01 -2005 10 31 sąskaitos išrašas ( I.b.l. 118, 119 ),2006 01 30 rankpinigių sutartis ( It.b.l. 120 ),2006 01 30 rankpinigių sutartis ( It.b.l. 121 ) 2006 02 22 kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 122 ), 2009 01 22 liudytojos V. L. apklausos protokole, 2009 06 10 liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti duomenys ( It.b.l. 127-130 ),2009 05 22 liudytojos J. P. apklausos protokole užfiksuoti duomenys ( It..b.l. 131-132 ), liudytojo T. J. O. apklausos protokole ir 2009 06 10, 2009 11 06 papildomos apklausos protokole užfiksuoti duomenys ( It.b.l. 133-137 ), 2009 06 09 liudytojos O. K. apklausos protokole užfiksuoti duomenys ( It.b.l. 138), 2005 07 26 sutartis ( It.b.l. 142 ), 2007 01 03 kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 143 ), 2005 06 01 sutartis ( It.b.l. 144 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 145 ), 2005 04 28 sutartis ( It.b.l. 146 ),2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 147 ), 2005 05 20 sutartis ( It.b.l. 148 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 149 ), 2005 08 30 sutartis ( It.b.l. 150 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 151 ), 2005 10 10 sutartis , 2007 01 17 sutartis( It.b.l. 152 , 153), 2005 05 10 susitarimas ( It.b.l. 154 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 155 ), 2007 01 17 sutartis ( It.b.l. 156 ),2005 05 18 sutartis ( It.b.l. 157 ), 2005 09 22 sutartis ( It.b.l. 158, 159 ), 2005 06 sutartis ( It.b.l. 160 ),2005 06 sutartis ( It.b.l. 160 ), 2006 01 30 rankpinigių sutartis ( It.b.l. 161 ), 2006 01 30 rankpinigių sutartis ( It.b.l. 162 ), 2006 01 30 rankpinigių sutartis ( It.b.l. 163 ), 2005 12 31 susitarimas ( It.b.l. 164, 165 ), 2005 12 30 kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 166 ),2006 02 22 kasos išlaidų orderis ( It..b.l. 167 ), 2006 04 13 kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 168 ), pinigų priėmimo kvitas ( It.b.l. 169 ), 2006 04 07 kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 170 ), 2006 04 07 pinigų priėmimo kvitas ( It.b.l. 171 ), 2006 03 24 kasos išlaidų orderis ( It.b.l. 172 ),2005 05 12 susitarimas ( It.b.l. 173 ),2009 07 13 daiktų ( dokumentų ) apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ( It.b.l. 174-175 ),2009 12 15 specialisto išvada (It.b.l. 182-188),2009 07 17 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas ( It.b.l. 190-198 ); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( IIt.b.l. 7-25 ), nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašas ( IIt.b.l. 28 -91 ), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas( IIt.b.l. 94-123 ), 2005 07 08 išvada dėl žemės , miško , vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ( IIt.b.l. 125 ), 2005 07 26 įgaliojimas ( IIt.b.l. 126 ), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( IIt.b.l. 130-156 ),2009 01 08, 2009 06 11 įtariamojo K. J. apklausos protokole užfiksuoti parodymai ( IIt.b.l. 173, 177), įtariamojo K. J. papildomos apklausos protokole užfiksuoti parodymai ( IItb.l. 180 ), 2009 07 17 įtariamojo K. J. papildomos apklausos protokole užfiksuoti parodymai ( IIt.b.l. 173), 2010 02 06 įtariamojo K. J. apklausos protokole užfiksuoti parodymai ( IIt.b.l. 187 );2009 07 14 kratos protokole užfiksuoti duomenys ( IIIt.b.l. 49-50 ), UAB „ D.“ finansinės atskaitomybės teikimas ( IIIt.b.l. 103), UAB „ D.“ 2005 m. balansas ( IIIt.b.l. 104 ), UAB „ T.“ finansinės atskaitomybės teikimas ( IIIt.b.l. 105 ), UAB „ T.“ 2005 12 31 balansas ( IIIt.b.l. 106 -107 ); 2010 03 01 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas ( IV t.b.l. 1-5 ), Klaipėdos apygardos teismo 2010 06 22 sprendimas ( IVt.b.l. 6-7 ), 2010 05 18 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas ( IVt.b.l. 8-12 ), raštas ( IVt.b.l. 13 ), raštas ( IVt.b.l. 14 ), raštai (IVt.b.l.15-17 ), 2005 09 26 grynų pinigų priėmimo0 kvitas ( IVt.b.l. 18 ), 2005 11 16 grynų pinigų priėmimo kvitas ( IVt.b.l. 19 ), ketinimų protokolas ( IV t.b.l. 20-25 ), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( IVt.b.l. 26 -29 ), 2011 03 17 Šiaulių apygardos teismo sprendimas už akių ( IVt.b.l. 87-89 ), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( IVt.b.l. 90-106);2011 03 17 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje ( Vt.b.l. 127-128 ), UAB „D.“ balansas už 2006 m ( Vt.b.l. 4 ), UAB „Š. v.“ balansas už 2007 m. ( Vt.b.l. 5), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (Vt.b.l. 6-25), LR juridinių asmenų registro išplėstinis sąrašas su istorija ( Vt.b.l. 26-29 ), SODRA pažyma ( Vt.b.l. 41 ), 2009 08 12 raštas (Vt.b.l. 57 ), 2005 09 28 įgaliojimas ( Vt.b.l. 58 ), 2007 12 03 perįgaliojimas ( Vt.b.l.59).

Byloje esančių ir teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų vertinimas :

KALTINIMAS

1 epizodas dėl UAB „T.“.

2005-12-31 susitarimas su UAB „T.“ dėl žemės sklypų įsigijimo pagal išvadas, įsipareigojimas sumokėti 1422888 Lt sumą (t. 1 b.l. 62-63, 71-72, 164-165), 2005-12-30 kasos išlaidų orderis Nr. 244 1422888 Lt sumai. (t. 1 b.l. 53 esantis orderis pasirašytas K. J. ir kasininkės J. P., o t. 1 b.l. 64, 73 ir 166 esančiame orderyje jau yra ir direktoriaus parašas).

Pagal orderį pinigų perduota 1422888 Lt (K. J. neneigia). Ši suma civiline tvarka yra priteista UAB „T.“ Klaipėdos apygardos teismo 2009-06-12 preliminariu sprendimu civ. byloje Nr. 2-1734-370/2009. Baudžiamojoje byloje pareikštas civ. ieškinys (2009-08-17 data) tai pačiai sumai (t. 1 b.l. 69-70), ieškinyje nurodyta, kad K. J. buvo mokami avansai iš UAB „D.“, o paskui ir iš UAB „T.“ viena suma iš karto, sklypų nei viena bendrovė negavo, taip pat nė vienai bendrovei avansai negrąžinti.

Suma sumokėta pagal išvadas:

Nr. 7100 išduotą E. L. vardu (dėl tos pačios išvados 2005-07-26 sutartis su UAB „D.“ už 101500 Lt kainą (t.1 b.l. 3, 106, 142));Nr. 7130 išduotą V. A. vardu (dėl tos pačios išvados 2005-06-01 sutartis su UAB „D.“ už 50000 Lt avansą iki 2006-01-01, toj pačioj sutartyje minima ir išvada Nr. 7397 M. K. vardu (t.1 b.l. 7, 99, 144), taip pat 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“, kurioje nurodyta, kad kaina 17014 Lt, čia jau sutartis tik dėl A. išvados (t. 1 b.l. 10, 145));Nr. 3701 išduotą G. Ž. vardu;Nr. 3702 išduotą K. V. vardu;Nr. 3703 išduotą G. A. vardu;Nr. 3660 išduotą H. K. vardu;Nr. 3688 išduotą Z. P. vardu (dėl tos pačios išvados 2005-04-28 sutartis su UAB „D.“ už 60000 Lt avansą iki 2005-09-01 (t. 1 b.l. 11, 91, 146));Nr. 3690 išduotą S. G. vardu (dėl tos pačios išvados 2005-05-18 sutartis su UAB „D.“ už 20000 Lt avansą (t. 1 b.l. 48, 95, 157), taip pat 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už 323416,40 Lt kainą (t. 1 b.l. 47, 156));Nr. 3709 išduotą E. L. G. vardu;Nr. 28649 išduotą A. R. vardu;Nr. 27731 išduotą R. R. vardu (dėl tos pačios išvados 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už bendrą 45233 Lt sumą (t.1 b.l. 14, 147));Nr. 27730 išduotą A. U. vardu (dėl tos pačios išvados 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už bendrą 45233 Lt sumą (t.1 b.l. 14, 147));Nr. 27733 išduotą E. B. vardu (dėl tos pačios išvados 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už bendrą 45233 Lt sumą (t.1 b.l. 14, 147));Nr. 27732 išduotą V. G. V. vardu (dėl tos pačios išvados 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už bendrą 45233 Lt sumą (t.1 b.l. 14, 147));Nr. 3692 išduotą A. A. K. vardu (dėl tos pačios išvados 2005-05-20 sutartis su UAB „D.“ už 60000 Lt avansą iki 2006-01-01 (t. 1 b.l. 29, 97, 148), taip pat 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už 143109 Lt kainą (t. 1 b.l. 30, 149));Nr. 3968 išduotą E. P. vardu (dėl tos pačios išvados 2005-08-30 sutartis su UAB „D.“ už 88533,80 Lt kainą (t. 1 b.l. 33, 150), taip pat 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už 88533 Lt kainą (t. 1 b.l. 39, 151));Nr. B-454-4320 išduotą V. M. P. vardu (dėl tos pačios išvados 2005-10-10 sutartis su UAB „D.“ už 30000 Lt avansą, nustatyta 443763,20 Lt galutinė kaina (t. 1 b.l. 40, 101, 104, 117, 152-153), taip pat 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už 443763,20 Lt kainą (t. 1 b.l. 41, 153));Nr. 3670 išduotą R. L. vardu (dėl tos pačios išvados 2005-05-10 susitarimas su UAB „D.“ už 50000 Lt avansą iki 2006-01-01, nustatyta galutinė 73740 Lt kaina (t. 1 b.l. 43, 93, 154), taip pat 2007-01-17 sutartis su UAB „L.-D. t.“ už 73740 Lt kainą (t. 1 b.l. 45, 155));Nr. 59-639 išduotą A. A. vardu;

Nekilnojamojo turto registro išrašai (t. 5 b.l. 6-7, 10-25) patvirtina, kad G. Ž., K. V., G. A., H. K. sklypai buvo parduoti ŽŪB „Š. v.“.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad E. P. turto paveldėtojas A. R. žemės sklypą su statiniais pardavė A. A. (t. 2 b.l. 130-133), žemės sklypus UAB „E.N. A.“ (t. 2 b.l. 134-142, 146-151), žemės sklypą pardavė A. M. (t. 2 b.l. 143-145), du žemės sklypai liko neparduoti (t. 2 b.l. 152-156) (patvirtinimas, kad dėl pagal E. P. išvadą atstatytų sklypų nepardavimo kaltės tikrai nėra)

2 epizodas dėl UAB „D.“.

Kaltinimas: 2006-02-22 kasos išlaidų orderis Nr. 101 110000 Lt sumai pagal 2006-01-30 sutartis Nr. S06/06 už 36975 Lt už žemės sklypą pagal išvadą Nr. 3511 išduotą J. R. T. vardu ir pagal 2006-01-30 sutartį Nr. S06/08 73025 Lt už žemės sklypą pagal išvadą Nr. 3406 išduotą I. S. vardu.

Civilinis ieškinys: pareikštas 870033 Lt sumai, ieškinyje nurodo, kad pasirašant preliminarias sutartis iš banko būdavo nuimami pinigai ir perduodami K. J., lentelėje nurodyta kada ir kiek buvo nuimta ir kiek būdavo perduota K. J..

Kaltinimas pagal 110000 Lt, o civilinis ieškinys už visus 870033 Lt :

Lentelė pagal civilinį ieškinį

Preliminarios sutarties dataIš banko išlaiduotaišlaiduota suma (Lt)Perduota suma K. J.Pastabos2005-04-282005-04-2860.00060.000(sutartis t. 1 b.l. 91, sąskaitos išrašas t. 1 b.l. 92)2005-05-102005-05-1050.00050.000(susitarimas t. 1 b.l. 93, sąskaitos išrašas t. 1 b.l. 94)2005-05-182005-05-1830.00020.000Perduota suma mažesnė nei išimta iš banko, nurodo, kad nusiderėjo (sutartis t. 1 b.l. 95, sąskaitos išrašas t. 1 b.l. 96)2005-05-202005-05-2065.00060.000Perduota suma mažesnė nei išimta, nurodo, kad nusiderėjo (sutartis t. 1 b.l. 97, sąskaitos išrašas b.l. 98)2005-06-012005-06-0150.00050.000(sutartis t. 1 b.l. 99, sąskaitos išrašas t. 1 b.l. 100)2005-06-302005-06-3050.00050.000Sutartis dėl tos pačios išvados kaip ir 2005-07-14 bei 2005-10-10 sutartys (sutartis t. 1 b.l. 101, sąskaitos išrašas t. 1 b.l. 102-103)2005-07-142005-05-12100.000100.000pinigai išimti 2 mėn. anksčiau nei perduoti, nurodo, kad vyko derybos (sutartis t. 1 b.l. 104, sąskaitos išrašas t. 1 b.l. 105)2005-07-262005-02-24 2005-03-0773.500 28.000101.500pinigai išimti 4 mėn. anksčiau nei perduoti, nurodo, kad vyko derybos (sutartis t. 1 b.l. 106, sąskaitos išrašai t. 1 b.l. 107-108)2005-08-302005-05-13100.00088533,80Perduota suma mažesnė nei išimta, pinigai išimti 3 mėn. anksčiau, nurodo, kad vyko derybos ir nusiderėjo (sutartis t. 1 b.l. 109, sąskaitos išrašai t. 1 b.l. 110)2005-09-222005-05-19 2005-05-26 2005-06-06 2005-06-10 2005-07-0840.000 20.000 40.000 30.000 20.000150.000pinigai išimti mažomis dalimis, anksčiausiai 4 mėn. prieš sutartį, nurodo, kad vyko derybos (sutartis t. 1 b.l. 111, sąskaitos išrašai t. 1 b.l. 112-116, 158-159)2005-10-102005-10-03 2005-10-2820.000 10.00030.000Viena dalis pinigų išimta anksčiau nei pasirašyta sutartis, kita vėliau, nors sutartyje nurodyta, kad pinigai gauti dar prieš sutarties pasirašymą, nurodo, kad pasirašant buvo suderėtas didesnis avansas (sutartis t. 1 b.l. 117, sąskaitos išrašas t. 1 b.l. 118-119)Iš viso:760033 Lt

Prie 760033 Lt sumos prideda dar 110000 Lt (dėl kurių ir yra kaltinimas), kurie buvo perduoti K. J. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pagal 2006-01-03 rankpinigių sutartį Nr. S06/06 (t. 1 b.l. 120, 161), kuria sutartas 36975 Lt avansas, ir Nr. S06/08 (t. 1 b.l. 121, 163), kuria sutartas 73025 Lt avansas dėl I. S. išvados, o 110000 Lt išmokėta 2006-02-22 kasos išlaidų orderiu Nr. 101 (t. 1 b.l. 122, 167). Orderyje t. 1 b.l. 167 atsirado ir kasininko parašas, panašus į direktoriaus. Rankpinigių sutarčių 3.4 punkte nustatyta, kad nesumokėjus pinigų per 5 darbo dienas nuo pasirašymo dienos, sutartis laikoma neįvykusia, sutartys datuojamos sausio 30 d., o orderis vasario 22 d., t.y. praleistas terminas. Be to, ant orderio nurodyta tik pirmosios sutartis numeris.

Yra Nekilnojamojo turto registro išrašai, kad I. S. sklypas parduotas UAB „C. D.“, kur direktore buvo V. L. (t. 5 b.l. 8-9), t.y. dalyje kaltinimo žemė parduota tų pačių asmenų įmonei.

Pažymėtina ir tai, kad kitų teismų sprendimuose dėl UAB „D.“ ieškinių K. J. nurodyta, kad tas faktas, jog iš sąskaitos buvo išimti pinigai, dar nepatvirtina to, kad jie buvo perduoti K. J..

3 epizodas dėl UAB „C. Ū.“.

2006-04-07 kasos išlaidų orderis Nr. 21 30000 Lt sumai (t. 1 b.l. 170) ir 2006-04-07 kasos išlaidų orderis Nr. 22 31950 Lt sumai (t. 1 b.l. 168) pagal sutartį Nr. S06/07 už žemės sklypą pagal išvadą Nr. 3492 išduotą J. R. V. vardu. Pinigų priėmimo kvitai (t. 1 b.l. 169, 171) patvirtina, kad UAB nekilnojamojo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)“ pinigus gavo.

Pateikta 2006-01-30 rankpinigių sutartis Nr. S06/07 su UAB „C. Ū.“ 61950 Lt sumai pagal J. R. V. 2003-03-07 išvadą Nr. 3492 (t. 1 b.l. 162), sutartyje nustatytas avanso sumokėjimas per 5 darbo dienas nuo pasirašymo, priešingu atveju sutartis laikoma neįvykusia. Kasos išlaidų orderiai balandžio mėnesio.

Yra Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad J. R. V. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kuris buvo perleistas UAB „C. Ū.“, o ši perleido kitai įmonei (t. 4 b.l. 26-29), t.y. prievolė parduoti buvo įvykdyta.

4 epizodas dėl UAB (turėtų būti ŽŪB) „Š. v.“.

2007-01-03 kasos išlaidų orderis 724955 Lt kaip avansas žemės ūkio paskirties žemių pirkimui.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civ. ieškinys (2009-08-17 data) 101500 Lt sumai (t. 1 b.l. 78-79), kuriame nurodyta, kad buvo išmokėtas 724955 Lt avansas, avansus mokėjo ir UAB „D.“, UAB „T.“, UAB „C. Ū.“, bet nė vienam avansai negrąžinti, sklypai neparduoti, vėliau 623455 Lt grąžino.

2009-08-12 kasos pajamų orderis Nr. SV011, kad K. J. grąžina 623455 Lt, pasirašytas tik K. J., nėra nei buhalterio, nei kasininko parašų (t. 1 b.l. 80).

t. 1 b.l. 6 pateiktoje kopijoje nėra įrašyta išlaidų orderio Nr., o t. 1 b.l. 143 pateiktame originale jau įrašytas Nr. 2, bet abu vis tiek pasirašyti tik K. J., o ŽŪB „Š. v.“ nepasirašė nei direktorius, nei finansininkas.

Kiti duomenys

V. L. apklausta liudytoja ikiteisminiame tyrime (t. 1 b.l. 127-130) nurodė, kad pagal 2005-07-26 sutartį su UAB „D.“ 101500 Lt buvo išmokėti pagal 2007-01-03 kasos išlaidų orderį ( pažymėtina, kad tai yra apmokėjimas tik po 2 metų nuo sutarties ), kuriuo išmokėta bendra 724955 Lt suma, be to, šią sumą išmokėjo ŽŪB „Š. v.“, nors nurodė, kad jokių rašytinių susitarimų su šia bendrove nebuvo. Į šią sumą įėjo apmokėjimas už G. Ž., G. A., K. V., E. L. G. ir H. K. išvadas, pagal šias išvadas nuosavybė atstatyta ir perleista, pretenzijų neturi (patvirtinimas, kad vyko normalūs civiliniai tarpusavio santykiai ir kiti žemės sklypai buvo perleisti kitoms įmonėms, bet dėl tų pačių asmenų išvadų kaltinimas UAB „T.“ epizode). Pagal 2005-04-28, 2005-05-10, 2005-05-12, 2005-05-18, 2005-05-20, 2005-06-01, 2005-08-30, 2005-10-10 sutartis nurodo, kad apmokėta pagal UAB „T.“ 1422888 Lt sumos orderį, nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad apmokėjimas iš UAB „D.“ sąskaitos. Nurodė, kad su UAB „L.-D. t.“ 2007-01-17 buvo sudaryta sutartis dėl A. R. (išvados Nr. 28649), R. R. (išvados Nr. 27731), V. U. (išvados Nr. 27733), V. G. V. (išvados Nr. 27732) išvadų, o apmokėjimas 2005-12-30 UAB „T.“ kasos išlaidų orderiu. Taip pat su UAB „L.-D. t.“ buvo sudaryta sutartis 2005-05-10, 2005-05-18, 2005-05-20, 2005-08-30, 2005-10-10 UAB „D.“ sutarčių, bet negalėjo paaiškinti kodėl sutartys buvo sudarinėjamos iš naujo su kitomis įmonėmis.

V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad K. J. pasiūlė žemę nusipirkti išsiperkant išvadas, kuriomis yra atkuriama nuosavybė, daug sklypų perpirko į UAB „D.“ ir į UAB „T.“. Nurodė, kad UAB „D.“ mokėjo avansą, o UAB „T.“ skirtumą (nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu). V. L. patvirtino per ikiteisminį tyrimą duotus parodymus apie tai, jog ŽŪB „Š. v.“ buvo parduoti penkių asmenų sklypai. Nurodė, kad jiems reikalingi ne pinigai, o žemės sklypai. Nurodė, kad iš UAB „T.“ buvo sumokėtas skirtumas, kuris nebuvo sumokėtas iš UAB „D.“ (prieš tai sakė, kad visi pinigai buvo išmokėti, o paskui jau priešingai, tuo pačiu kyla klausimas ar tikrai UAB „D.“ pagrįstai reikalaujasi tariamai sumokėtų sumų). V. L. patvirtino, kad dėl tų pačių išvadų buvo pasirašytos sutartys su keliomis bendrovėmis.

J. P. teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad UAB „D.“ balanse sumos neįtrauktos, nes tikriausiai nebuvo liepta jų išlaiduoti, jei buvo liepta išlaiduoti, tai jos ir balanse yra, pvz. UAB „T.“, direktorius iš banko pasiimdavo pinigus, įnešdavo į kasą, o paskui juos iš kasos pasiimdavo pagal orderį (iš to seka, kad direktorius neįnešdavo iš banko pinigų į kasą).

Danas T. J. O. apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime (t. 1 b.l. 133-137) nurodė, kad UAB „T.“ 1422888 Lt suma avansu išmokėta už 19 išvadų, bet dalį žemės K. J. pardavė savo įmonei (pripažįsta, kad visa suma už 19 išvadų ir į dalį K. J. nuosavybę perleido). Priešingai nei L., nurodė, kad pasirašant sutartis su UAB „D.“ pinigai K. J. būdavo išmokami. Paaiškino, kad su kitomis įmonėmis sutartys buvo sudarinėjamos, nes viena įmonė galėjo turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės. Nežino tikslaus žemių kiekio, taip pat negali nieko paaiškinti dėl buhalterijos dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas T. J. O. parodė, kad K. J. pasiūlė pirkti išvadas, sutarčių dėl išvadų buvo nemažai, bet žemės nuosavybės atkūrimas užsitęsė iki 2008 metų ir su K. J. nebepavyko susišnekėti. Sutartį laiko kvitu, patvirtinančiu, jog K. J. pinigus tikrai gavo. Pabrėžia, kad jam reikalinga žemė, o ne pinigai.

K. J. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino (t. 2 b.l. 173), bet įtarimas buvo tik dėl iš UAB „T.“ pasisavintų 1422888 Lt. Vėliau patikslinus įtarimą kaltu neprisipažino, taip pat atsisakė duoti parodymus.

Teismo posėdžio metu K. J. neneigė, kad iš UAB „T.“ gavo 1422888 Lt, taip pat, kad gavo pinigus iš ŽŪB „Š. v.“ ir 110000 Lt iš UAB „D.“. Iš UAB „D.“ 110000 Lt gavo kaip tarpininkas, o viską tvarkė M.. Negali tiksliai pasakyti kur kokie sklypai ir už kieno pinigus buvo pirkti.

Nekilnojamojo turto registro duomenys:K. J. vardu registruotas turtas:

žemės sklypas, 9,9 ha, (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 17-19)žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 22-25)statiniai, (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 13-16)žemės sklypas, 15 ha, (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 20-21)žemės sklypas, 2 ha, (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 11-12)žemės sklypas, 2 ha, (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 9-10)žemės sklypas, 6 ha, (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 7-8)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas turtas

žemės sklypas, 6,1 ha, (duomenys neskelbtini), sandoris 2008-09-30, iš UAB nekilnojamojo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)“, ši iš A. S. 2008-09-30 (t. 2 b.l. 94-96)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas juridinis faktas apie sudarytą sandorį , tačiau dar neįteisinta, t.y. neįregistruota,(šie faktai patvirtina tai, kad kai kurių asmenų, kurių išvadas K. J. buvo susitaręs parduoti UAB „T.“ ir kitoms įmonėms, žemės sklypai buvo perleisti K. J. įmonei):

žemės sklypas, 5,3 ha, (duomenys neskelbtini), iš A. R., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 76-77)žemės sklypas, 2,2 ha, (duomenys neskelbtini), iš A. R., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 36-37)žemės sklypas, 49 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 52-53)žemės sklypas, 14,4 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 50-51)žemės sklypas, 2,5 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 44-45)žemės sklypas, 9,8 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 46-47)žemės sklypas, 46,6 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 61-63)žemės sklypas, 11,1 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 54-56)žemės sklypas, 3 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 64-65)žemės sklypas, 23,6 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 66-67)žemės sklypas, 10,83 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 74-75)žemės sklypas, 36,5 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 59-60)žemės sklypas, 20,9 ha, (duomenys neskelbtini), iš V. M. P., sandoris 2008-11-04 (t. 2 b.l. 48-49)žemės sklypas, 9,2 ha, (duomenys neskelbtini), iš R. L., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 68-69)žemės sklypas, 4,2 ha, (duomenys neskelbtini), iš R. L., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 70-71)žemės sklypas, 5 ha, (duomenys neskelbtini), iš R. L., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 38-39)žemės sklypas, 22 ha, (duomenys neskelbtini), iš R. L., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 72-73)žemės sklypas, 10 ha, (duomenys neskelbtini), iš A. A. K., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 84-85)Nr. 44/1053277 – žemės sklypas, 40,9 ha, (duomenys neskelbtini), iš A. A. K., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 40-41)žemės sklypas, 8.85 ha, (duomenys neskelbtini), iš A. A. K., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 57-58)žemės sklypas, 3,65 ha, (duomenys neskelbtini), iš A. A. K., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 88-89)žemės sklypas, 6,3 ha, (duomenys neskelbtini), iš A. A. K., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 86-87)žemės sklypas, 4,1 ha, (duomenys neskelbtini), iš A. A. K., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 90-91)žemės sklypas, 31 ha, (duomenys neskelbtini), iš S. G., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 80-81)žemės sklypas, 20,6 ha, (duomenys neskelbtini), iš S. G., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 82-83)žemės sklypas, 7,4 ha, (duomenys neskelbtini), iš S. G., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 42-43)žemės sklypas, 26,5 ha, (duomenys neskelbtini), iš S. G. 2008-10-30 (t. 2 b.l. 31-33)žemės sklypas, 12,4 ha, (duomenys neskelbtini), iš S. G., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 34-35)žemės sklypas, 43,5 ha, (duomenys neskelbtini), iš S. G., sandoris 2008-10-30 (t. 2 b.l. 78-79)

Byloje esančios sutartys dėl neaišku kam priklausiusių žemės sklypų, bet iš jų galima suprasti, kad vyko įprasti civiliniai santykiai:

UAB nekilnojamojo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)“ 2006-05-26 sutartimi pardavė UAB „C. Ū.“ žemės sklypą, 11,38 ha, (duomenys neskelbtini). (t. 2 b.l. 100-102)K. J. 2006-06-05 sutartimi pardavė UAB „L.-D. G.“ žemės sklypą, 7,13 ha, (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 103-104)

Byloje pateikti balansai:

UAB „T.“ 2005-12-31 balansas (t. 3 b.l. 106-107), grafoje „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ 2005 m. – 3366102 Lt, 2004 m. – 1538517 Lt.UAB „D.“ 2005-12-31 balansas (t. 3 b.l. 104), grafoje „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodytas 0 Lt (kai tiek liudytojai, tiek civiliniame ieškinyje nurodyta, kad K. J. buvo mokami avansai).UAB „D.“ 2006 m. balansas (t. 5 b.l. 4), grafoje nurodyta 33758 Lt.ŽŪB „Š. v.“ balansas (t. 5 b.l. 5), grafoje nurodyta 200000 Lt.

Teismų sprendimai dėl K. J.:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1734-370/2009 pagal ieškovės UAB „T.“ ieškinį atsakovui K. J. dėl avanso ir palūkanų priteisimo. Iš K. J. priteista 1 422 888 Lt skolos ir 226 492,58 Lt palūkanų.Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-423-721/2010 pagal ieškovės UAB „D.“ ieškinį atsakovei S. G. ir trečiajam asmeniui K. J. dėl avanso, netesybų ir palūkanų priteisimo. Ieškinys atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-571-360/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškinį atsakovui K. J. dėl avanso, netesybų ir palūkanų priteisimo. Ieškinys pagal 2005-04-28 sutartį. Ieškinys atmestas, nurodant, kad neįrodytas pinigų perdavimo faktas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-456-368/2011 pagal UAB „D.“ ieškinį atsakovams A. L., R. A. C., K. J. ir tretiesiems asmenims UAB T.“, notarei V. Ž. dėl 50000,00 Lt avanso ir 73740, 00 Lt dydžio baudos priteisimo. Ieškinys atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2011-07-14.

Sustabdyta apeliacijoje:

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-17-669/2010 pagal ieškovo UAB „D.“ ieškinį atsakovams V. A. ir K. J., trečiajam asmeniui UAB „T.“ dėl avanso ir baudos priteisimo. Ieškinys atmestas. Informuotas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apie galimą UAB „D.“ apgaulingą/aplaidų apskaitos tvarkymą( IVt.b.l. 1-5 ), tačiau nėra jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kokia padėtis šiose bendrovėse buvo ir ar buvo tikrinta iš viso. Atmetant ieškinį nurodyta, kad neįrodytas pinigų perdavimo faktas, balansas rodo, kad įmonė jokių avansinių mokėjimų nevykdė.

Byloje nėra duomenų dėl įsiteisėjimo:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-296-194/2010 pagal ieškovo UAB „D.“ ieškinį atsakovams A. A. K., K. J., trečiam asmeniui UAB „T.“ dėl avanso ir netesybų priteisimo. Ieškinys atmestas. Nurodyta, kad neįrodyta, kad K. J. sutartį sudarė atstovaudamas atsakovės interesus, be to, neįrodytas pinigų perdavimo K. J. faktas, įrodinėjama turėtų būti buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie įmonėje turi būti vedami tvarkingai.Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-297-357/2010 pagal ieškovo UAB „D.“ ieškinį atsakovei V. M. P., trečiajam asmeniui K. J. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo. Ieškinys tenkintas iš dalies iš V. M. P. priteista ta suma, kuri buvo jai pervesta mokėjimo pavedimu. Dalyje dėl ieškinio atmetimo nurodyta, kad neįrodyta, kad K. J. sutartį sudarė atstovaudamas atsakovės interesus, be to, neįrodytas pinigų perdavimo K. J. faktas, įrodinėjama turėtų būti buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie įmonėje turi būti vedami tvarkingai.

Ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad K. J. veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties, numatytos LR BK 182 str. 2d., nėra apgaulės , nes , sudarant visas sutartis, K. J. jokios apgaulės nenaudojo, nieko nesuklaidino; laikytina, kad K. J. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, nes šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kai jis suvokia savo veikos pavojingumą , numato šios veikos pavojingas pasekmes ir šių pasekmių siekia , o to viso K. J. veiksmuose nėra . K. J. , neįvykdęs šių sutarčių, siūlė T. grąžinti gautus pinigus, net dvigubai, tą patvirtino ir T. ir K. J. , ir V. L. teismo posėdyje, T. patvirtino, kad jis sakė K. J., nurodydamas, kad jam pinigų nereikėjo, reikėjo tik žemių . Svetimo turto užvaldymo apgaule objektyviąją pusę sudaro tarpusavyje susiję elementai – užvaldymas ir apgaulė . Šiuo atveju laikytina, kad K. J. veiksmuose nėra apgaulės elemento. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdingos savanaudiškos paskatos , t.y. , kad kaltininkas siekė naudos , kuri gaunama, užvaldžius svetimą turtą. Tačiau byloje nėra įrodymų , kad kaltininkas siekė sau naudos , kuri gaunama, užvaldant svetimą turtą . Laikytina, kad santykiai, atsiradę iš sudarytų sutarčių tarp kaltinamojo K. J. ir UAB „ T.“, UAB „ D.“ , UAB „ C. Ū.“, UAB „Š. v.“ buvo civilinis deliktas , t.y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Turtiniai santykiai pirmiausia yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ; sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp piliečių , juridinių asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai , kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms . Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu , vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais , užkertančiais kelią sutarties vykdymui .Sukčiavimo, kaip nusikaltimo , rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai ;esminis sukčiavimo , kaip nusikalstamos veikos , požymis , skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą , yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, kurio žinioje yra turtas , suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jų “ privertimas “ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė , t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų . Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens , užvaldžiusio turtą , nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ( Lietuvos Aukščiausiasis teismas , baudžiamoji byla Nr. 2K –23 /2004; S-2.2.2.1.14.4;2.2.1) . Jei sutarties sąlygos nevykdomos , įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes . Viena jų – pardavėjas turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Tam, kad tokia veika būtų laikoma nusikaltimu , nepakanka vien pinigų nesumokėjimo. Nepakanka ir paties ketinimo nemokėti už perkamą prekę , jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų , kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka . Baudžiamajai atsakomybei reikia asmens suklaidinimo , laikomo apgaule . Apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas visai neketina vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį , toks asmens apsisprendimas lydimas apgaulės veiksmų. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka vien pinigų nesumokėjimo fakto pagal civilinę sutartį , Ne mažiau svarbi kaltininko subjektyvioji pusė . Sukčiavimo subjektyvioji pusė reikalauja , kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto , t.y. iki turto užvaldymo arba teisės į turtą įgijimo momento . Jau sutarties sudarymo momentu asmens tyčia būtų nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį ( t.y. , sudarydamas sutartį asmuo suvokia, kad įgyja teisę į turtą , nesumokėjęs pinigų sumos , dėl kurios buvo susitarta, numato, kad sutarties sąlygų nevykdys ir taip padarys turtinę žalą pardavėjui , ir to nori ). Kaltininko susiformavusią tyčią, jo ketinimus turi patvirtinti apgaulės panaudojimas . Nemažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyvus požymis - savo veiksmų, tokių kaip apgaulė , subjektyvus suvokimas; būtina įrodyti ne tik patį apgaulės faktą, bet ir jos suvokimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , baudžiamoji byla Nr. 2K –757 /2002 ; S-2.1.2.1.8.4 )

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011 ,Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004,2K-549/2003,2K-293/2002,2K-851/2001 ir kt.).

Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Laikytina, kad K. J. elgesys gali būti pripažintas ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymų, dėl to šalims gali kilti civilinė atsakomybė. Ištirtų įrodymų visuma paneigia tai, kad K. J. neketino vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų ir siekė suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Kitos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reiškiančios, esą K. J. ,sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, turėjo tikslą apgaule įgyti jų turtą.

K. J. veika nėra laikytina sukčiavimu (BK 182 straipsnio 2 dalis), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (CK 1.137 straipsnis). Ištyrus visus įrodymus, laikytina, kad K. J. veiksmuose nėra susiformavusios tyčios ir jo ketinimų panaudoti apgaulę dėl šių motyvų:

Sukčiavimu pagal LR BK 182 str. dispoziciją laikytinas savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Nauja čia yra tai, kad žymiai prasiplėtė turtinės naudos, gaunamos apgaule, turinys. Ankstesnė norma leisdavo pripažinti sukčiavimu tik turto ir teisės į turtą neteisėtą įgijimą, tuo tarpu sukčiavimo dalyką naujame BK dabar nusako plačiai suvokiamas terminas “nauda”, kuri gaunama normoje nurodytais būdais – įgyjant turtą, turtinę teisę, išvengiant arba panaikinant turtinę prievolę. Tai nulemia ir platesnį šios normos apsaugos objektą – juo dabar yra ne tik nuosavybės, bet ir kitos turtinės teisės bei interesai. Naujas požiūris į sukčiavimo normos objektą ir dalyką nulėmė ir tai, kad formuluojant sukčiavimo dalyką buvo atsisakyta teisės į turtą sąvokos, o vietoj jos buvo panaudota turtinės teisės sąvoka.

Pagal naują sukčiavimo normą (LR BK 182 str.) nusikalstamas naudos gavimas gali pasireikšti 4 skirtingomis formomis. Trijų iš jų - turto arba turtinės teisės įgijimo, taip pat turtinės prievolės panaikinimo - nurodymas sukčiavimo normoje rodo natūralų teisinės koncepcijos vystymąsi atsižvelgiant į sudėtingesnius turtinius santykius ir didesnes galimybes jomis piktnaudžiauti, be to, įteisina požiūrį, kuris jau pradėjo formuotis teismų praktikoje. Šios trys turtinės naudos gavimo apgaule formos išsaugo tradiciniam sukčiavimo supratimui būdingus bruožus: 1) objektyviai sukčiavimas čia pasireiškia kaip kito asmens įtraukimas apgaule į jam žalingą turtinį sandorį, dėl kurio sumažėja nukentėjusiojo turto aktyvas (jam priklausančių turto ir turtinių teisių apimtis) arba padidėja turto pasyvas (jo turtinių prievolių apimtis); 2) nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai kaltininkas (ar kitas asmuo) gauna galimybę naudotis ir disponuoti svetimu turtu, arba kai dokumentiškai patvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis jam (ar kitam asmeniui) turtinę teisę arba panaikinantis turtinę prievolę; 3) subjektyviai šios veikos pasireiškia tiesiogine tyčia, kurią kaltininkas jau turėjo iki sandorio. Įgyti svetimą turtą apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje perduoda materialų kilnojamąjį turtą kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti Įgyti turtinę teisę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, suteikiantį kaltininkui tokią teisę .Panaikinti turtinę prievolę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, kad kaltininkas nebeskolingas iš viso arba kad jo prievolė yra mažesnio dydžio.

Tačiau sukčiavimo normoje atsirado dar viena turtinės naudos gavimo forma - turtinės prievolės išvengimas. Šio požymio įtraukimas į sukčiavimo normą iš esmės keičia sukčiavimo normos koncepciją. Turtinės prievolės išvengimas – tai jau nebe įtraukimas į sandorį apgaule. Šis naudos gavimas pasireiškia kaip savo pareigos, išplaukiančios iš sandorio (ar kito pagrindo), nevykdymas, o tai reiškia, kad ir kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti po sandorio sudarymo. Apgaulės mechanizmas šioje veikoje taip pat visai kitoks – apgaulė naudojama ne išgaunant iš nukentėjusiojo tam tikrą turtinį veiksmą, kas buvo būdinga tradicinei sukčiavimo koncepcijai, bet išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Esant tokiai sukčiavimo konstrukcijai pasidarė problematiška nubrėžti ribą, skiriančią nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto.

Turtinės prievolės išvengimas negali būti paaiškintas vien tik kaip turtinės prievolės neįvykdymas panaudojant apgaulę, nes prievolės neįvykdymas dar nereiškia, kad jos išvengta. Išvengimas kaip veika ir kaip nusikalstamas rezultatas turėtų būti siejamas su tokia padėtimi, kai skolininkas ne tik yra neįvykdęs prievolės bei atsisakęs ją vykdyti, bet ir išvengia realaus pavojaus būti priverstam vykdyti savo pareigą kreditoriaus atžvilgiu.

Išvengti turtinės prievolės apgaule reiškia 1) atsisakyti vykdyti turtinę prievolę; 2) naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo pareigą teisės turėtojo atžvilgiu.

Kitais žodžiais tariant, prievolės išvengimas – tai kreditoriaus galimybės realiai apginti savo reikalavimo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis atėmimas (sumenkinimas). Šį kreditoriaus galimybių sumenkinimą (apsunkinimą) reikėtų laikyti būtinu kilusių nusikalstamų padarinių elementu. Pavyzdžiui, skolininkas, užuot vykdęs savo pareigą, vis įtikinėja kreditorių atidėti pareigos įvykdymo terminą, tačiau per šį laikotarpį pats tyčia tampa beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimą, arba pasislepia, išvyksta iš šalies. Šioje situacijoje kreditorius neturi objektyvių galimybių efektyviai pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Neturi jis tokios galimybės ir tada, kai skolininkas suklaidina kreditorių dėl savo tapatybės arba tiesiog lieka nežinomas. Taip atsitinka, pvz., kai kažkas pavalgo restorane, pasinaudojo taksi arba kirpėjo paslauga ir pasišalina nesumokėjęs (pagal pavojingumą tokia veika prilygsta vagystei). Nusikalstamą prievolių išvengimo pobūdį gali rodyti ir tai, kad skolininkas grindžia savo atsisakymą vykdyti prievolę fiktyviais dokumentais, patvirtinančiais nebūtus faktus. Neįrodžius šių faktų netikrumo, kreditoriaus teisės atstatymas tampa probleminiu.

Turtinės prievolės išvengimo požymio įtraukimas į sukčiavimo normą sukelia konkurencija su “atsiskaitymų ir kitų įmokų vengimu”, būdingu turtinės žalos padarymui apgaule (BK 186 str.). Loginė šių dviejų normų lyginamoji analizė neleidžia surasti skirtumų, nes žodinės konstrukcijos “išvengė turtinės prievolės” ir “vengė atsiskaityti ir dėl to padarė turtinės žalos” iš esmės reiškia tą patį nusikalstamą rezultatą. Ieškant sukčiavimo ir turtinės žalos padarymo apgaule atribojimo kriterijų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 186 str. visada vengiama tik piniginių prievolių (atsiskaitymų ir įmokų), tuo tarpu sukčiavimo sudėtyje kalbama apskritai apie prievolių išvengimą. Tai lyg ir skatina padaryti išvadą, kad turtinės žalos padarymas apgaule gali būti vertinamas kaip speciali sukčiavimo norma, nes joje sukonkretinta viena sukčiavimui būdinga veika – prievolės išvengimas.

Apgaulė

Tradiciškai Lietuvos baudžiamosios teisės teorijoje apgaulė suprantama kaip kito asmens suklaidinimas pranešant jam melagingas žinias (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos būtina pranešti (pasyvioji apgaulė). Kaip apgaulės forma traktuojamas taip pat asmens suklaidinimas piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu. Tradiciškai suprantamos apgaulės mechanizmas suponuoja paties nukentėjusiojo suklaidinimą išgaunant iš jo tam tikrą turtinį veiksmą. Tokį apgaulės suvokimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas apgaulės apibrėžimas, kuriame pabrėžiama, kad “apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu…”. Apgaulės mechanizmas išvengiant prievolės taip pat yra kitoks nei tradicinėje sukčiavimo normos koncepcijoje. Tradiciškai suprantamos apgaulės mechanizmas suponuoja nukentėjusiojo suklaidinimą išgaunant iš jo tam tikrą turtinį veiksmą. Tačiau tokia apgaulės samprata yra tinkama, kai kalbama apie sukčiavimą kaip apie įtraukimą į sandorį apgaule .Pripažįstant sukčiavimu turtinės prievolės išvengimą į apgaulės požymį reikia žiūrėti šiek tiek plačiau: apgaulė čia gali būti nukreipta tiek nukentėjusiajam (kreditoriui), tiek ir kitiems asmenims suklaidinti. Nusikalstamas prievolės išvengimas gali būti susijęs ne tik su konkrečių asmenų suklaidinimu, bet vien tik su faktų suklastojimu, dėl kurių susidaro fiktyvi teisinė padėtis, klaidinanti bet kurį potencialų interesantą. Pavyzdžiui, skolininkas, sumanęs nevykdyti savo prievolės, savo turtą fiktyviai perleidžia tretiesiems asmenims, panaikindamas kreditoriaus reikalavimo teisės ekonominį padengiamumą, tuo pačiu ir sumenkindamas tos teisės realizavimo realumą. Šioje situacijoje apgaulė pasireiškia fiktyvių sandorių sudarymu, tačiau joks konkretus asmuo neklaidinamas. Atvirkščiai, kreditoriui situacija gali būti visiškai aiški, dėl ko jis ir gali dėti pastangas inicijuoti ne civilinį, bet baudžiamąjį procesą.

Klasikinė apgaulės samprata :

Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti.

Apgaulės rūšys:

Aktyvioji (pasireiškia kaip melagingų žinių pranešimas)Pasyvioji (pasireiškia kaip tikrų žinių nutylėjimas)

Apgaulės rūšys, peržengiančios klasikinę apgaulės sampratą

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu – tai piktavališkas suklaidinimas dėl savo ketinimų. Pasireiškia kaip pažadai ,iš anksto nesiruošiant jų vykdyti

Automatizuotos sistemos įveikimas apgaulingai identifikuojant save per svetimo pinkodo surinkimą arba kitu neteisėtu būdu laikytinas apgaule.

Suklaidinimas asmens, kuris klaidos įtakoje savo veiksmu padaro žalą trečiajam asmeniui (pvz., atsiskaitymas svetima kreditine kortele).

Faktų suklastojimas, dėl kurio susidaro fiktyvi teisinė padėtis, sudaranti prielaidas išvengti prievolės.

Ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, nustatyta, kad K. J. veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties , nėra apgaulės , nes , sudarant sutartis , K. J. jokios apgaulės nenaudojo, nieko nesuklaidino; laikytina, kad K. J. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios , nes šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia , t.y. kai jis suvokia savo veikos pavojingumą , numato šios veikos pavojingas pasekmes ir šių pasekmių siekia , o to viso K. J. veiksmuose nėra . Svetimo turto užvaldymo apgaule objektyviąją pusę sudaro tarpusavyje susiję elementai – užvaldymas ir apgaulė . Šiuo atveju K. J. veiksmuose nėra apgaulės elemento . Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdingos savanaudiškos paskatos, t.y. , kad kaltininkas siekė naudos , kuri gaunama, užvaldžius svetimą turtą. Tačiau byloje nėra įrodymų , kad kaltininkas siekė sau naudos , kuri gaunama, užvaldant svetimą turtą Laikytina, kad tai buvo civilinis deliktas , t.y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Sukčiavimo objektyvūs požymiai reikalauja priežastinio ryšio tarp apgaulės ir veikos nustatymo, o tai reiškia, kad kaltininko apgaulė sąlygojo nukentėjusiojo suklydimą ir buvo svetimo turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo priežastimi. Ištyrus visus įrodymus, laikytina, kad šio priežastinio ryšio nėra. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai , savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino , numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių . Laikytina, kad nėra K. J. tyčios įvykdyti sukčiavimą .

Jei sutarties sąlygos nevykdomos , įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes . Viena jų – turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu .Tam, kad veika būtų laikoma nusikaltimu, nepakanka vien pinigų nesumokėjimo ar sutarties sąlygų neįvykdymo. Tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka susitarimo nevykdymo. Reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų , o suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų , kurie apsunkintų asmens identifikavimą arba paties sandorio fakto įrodinėjimą. Byloje nėra jokių duomenų , kuriuose būtų išreikštas nukentėjusiųjų suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti nukentėjusiųjų interesus civilinio proceso tvarka , todėl ši veika negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas( LAT nutartis 2K-293/2002 ).

Nepakanka ir paties ketinimo nebevykdyti sutarties, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų , kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka . Baudžiamajai atsakomybei reikia asmens suklaidinimo , laikomo apgaule . Esant civilinei sutarčiai, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas visai neketina vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį ir toks asmens apsisprendimas lydimas apgaulės veiksmų. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka vien neįvykdymo fakto pagal civilinę pirkimo – pardavimo sutartį . Ne mažiau svarbi kaltininko subjektyvioji pusė. Sukčiavimo subjektyvioji pusė reikalauja , kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto , t.y. iki turto užvaldymo arba teisės į turtą įgijimo momento . Jau civilinės sutarties sudarymo momentu asmens tyčia būtų nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį ( t.y. , sudarydamas sutartį asmuo suvokia, kad įgyja teisę į turtą , nesumokėjęs pinigų sumos , dėl kurios buvo susitarta, numato, kad sutarties sąlygų nevykdys ir taip padarys turtinę žalą pardavėjui , ir to nori ). Kaltininko susiformavusią tyčią, jo ketinimus turi patvirtinti apgaulės panaudojimas . Nemažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyvus požymis - savo veiksmų, tokių kaip apgaulė , subjektyvus suvokimas; būtina įrodyti ne tik patį apgaulės faktą, bet ir jos suvokimą ( Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , baudžiamoji byla Nr. 2K –757 /2002 ; S-2.1.2.1.8.4 ) . Gi iš liudytojos V. L. parodymų teismo posėdyje matyti, kad jie labai daug sklypų tokiu būdu perpirko iš K. J. į UAB „D.“ ir į UAB „T.“. .. trečią kartą jis jau pasakė, kad labai pelningai iš jo žemę perka vokiečiai , kurie už 1 ha duoda po 8000 lt , kad jis jiems grąžins pinigus dviguba suma ir tai dar jam liks. K. J. sakė, kad pinigus grąžins, bet mes negavome nei pažadėtų sklypų, nei pinigų atgavome... Yra sklypų nupirkta tarpininkaujant K. J. ir nemažai, santykiai visada buvo geri , mes juo pasitikėjome, visi sandoriai, kurie buvo sudaryti pas notarą, buvo baigti ir K. J. juos tikrai įvykdė . Tokių sandorių buvo nemažiau nei 15 tikrai, jie visi buvo sudaryti pas notarą. Yra žinoma, kad K. J. sakė direktoriui, jog atsirado vokiečiai, kurie jam už tuos atstatytus sklypus labai pelningai siūlo ir jis jiems gali grąžinti dvigubą pinigų sumą, nes jie sumokėjo jam, vietoje tų sklypų; direktorius tokio siūlymo nepriėmė, jam reikėjo jo paties sutvarkytų sklypų , kuriuos jis daug metų dirbo ir nemažai į juos investavo. Šiai dienai jiems irgi reikalingi ne pinigai, o žemės sklypai , kuriuos ilgą laiką nuomavosi ir dirbo... Šiai dienai direktorius nori tik tiek, kad tegul K. J. grąžina sklypus , už kuriuos jie sumokėjo pinigus ir viskas būtų pamiršta. Mano, kad K. J. realiai tai galėtų padaryti , juk tie sklypai tebėra, jie nėra kažkur dingę, o areštus juk kažkokiu būdu galima panaikinti ( III t.b.l. 112, 113,114,115,116,117,118).Gi liudytojas T. teismo posėdyje parodė, kad pinigų, kad K. J. jiems grąžintų , tikrai nenorėjo, jiems buvo reikalinga žemė , jie yra ūkininkai, jie tą žemę nuomoja , ją yra tinkamai įdirbę , todėl nori ją ir toliau dirbti. Jis yra ūkininkas ir jam labai svarbu yra atgauti žemės sklypus , kuriuos iki šiol dirbo ir už kuriuos , kad turėtų, sumokėjo pinigus . Buvo sutarčių pasirašyta su K. J. ir kurias jis įvykdė iki galo . Tai 30-40 , kada visi liko patenkinti... Iki šiol negirdėjo, kad K. J. vietoje žemės sklypų jam būtų siūlęs grąžinti pinigus. Jei ir būrų siūlęs , jam reikalinga žemė, o ne pinigai. Gali būti, kad V. L., žinodama jo poziciją, ir neperdavė informacijos apie siūlomus K. J. pinigus, nes jam jų tikrai nereikia. Mes esame ūkininkai ir sakiau ir sakysiu, kad mes norime ne pinigų, o žemės (IIIt.b.l.,127,12,129 ); kaltinamasis K. J. parodė, kad „ labai ilgai užsitęsė žemių privatizacija, net tris metus, o ir pati žemė , kol ji buvo privatizuota, pabrango iki 5 kartų. To visiškai nenorėjo pripažinti T.. Tuo pačiu pasibaigė ir sutarčių terminai. Susitikome su akcininkais, ir su T., pasiūlėme primokėti, tačiau jis kreipėsi į prokuratūrą. Jis nėjo visiškai į jokia derybas ir tuo tarpu atsirado pirkėjas , kuris sutiko žemes pirkti už jiems palankią kainą. Kadangi T. atsisakė primokėti , jis jam pasiūlė grąžinti pinigus . Tačiau T. netiko nei vienas. T. pinigų nepervedžiau, nes jis jų atsisakė. Negalėjo iš karto pervesti visų pinigų , nes nepardavęs tų žemių , jis tokių pinigų neturėjo... T. nori žemių ir gana. T. jis tikrai neapgavo, pinigų jis jam negali grąžinti , nes nėra galimybės jų grąžinti, jų tiesiog nėra. Pinigus jis išleido tvarkydamas žemės grąžinimo savininkams dokumentus, sumokėjo savininkams, turėjo kitų išlaidų. Žemes įsigijo ne iš T. pinigų. Sandoriai tikrai nebuvo švarūs iš T. pusės... Už sutarties nesilaikymą niekas nekelia baudžiamųjų bylų. Teisininkai žino, ką reiškia avansiniai mokėjimai , praktiškai pusę Lietuvos būtų galima pasodinti , laisvėje liktų tik pensininkai, prokurorai ir dar policininkai... T. esu sužlugdytas tiesiogine prasme. Tai yra tyčiniai veiksmai kad kenkti. Gali įrodyti, kad T. nėra joks žemdirbys ir jam ta žemė nerūpi, jeigu jis atgautų tą žemę , jis antrą dieną ją parduotų. Jis yra toks pat komersantas , prekiaujantis nekilnojamuoju turtu kaip visi kiti... UAB T. sklypų nepardaviau, nes jis nesutiko nė lito sumokėti brangiau , todėl teko ieškoti kitų pirkėjų. Sumokėjus mokesčius ir kitas išlaidas , jam būtų likęs minusas. Sąlygos jam buvo tiek nepalankios, kad jis su tais sklypais nebežinojo ką daryti. Kai siūlė T. grąžinti pinigus už sklypus dviguba suma, tai buvo daroma ne raštu, tik žodžiu... toms sutartims buvo pasibaigęs terminas , o kai pasibaigia terminas , sutartis tampa nebegaliojanti. Tada šalys sėda prie derybų stalo ir sprendžia , ką daryti, šiuo atveju nebuvo jokių derybų , jokio kompromiso iš T. pusės, buvo reikalaujama sklypų ir daugiau nieko. Sutartį neįvykdžiau aš, tačiau tai atsitiko ne dėl mano kaltės... Kai tris metus užsitęsė žemės privatizavimo atstatymas, kuris pareikalavo milžiniškų išlaidų, man iš tų gautų pinigų praktiškai liko minusas... mokesčiai prisikabino, turėjau mokėti 15 procentų nuo gaunamų pajamų... Žemių savininkams mokėjau pinigais, gautais ir iš T. ir savais turėtais, gaudavo pajamų ir iš kitų firmų, įvairiai.... Avansinius mokėjimus gavau ir daugybę sandorių yra įvykdyta. Kad sutartis prasitęstų automatiškai, jos neįvykdžius per metus laiko , tokio punkto joje nėra. Pasibaigus sutarties įvykdymo terminui arba ji nutraukiama arba pratęsiama šalims susitarus, tačiau šiuo atveju T. nenorėjo tartis , jis ėmėsi drastiškų veiksmų , grasinimų ir reikalauti norimų žemės sklypų be jokių išlygų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko žemes už didesnę sumą, nei buvo gauta iš T., t.y. UAB „T. „, suma buvo ženkliai didesnė , nes buvo gerokai išaugusi kaina “ (IIIt.b.l. 133 ,134,135,137, 138, 139,140)

Iš byloje esančių sutarčių analizės matyti, kad šalys sutartyse buvo numačiusios ir šių sutarčių nevykdymo pasekmes, sutarčių punktuose nurodoma vadovautis LR CK 6.100 str., kuris nustato atsakomybę, neįvykdžius sutarties. LR CK 6.200 str. -6.204 str. reguliuoja sutarčių vykdymą. Sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes reguliuoja LR CK 6.205 str. -6.216 str. LR CK 6.213 str. 1d.nustato, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra, 2 d. nustato, kad, jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra , išskyrus atvejus , kai sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai ; sutartinės prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininko padėtį arba brangiai kainuotų- laikytina, kad būtent šis konkretus atvejis ir buvo ; turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio ; turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis nereikalauja įvykdyti prievolės per protingą terminą po to , kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie sutarties nevykdymą.

Įvertinus visus byloje esančius ir teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, laikytina, kad tai buvo tik civiliniai teisiniai santykiai, kurie visiškai galėjo būti ginami civilinio proceso tvarka ir neperaugantys į baudžiamuosius teisinius santykius. Laikytina, kad nukentėję asmenys galėjo savo pažeistas teises ginti įprastinėmis teisinėmis priemonėmis

Ištyrus visus įrodymus, laikytina, kad K. J. veiksmuose, jam taip suvokiant verslą, nėra susiformavusios tyčios ir jo ketinimų panaudoti apgaulę.

Kaltinamasis K. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintinas , nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties( nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ( LR BPK 3 str. 1d. 1p.,BPK 303 str. 5d.1p. )

Civiliniai ieškiniai UAB „ T.“ 1 422,888 lt sumai, ŽŪB „Š. v.“ -101 500 lt sumai, UAB „ D.“ -870,033 lt sumai paliktini nenagrinėtais ( LR BPK 115 str. 3d. 2p. ).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nuosprendžiui įsiteisėjus, K. J. panaikintinos jam taikytos kardomosios priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso 115str., 297 str. –307 str.,303 str. 5 d. 1 p., teismas

nusprendė:

K. J., kaltinamą veikos, numatytos LR BK 182 str. 2d. padarymu, išteisinti.

Civilinius ieškinius UAB „ T.“ 1 422,888 lt sumai, ŽŪB „ Š. v.“ -101 500 lt sumai, UAB „ D.“ -870 033 lt sumai palikti nenagrinėtais.

Laikinus nuosavybės teisių apribojimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. J. turtui , taikytas 2010 04 23 teismo nutartimi , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąsias priemones K. J. : rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme .

Teisėja Silva Gerybienė.