Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-805/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2-805/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Pareiškėjas
A. B.
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
UAB Ūkio bankui, V. B.
Trečiasis asmuo
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Marijampolės
Kategorijos
  • 20.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-805/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.3; 20.3.10; 21.4.1.1; 21.4.1.2; 21.4.2.6; 21.4.2.7; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1819-153/2012 pagal ieškovės A. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams UAB Ūkio bankui, V. B., bankrutuojančiai L. B. komercinei firmai, tretiesiems asmenims Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarei L. R., Marijampolės 3-iojo notarų biuro notarei G. S. dėl sandorių, hipotekos lakštų, paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiais ir uždraudimo parduoti nekilnojamuosius daiktus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjos A. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. B., ieškinys bei patikslintas ieškinys atsakovams AB Ūkio bankui, V. B., bankrutuojančiai L. B. komercinei firmai, kuriuo prašoma pripažinti atsakovų AB Ūkio bankas ir L. B. komercinės firmos sudarytų sandorių atskiras dalis negaliojančiomis:

1) pripažinti negaliojančiais 2005 m. balandžio mėn. 14 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.10.1.2. ir 1.10.1.3. punktus, 2008 m. vasario 5 d. prie 2005-04-14 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. 2 nustatytus sutarties papildymo 1.10.2, 1.12 punktus, 2009 m. birželio 16 d. prie 2005-04-14 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. 3 nustatytus sutarties pakeitimo 1.10.1.1, 1.10.1.2 punktus ir sutarties papildymo 1.12 punktą;

2) pripažinti negaliojančiais atsakovų UAB Ūkio banko, V. B. ir J. B. įkeitimo sandorius: 2005 m. balandžio 14 d. Hipotekos lakštą, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 16 d. hipotekos lakšto priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 9 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančiu 150 000 EUR paprastąjį vekselį, išduotą 2008-02-05 davėjos L. B. komercinės firmos, laiduotą J. B. ir V. B.;

4) pripažinti negaliojančiu 159 353,40 EUR paprastąjį vekselį, išduotą 2009-06-16 davėjos L. B. komercinės firmos, laiduotą J. B. ir V. B.;

5) uždrausti atsakovės L. B. komercinės firmos bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ parduoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0406 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius J. B..

Nurodė, kad AB Ūkio bankas 2005 m. balandžio 14 d. kredito sutartimi Nr. KR07-052/05 suteikė L. B. komercinei firmai 350 000 Lt paskolą apyvartinių lėšų papildymui. Kredito sutarties įvykimas buvo užtikrintas J. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu. Nurodė, kad Kredito sutarties sąlygos bei prievolių įvykdymo užtikrinimas su pareiškėja nebuvo derinamos. Kredito sutarties įkeičiamo turto savininkė nepasirašė. Visus veiksmus dėl įkeitimo atliko V. B.. Nurodė, kad prie 2005 m. balandžio 14 d. Kredito sutarties 2006 m. balandžio 11 d., 2008 m. vasario 15 d. ir 2009 m. birželio 16 d. buvo pasirašyti susitarimai, kuriais buvo keistos ar papildytos Kredito sutarties sąlygos. Nurodė, kad atsakovas V. B. yra bankrutuojančios L. B. komercinės firmos savininkas. Šiai įmonei Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Įkeitimo sandoris pažeidė pareiškėjos A. B. konstitucines teises į būsto neliečiamybę. Sudaryti sandoriai nesusiję su namų ūkio išlaikymu, sandoriai nebuvo būtini ir jie neatitinka bendrų šeimos poreikių. Skola AB Ūkio bankui pagal kreditavimo sutartį yra asmeninė sutuoktinio prievolė, nes įgyta vieno sutuoktinio, bet ne šeimos interesais. Nurodė, jog suprato, kad pažeisti dukros A. B. interesai į gyvenamąjį būstą tik tada, kai 2009-09-23 gavo iš AB Ūkio banko pranešimą pervesti individualios įmonės skolą. Nurodo, kad įkeitimo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Nurodė, kad įkeitimo sandorio sudarymo metu nebuvo supažindinta su 2005 m. balandžio 14 d. Kredito sutarties 1.10.1.2 p. ir 1.10.1.3 p. Ginčija sandorius CK 1.91 str. pagrindu, taip pat kaip pažeidžiančius sutarčių laisvės, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Nurodė, kad pasitikėjimas V. B. buvo sukurtas dėl apgaulės ir suklydimo, todėl J. B. sutikimas sudaryti sandorius ir įkeisti savo turtą, nesuprantant sandorio pasekmių, nėra tikroji jos valia. Taip pat ginčija sandorius CK 1.81 str. pagrindu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsiliepimas

Atsakovas AB Ūkio bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad J. B., teigdama, jog sandoriai sudaryti dėl suklydimo (CK 1.90 str.), apgaulės (CK 1.91 str.), geros moralės principo pažeidimo (CK 1.81 str.), sutarčių laisvės principo pažeidimo (CK 6.156 str.), iš esmės savo dukros A. B. vardu reiškia ieškinį ne dėl dukters sudarytų sandorių, o dėl savo pačios veiksmų, sudarant ginčo sandorius. Sutarčių laisvės principas, sudarant ginčijamus įkeitimo sandorius, nebuvo pažeistas. J. B. įkeitė jai priklausantį turtą AB Ūkio bankui už L. B. komercinės firmos skolą niekieno neverčiama, laisva valia. Hipotekos lakštus tvirtinęs notaras jokių norminių aktų pažeidimų nenustatė. Ieškovė neįrodė ir netgi nemotyvavo kokiu būdu sudarant ginčo sandorius buvo panaudota apgaulė. Viešajai tvarkai ir gerai moralei ginčijami sandoriai neprieštarauja, nes sudaryti gavus teismo leidimą, laisva valia, patvirtinti notaro.

Atsakovas bankrutuojanti L. B. komercinė firma pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė A. B. neturi teisinio subjektiškumo reikšti ieškinio dėl sandorių nuginčijimo. Sandorių teisėtumas ir neprieštaravimas ieškovės interesams buvo patvirtintas teismo procesinio sprendimo (Marijampolės raj. apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties) pagrindu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią ir negali būti ginčijamas. Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo Marijampolės raj. apylinkės teismui padavė ne tik V. B., bet ir J. B.. Tai reiškia, kad abu tėvai įvertino teismo leidimo pagrindu sudaryto sandorio pasekmes ir nusprendė, kad vaiko (ieškovės) teisės ir teisėti interesai negalės būti pažeisti.

Tretysis asmuo Marijampolės 3-iojo notarų biuro notarė G. S. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad hipotekos lakštas, kuriuo AB Ūkio bankui buvo įkeistas J. B. priklausantis turtas – žemės sklypas ir pastatas – patvirtintas 2005-04-14. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. gimė tik 2005-12-14, t. y. po minėto hipotekos lakšto patvirtinimo. Patvirtintas hipotekos lakštas atitinka visus įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, todėl pripažinti jį negaliojančiu nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. B., atstovaujama įstatyminės atstovės J. B., pateikė dubliką. Nurodė, kad ginčijamas hipotekos sandoris pažeidė A. B. teisę į palikimą. Prašymą teismui dėl leidimo sudaryti sandorį vienašališkai pateikė atsakovas V. B., neturėdamas turto savininkės sutikimo. Atsakovas bankrutuojanti L. B. komercinė firma atsiliepime nepasisakė dėl to, kad sudaryti sandoriai nesusiję su šeimos poreikių tenkinimu, dėl galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą, kuriame gyvena nepilnametė.

Atsiliepimas

Atsakovas AB Ūkio bankas pateikė tripliką, prašydamas ieškinį bei patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčyti sandorius dėl to, kad pasirašant hipotekos lakštą bei jo pakeitimus, pareiškėja nebuvo supažindinta su Kredito sutarties ir šios sutarties pakeitimų sąlygomis, nėra sąžininga. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatoms ginčijami kredito sutarties punktai neprieštarauja. Įkeičiant J. B. turtą buvo atliktos visos reikiamos procedūros, gautas teismo leidimas.

Atsakovas bankrutavusi L. B. komercinė firma pateikė tripliką, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad dublike nurodyti ieškovės teiginiai nepagrįsti. Neįrodyta, kad už J. B. prašymą dėl leidimo pratęsti kredito sutartį su šeimos turto įkeitimu pasirašė sutuoktinis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjos J. B. ieškinį atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl sutarties laisvės principo pažeidimo, nurodė, kad pareiškėja sudarė 2005 m. balandžio 14 d. įkeitimo sandorį gera valia. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja buvo priversta įkeisti ginčo turtą dėl nesąžiningai daromo atsakovo V. B. poveikio. Atmetė motyvą, kad pareiškėja negalėjo laisvai disponuoti savo teisėmis dėl to, kad nepasirašė kredito sutarčių. Nurodė, kad šioms derybos pareiškėja davė sutikimą ir garantavo kredito grąžinimą pakeistomis sąlygomis, nes atsakovo V. B. ir atsakovo AB Ūkio banko 2008 m. vasario 5 d. susitarimas Nr. 2, 2009 m. birželio 16 d. susitarimas Nr. 3, užtikrinti hipotekos lakštais ir paprastuoju vekseliu, kuriuose aiškiai nurodyta, kokios prievolės pagrindu pakartotinai įkeičiamas turtas, kokie yra sutartinių sąlygų pakeitimai, įkeičiamo daikto savininkas įspėjamas apie banko teisę nukreipti išieškojimą į įkeičiamą turtą. Pareiškėja visus šiuos dokumentus pasirašė ir jų neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, atmetė pareiškėjos motyvą, kad ginčo sutartys sudarytos pažeidžiant sutarčių sudarymo laisvės principą. Nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimai, jog sudarant ginčo sandorius ji buvo suklaidinta ir apgauta atsakovo V. B., visiškai nepagrįsti. Motyvai, kad suklydo dėl sandorio pasekmių ir kad buvo apgauta V. B., kuris žadėjo pareiškėjai, jog verslas bus sėkmingas ir pinigai bus grąžinti bankui, patvirtina, kad pareiškėja neįvertino sudaromų sandorių rizikos, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl suklydimo ar apgaulės. Atmetė pareiškėjos motyvus, kad ginčo sandoriai pasirašyti dėl ekonominio spaudimo ir susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Teismas, nustatęs, kad pareiškėja su atsakovu V. B. iki santuokos sudarymo ilgą laiką draugavo, 2005-07-02 sudarė santuoką, šeimoje gimė duktė A., gyvendama santuokoje su atsakovu pareiškėja nedirbo, užgyveno nemažai turto, kurio vertė, teismo paskaičiavimu, yra 489 598 Lt, sprendė, kad tarp J. B. ir atsakovo V. B. šeimoje susiklostė patikimi, stabilūs santykiai, todėl motyvus dėl pareiškėjos teisių suvaržymo ekonominiu, finansiniu pagrindu atmetė kaip neįrodytus. Pasisakydamas dėl viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių sandorių negaliojimo, teismas įvertino tai, kad pareiškėjai ir V. B. buvo išduotas teismo leidimas kredito sutarties su nekilnojamojo turto įkeitimu pratęsimui ir hipotekos lakšto pakeitimams padaryti. Šis leidimas buvo pateiktas notarų biurui ginčo sandoriams sudaryti. Nurodė, kad pareiškėja, pasirašydama ginčo sandorių dokumentus, tuo pačiu patvirtino, kad jai žinomas visų pasirašomų ir šioje byloje ginčijamų sandorių turinys, todėl ginčijami sandoriai negali būti pripažinti prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, o atsakovo V. B. elgesys nesąžiningu. Nurodė, kad pareiškėjos motyvas dėl vaiko teisių į gyvenamojo būsto naudojimosi pažeidimą ir prašymas tuo pagrindu panaikinti ginčijamus sandorius atmestinas kaip neįrodytas, nes pareiškėjos ir V. B. galimybės leidžia užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja J. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti negaliojančiais 2005 m. balandžio 14 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.10.1.2. ir 1.10.1.3. punktus, 2008 m. vasario 5 d. prie 2005-04-14 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. 2 nustatytus sutarties papildymo 1.10.2, 1.12 punktus, 2009 m. birželio 16 d. prie 2005-04-14 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. 3 nustatytus sutarties pakeitimo 1.10.1.1, 1.10.1.2 punktus ir sutarties papildymo 1.12 punktą; pripažinti negaliojančiais atsakovų AB Ūkio banko, V. B. ir J. B. įkeitimo sandorius: 2005 m. balandžio 14 d. Hipotekos lakštą, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 16 d. hipotekos lakšto priedą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 9 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu 150 000 EUR paprastąjį vekselį, išduotą 2008-02-05 davėjos L. B. komercinės firmos, laiduotą J. B. ir V. B.; pripažinti negaliojančiu 159 353,40 EUR paprastąjį vekselį, išduotą 2009-06-16 davėjos L. B. komercinės firmos, laiduotą J. B. ir V. B.; uždrausti atsakovės L. B. komercinės firmos bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ parduoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0406 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius J. B.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad posėdžio metu prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas ginčas Marijampolės raj. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. A2-4451-3999/2012, nes atnaujinus procesą byloje gali būti pripažinta, jog teismas nutartimi be jokio teisinio pagrindo išdavė leidimą kredito sutarties su nekilnojamojo turto įkeitimu, pratęsimui ir hipotekos lakšto pakeitimams padaryti. Tačiau teismas, nevykdydamas CPK 163 str. 3 p. įtvirtinto privalomojo įpareigojimo sustabdyti bylą padarė procesinį teisės pažeidimą. Nurodė, kad kelis kartus prašė atidėti teismo posėdį dėl J. B. ir jos dukros A. B. atstovės advokatės A. B. prastos savijautos, tačiau teismas prašymus atmetė, nors posėdžio metu buvo akivaizdu, kad J. B. nesugeba (nesugebės) be atstovo pagalbos tinkamai ginti savo ir nepilnametės dukros teisių. Tokiu būdu teismas pažeidė atstovavimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad 2009 m. liepos 9 d. įkeitimo sandoriu įkeistos įmonės prekių atsargos neperduotos bankroto administratoriui. Teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat nevertino byloje esančios bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos, kur nurodyta, kad įmonės automobiliai 2009 m. vasario-kovo mėnesiais buvo parduoti, kai tuo tarpu turtas buvo įkeistas AB Ūkio bankui kredito sutarties reikalavimų užtikrinimui. Teismas visiškai nepasisakė dėl 2008 m. gegužės 18 d. sudaryto įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo priedo Nr. 1 bei 2009 m. liepos 9 d. įkeitimo lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais sandoriais, t. y. juose nurodytu turtu bei piniginėmis lėšomis V. B. sudarė apgaulingą situaciją, kad įmonė pati garantuoja skolą ir yra pajėgi grąžinti kreditą, turi pakankamai turto. Tai suklaidino J. B.. Teismas nesiaiškino, kur įmonė panaudojo įkeitimo sandoriuose, jų pakeitimuose nurodytą įmonės turtą, kodėl jo neperdavė bankroto administratoriui. Nurodė, kad iškėlus V. B. įmonei bankroto bylą ir gavus iš AB Ūkio banko pranešimą apie neįvykdytus įsipareigojimus, paaiškėjo, kad J. B. buvo V. B. suklaidinta dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimo. Nurodė, kad ginčijamais sandoriais gauta paskola buvo naudojama išskirtinai įmonei. Paskolos panaudojimas nedavė įmonei jokių pajamų, tik nuostolį. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nesutinka, kad 2005 m. balandžio 14 d. sandorį sudarė gera valia. Teismas be jokio pagrindo nesivadovavo pareiškėjos paaiškinimas dėl ekonominio priklausymo nuo atsakovo V. B.. V. B. buvo įmonės savininkas, gaudavo pastovų atlyginimą, o J. B. tuo metu buvo atsakovo išlaikytinė, nes negalėjo dirbti dėl sunkaus nėštumo. Nurodė, kad nedalyvavo derybose dėl kredito sutarties ir jos sąlygų pakeitimo, jų nepasirašinėjo ir nebuvo supažindinta. Ginčo sutartys sudarytos pažeidžiant sutarčių sudarymo laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.). Nurodo, kad sandoriai sudaryti dėl suklydimo, apgaulės ir nenaudingomis sąlygomis. Tuo metu pareiškėja priklausė nuo V. B., kuris įkalbėjo ir reikalavo sudaryti įkeitimo sandorį, vėliau jo pakeitimą. Įkeitimo sandoris nebuvo naudingas pareiškėjai, todėl konstatuotina, kad sudarytas dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo. Apeliantės teigimu, sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei. Jei ir būtų pareiškėjai žinomas visų sandorių turinys, tai nereiškia, kad ji galėjo ginčyti šiuos sandorius gyvendama santuokoje su V. B.. Tokia galimybė atsirado įsitikinus, kad pareiškėja ir jos dukra buvo apgautos ir tik tuomet kai teismas nutraukė santuoką. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas V. B. kredito sutarties sandorius, jų pakeitimus pasirašė be J. B. žinios, o po to privertė pareiškėją juos vykdyti, t. y. įkeisti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarant ginčo sandorius su AB Ūkio banku nebuvo pažeista nepilnametės A. B. teisė į būstą. Tokias išvadas teismas padarė neteisingai nustatęs, kad ginčo sandorių sudarymo metu pareiškėjos ir atsakovo V. B. vardu yra registruoti keturi gyvenamieji namai. Nurodė, kad teismas, tinkamai nevertinęs byloje esančių įrodymų ir dėl jų išsamiai nepasisakydamas, pažeidė CPK 185 str., 187 str. nuostatas. Taip pat pažeidė CPK 270 str. 3 d., 4 d. nuostatas, nes nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus Šie pažeidimai lėmė, kad teismo sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), t. y. absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsakovas AB Ūkio bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nevilkino bylos nagrinėjimo ir pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylos sustabdymo. Nesutinka su skundo argumentu, kad V. B. sudaryti kredito sandoriai nebuvo susiję su šeimos poreikių tenkinimu. V. B. ir L. B. komercinės firmos vardu sudaryti sandoriai buvo skirti šeimos verslui, iš kurio gautos pajamos naudojamos šeimos reikmėms. Nesutinka, kad sudarant ginčijamus įkeitimo sandorius buvo pažeistas sutarčių laisvės principas. Įkeitimo sandorių sudarymo metu jie atitiko pareiškėjos J. B. interesus. Šiai dienai dėl pasikeitusių asmeninio gyvenimo aplinkybių galimai nebeatitinka pareiškėjos interesų, tačiau pasikeitusios aplinkybės negali būti laikomos sudarytų sutarčių laisvės principo pažeidimu. Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai nebuvo pažeisti. Hipotekos lakštus tvirtinęs notaras jokių norminių aktų pažeidimų nenustatė. Byloje neįrodyta, kad ginčijami įkeitimo sandoriai sudaryti dėl suklydimo. Pareiškėja taip pat neįrodė, kad sudarant ginčo sandorius buvo panaudota apgaulė, t. y. kad ji buvo suklaidinta dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių ar buvo grasinama taikyti ekonominio poveikio priemones. Pareiškėja nepaneigė aplinkybės, kad pasirašant turto įkeitimo sandorį pas notarą jai buvo sudarytos galimybės susipažinti su paskoliniais bei turto įkeitimo sandoriais. Nesutinka, kad ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sandoriai sudaryti gavus teismo leidimą, laisva valia, patvirtinti notaro. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatoms ginčo sandoriai neprieštarauja. Buvo atliktos visos procedūros, gautas teismo leidimas.

Atsakovas bankrutavusi L. B. komercinė firma pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad L. B. komercinės firmos vardu sudaryti sandoriai su AB Ūkio banku, kurių atitinkamas dalis ginčija pareiškėja, buvo sudaryti siekiant gauti pajamų šeimos poreikiams tenkinti, šeimos namų ūkiui išlaikyti. Net jei individualioje įmonėje dirba tik vienas sutuoktinis, iš tokios įmonės gautų pajamų pirmiausia siekiama tenkinti šeimos poreikius. Kadangi L. B. komercinės firmos prievolės tretiesiems asmenims buvo užtikrinamos ne tik įmonės, bet ir pareiškėjos J. B. turto įkeitimu bei sutuoktinių laidavimu (L. B. komercinės firmos išduoti vekseliai, kurių laiduotojai yra V. B. ir J. B.), turto įkeitimo sandoriuose asmeniškai dalyvavo ir pareiškėja, todėl darytina išvada, kad J. B. buvo žinoma apie įmonės veiklą ir prisiimtus įsipareigojimus. Įkeitimo sandoriai buvo sudaryti laisva valia. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad sandorius sudarė dėl suklydimo, apgaulės ar ekonominio spaudimo. Sandoriai negali būti pripažinti kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo normoms, nes sudaryti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties pagrindu. Pareiškėja A. B. neturi teisinio subjektiškumo reikšti ieškinio dėl sandorio nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 m. balandžio 14 d. tarp atsakovų AB Ūkio banko ir L. B. komercinės firmos, atstovaujamos V. B., buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią L. B. komercinei firmai buvo suteiktas 350 000 Lt kreditas apyvartinių lėšų papildymui (t. 1, b.l. 26-34). Tinkamas prievolių įvykdymas pagal Kredito sutartį buvo užtikrintas įmonės esamų lėšų ir būsimų įplaukų į banko sąskaitą įkeitimu (Kredito sutarties 1.10.1.1 p.) bei ieškovei J. B. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) – įkeitimu (Kredito sutarties 1.10.1.2 p., 1.10.1.3 p.). Tą pačią diena buvo sudaryti hipotekos lakštai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 118-120). Tarp atsakovų AB Ūkio banko ir L. B. komercinės firmos 2008 m. vasario 15 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 2 prie Kredito sutarties, pagal kurį, be kitų pakeitimų, kredito suma ir valiuta, kuri susitarimo pasirašymo dieną buvo 163 080 Lt, pakeista iš LTL ir EUR ir padidinta iki 150 000 eurų (susitarimo 1.1 p.), kredito grąžinimo galutinis terminas pratęstas iki 2013-01-31 (susitarimo 1.3 p.), taip pat Kredito sutarties sąlygos buvo papildytos 1.10.2 p., pagal kurį prievolių įvykdymui užtikrinti buvo pateiktas L. B. komercinės firmos paprastasis vekselis 150 000 eurų sumai su 6,20 proc. metinėmis palūkanomis, laiduotas V. B. ir J. B. (tuo metu B.) bei 1.12 punktu, pagal kurį nustatytas Kredito sutarties 1.10.1 punkte numatytų prievolių užtikrinimo priemonių įvykdymo terminas: per 30 dienų nuo Susitarimo pasirašymo (t. 1, b.l. 24-25). Tarp atsakovų AB Ūkio banko ir L. B. komercinės firmos 2009 m. birželio 16 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 3 prie Kredito sutarties. Pagal šį Susitarimą, be kitų papildymų ir pakeitimų, kredito suma ir valiuta, kuri susitarimo pasirašymo dieną buvo 129 000 eurų, padidinta iki 159 352,08 eurų (susitarimo 1.1 p.), nustatyta, kad tinkamas prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas užtikrintas įmonės esamų lėšų ir būsimų įplaukų į banko sąskaitą (susitarimo 1.10.1.1 p.) bei J. B. (tuo metu B.) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (susitarimo 1.10.1.1 p., 1.10.1.2 p.) – įkeitimu, taip pat buvo įkeistos prekių atsargos, priklausančios L. B. komercinei firmai (susitarimo 1.10.2.1 p.) bei pateiktas L. B. komercinės firmos paprastasis neprotestuotinas vekselis 159 353 eurų sumai su 6,20 proc. metinėmis palūkanomis, laiduotas V. B. ir J. B. (tuo metu B.) (susitarimo 1.12 p.).

Apeliantė J. B. prašo pripažinti negaliojančiais (1) 2005 m. balandžio 14 d. Kredito sutarties 1.10.1.2 p. ir 1.10.1.3 p., (2) 2008 m. vasario 5 d. Susitarimu Nr. 2 nustatytus 1.10.2 p. ir 1.12 p. papildymus, (3) 2009 m. birželio 16 d. Susitarimu Nr. 3 nustatytus 1.10.1.1 p., 1.10.1.2 p. ir 1.12 p. papildymus, (4) 2005 m. balandžio 14 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 118-120), (5) 2008 m. gegužės 16 d. hipotekos lakšto priedą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 121-122), (6) 2009 m. liepos 9 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 123-124), (7) 2008 m. vasario 5 d. paprastąjį vekselį (t. 1, b.l. 188) ir (8) 2009 m. birželio 16 d. paprastąjį vekselį (t. 1, b.l. 189). Šiuos sandorius (atskirus jų punktus) ginčija CK 1.81 str., 1.90 str., 1.91 str. pagrindais, taip pat kaip pažeidžiančius sutarties laisvės principą bei nepilnamečio vaiko teisę į būstą.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

Apeliantės teigimu, atsakovas V. B. ją suklaidino, sudarydamas apgaulingą situaciją, kad L. B. komercinė firma pati garantuoja už paskolą, yra pajėgi grąžinti kreditą, turi turto, dėl ko ji įkeitė asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

CK 1.90 str. 1 d. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad ji, sudarydama ginčijamus sandorius, kuriais įkeitė savo nekilnojamąjį turtą, buvo suklaidinta dėl sandorių esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės ar esminių sandorio sąlygų. Suklydimas dėl sandorio pasekmių, t. y. manymas, kad nereikės atsakyti įkeistu turto, nes pakanka įmonės turto, negali būti laikomas suklydimu CK 1.90 str. prasme. Pažymėtina, kad kai suklydimas yra tik suklydusios šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sandorį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti.

CK 1.91 straipsnyje nustatyta, kad dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį.

Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio CK straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

Nagrinėjamoje byloje neįrodytas ieškovės apgaulės, pasirašant ginčijamus sandorius, faktas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas V. B. būtų atlikęs tyčinius nesąžiningus veiksmus, t. y. tyčia pranešęs tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjęs svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovę, dėl kurių ieškovė nebūtų sudariusi sandorių arba būtų sudariusi ne tokį sandorį, kokį iš tiesų siekė sudaryti.

Apeliantės argumentai, jog ji buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo V. B., nes jis buvo įmonės savininkas, gaudavo pastovų atlyginimą, o ji tuo metu nedirbo, nėra pagrindas pripažinti, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti ekonominio spaudimo įtakoje ar dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų, grasinimas buvo realus; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nurodyti kriterijai nenustatyti, todėl vien apeliantės teiginiai, kad V. B. buvo įmonės savininkas, gaudavo atlyginimą, o ji tuo metu nedirbo, nėra pagrindas pripažinti, jog sandoriai sudaryti ekonominio spaudimo įtakoje.

CPK 178 str. numato, jog kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, jog sandoriai buvo sudaryti dėl suklydimo, apgaulės, ekonominio spaudimo, nepateikia jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti.

Taip pat, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės ginčijamų sandorių dalys (kredito sutarties ir susitarimų atskiri punktai) bei įkeitimo sandoriai prieštarauja viešajam interesui, gerai moralei (CK 1.81 str.), pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus bei sutarčių laisvės principą. Apeliantės teigimu, atsakovas V. B. Kredito sutartį, jos pakeitimus pasirašė be jos žinios ir vėliau vertė juos vykdyti – įkeisti pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Be to, apeliantės teigimu, ji nedalyvavo derybose dėl Kredito sutarties ir jos sąlygų pakeitimo, jų nepasirašinėjo, su sąlygomis nebuvo supažindinta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors J. B. nepasirašinėjo Kredito sutarties bei jos papildomų susitarimų, tačiau tiek 2005 m. balandžio 14 d. hipotekos lakšte, tiek ir vėlesniuose pakeitimuose, kuriuos ieškovė pasirašė, buvo nurodyta įkeitimu užtikrinta prievolė, prievolės dydis, įvykdymo terminas, įkeičiamo turto savininkės įsipareigojimai bei kreditoriaus teisė nukreipti išieškojimą į įkeičiamą turtą (t. 1, b.l. 118-124). Nustatyta, kad ginčijamas 2005 m. balandžio 14 d. hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas dar iki apeliantės dukros gimimo. Gimus dukrai A. B., Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs J. B. (tuo metu B.) ir V. B. prašymą, išdavė leidimą kredito sutarties, su nekilnojamojo turto įkeitimu, pratęsimui ir hipotekos lakšto pakeitimams padaryti (t. 1, b.l. 49, 48). Taigi sandorių teisėtumas ir neprieštaravimas vaiko interesams buvo patikrintas teismo nutartimi. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantė buvo priversta įkeisti ginčo turtą ar pasirašyti vekselius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti ginčijamų sandorių kaip prieštaraujančių viešajai tvarkai ir gerai moralei bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas sutarčių laisvės principas.

Iš apeliantės atskirajame skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad iš esmės jos valia pasikeitė po to, kai nutrūko santuoka su atsakovu V. B., bankrutavo L. B. komercinė firma ir buvo gautas AB Ūkio banko pranešimas apie neįvykdytus įsipareigojimus. Tačiau pažymėtina, kad šie asmeninio gyvenimo aplinkybių pasikeitimai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų sandorių (ar atskirų punktų) negaliojančiais bei prieštaraujančiais teisingumo, sąžiningumo bei sutarčių laisvės principams.

Apeliantė, remdamasi LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, teigia, jog sudarant ginčo sandorius su atsakovu AB Ūkio banku buvo pažeista nepilnametės A. B. teisė į būstą. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nustato, saugo ir gina įstatymai bei kiti teisės aktai. Kita vertus, Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs J. B. (tuo metu B.) ir V. B. prašymą, išdavė leidimą kredito sutarties, su nekilnojamojo turto įkeitimu, pratęsimui ir hipotekos lakšto pakeitimams padaryti (t. 1, b.l. 49, 48), nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ginčo sandoriais buvo pažeista nepilnametės dukros teisė į būstą. Juo labiau, kad ginčijamais sandoriais turtas nebuvo perleistas, jų savininkas liko tas pats.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė atstovavimą reglamentuojančias teisės normas, nes netenkino prašymo atidėti teismo posėdį dėl ieškovės J. B. ir jos dukros A. B. atstovės advokatės A. B. prastos savijautos. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2012 m. lapkričio 22 d. protokolo nustatyta, kad teismo posėdžio metu ieškovė J. B. ir jos nepilnametė dukra A. B. buvo atstovaujamos advokatės A. B.. Posėdžio metu advokatė paprašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl prastos savijautos (t. 2, b.l. 114), tačiau teismas, remdamasis CPK 246 str. 1 d., prašymo netenkino, bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog posėdžio metu liko be atstovės.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą nesustabdydamas civilinės bylos CPK 163 str. 3 p. pagrindu iki Marijampolės rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-4451-3999/2012. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas proceso atnaujinimo klausimas Marijampolės raj. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-4451-3999/2012 dėl Marijampolės raj. apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria išduotas teismo leidimas kredito sutarties su nekilnojamojo turto įkeitimu, pratęsimui ir hipotekos lakšto pakeitimams padaryti (t. 2, b.l. 84-85). 2012-11-22 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė A. B. patikslino prašymą, nurodydama, jog tikslinga bylą stabdyti CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Tačiau teismas protokoline nutartimi prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo arba bylos sustabdymo atmetė, remdamasis CPK 245 str. (t. 2, b.l. 106-108), kurio antra dalis numato, kad jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia, dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti civilinę bylą. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, teismo sprendimas be motyvų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą, nebūtų atsakęs į esminius bylos aspektus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir pripažinti negaliojančiais J. B. ginčijamų sandorių, t. y. Kredito sutarties bei jos papildomų susitarimų atskirų punktų, hipotekos lakštų bei vekselių. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo uždrausti bankrutavusios L. B. komercinės firmos administratoriui parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamam materialinių ir procesinių teisės normų taikymui bei aiškinimui. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė