Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“ ieškinį atsakovui L. J. J. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. A. L. J. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikti ieškinys ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalys informuotos apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas L. J. J. ir E. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. E. J. mirė (duomenys neskelbtini) būnant santuokoje. Palikėjos vardu registruotos nuosavybės teisės į: 1/5 dalį gyvenamojo namo, UN (duomenys neskelbtini), su 1/5 dalimi viralinės, UN (duomenys neskelbtini), 1/5 dalimi daržinės, UN (duomenys neskelbtini), 1/5 dalimi tvarto, UN (duomenys neskelbtini), 1/5 dalimi svirno, UN (duomenys neskelbtini), 1/5 dalimi kiemo statinių, UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 1994-10-27 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5780; 4023/20116 dalis žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., įgytas pagal 2006-12-28 Valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 8955, žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014-05-08 Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11SU-(14.11.53)-243 ASR 1531; žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2004-06-29 Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AŠR1347; žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2007-03-08 Apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-2404; automobilį VAZ 2103, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); turėjo piniginių lėšų ir disponavo sąskaitomis bankuose AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); AB DNB bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po E. J. mirties į jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras 2020 m. liepos 2 d. pateikė raštą, kad po E. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimo išduoti negali, kadangi mirusioji turtą yra įgijusi santuokoje su L. J. J.. L. J. J. pranešta apie paveldėjimo bylos vedimą, tačiau jis į notarų biurą nesikreipė. Pateiktas Raseinių rajono pirmojo notarų biuro liudijimas 2020 m. birželio 9 d., notarinio registro Nr. ASR 1083, liudijimas išduotas VĮ Turto bankas tikslu gauti pažymas, dokumentus ir visai informacijai iš atitinkamų įstaigų ar bankų, nes užvesta paveldėjimo byla. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar turto dalies nustatymo, nėra.

5. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014)

6. Tiek Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK), tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, tai yra po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

7. Nagrinėjamu atveju 4023/20116 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys Kudonių (duomenys neskelbtini), automobilis VAZ 2103, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti E. J. ir atsakovui L. J. J. esant santuokoje, todėl laikytini bendru palikėjos ir jos sutuoktinio (atsakovo) turtu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

8. Vienam iš sutuoktinių mirus, pasibaigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

9. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad palikėjos E. J. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai yra minimuose žemės sklypuose, automobilyje VAZ 2103, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginėse lėšose, esančiuose bankuose Swedbank, AB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB DNB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ½ dalis.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 7 dalį už ieškinį turi būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas L. J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki E. J. mirties valdė šį turtą: 4023/20116 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį VAZ 2103, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias bankuose AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. J. J. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.