- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-134-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00831-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja: Loreta Janiulytė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4
NUTARTIS
2014 m. sausio 21 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1118-922/2013 dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas A. J. 2013 m. spalio 10 d. kreipėsi su prašymu į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pateiktu prašymu prašė peržiūrėti 2013-09-18 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1118-922/2013, nes neteisingai priteista skolos suma iš atsakovo A. J. UAB Ūkio banko lizingo naudai. 2013 m. spalio 24 d. atsakovas vykdydamas teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo, pateikė patikslintą prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovas yra senyvo amžiaus, neįgalus, dažnai guli ligoninėje, nešneka, neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to nesuprato kaip tokioje situacijoje elgtis. Dėl sunkios finansinės padėties negalėjo kreiptis į advokatą, o kol gavo valstybės garantuojamą pagalbą, praėjo tam tikras laiko tarpas. Atsakovas yra sumokėjęs beveik visą skolos sumą, todėl nesuprato, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą (54, 81 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 296 str. 1 d. 11 p.).
Teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 1.6 str. įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimo nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pabrėžė, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio ir yra taikoma visiems asmenims, nepriklausomai, ar asmuo turi teisinį išsilavinimą ar ne. Teismo nuomone, senyvas amžius ar atstovo (turinčio teisinį išsilavinimą) neturėjimas pats savaime negali būti laikoma aplinkybe, pateisinančia netinkamą procesinių teisinių ir pareigų įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kaip skolininkas, gavęs teismo įsakymą, tinkamai įgyvendino savo teises ir per teismo nustatytą terminą pareiškė prieštaravimus, todėl atsakovo elgesys, kai jis tinkamai įgyvendina savo teises vienu atveju, o kitu visiškai nesidomi jomis, negali būti laikomas tinkamu procesinių teisių įgyvendinimo būdu.
Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų gydęsis ligoninėje per teismo nustatytą terminą atsiliepimui pareikšti, o abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad atsakovas dažnai gydosi ligoninėje, nėra laikytini svarbia aplinkybe, dėl kurios atsakovas neįgyvendino savo procesinės pareigos- pateikti atsiliepimą per teismo nustatytą terminą. Teismas nustatė, jog atsakovui asmeniškai ir pasirašytinai buvo įteikti visi procesiniai dokumentai (siųsti jo gyvenamosios vietos adresu). Todėl atsakovas, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą jo atžvilgiu, turėjo pareigą būti aktyvus, išreikšti savo nuomonę bei nurodyti ar sutinka su ieškovo reikalavimais, nurodyti nesutikimo priežastis, pateikti tai patvirtinančius duomenis (CPK 42 str. 1 d., 142 str.), tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių, atsakovas to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad atsakovą atstovauja advokatas, turintis ilgametę teisinio darbo patirtį, jam yra žinomi teisės aktų reikalavimai, keliami procesiniams dokumentams bei jų nesilaikymo pasekmės, atstovaudamas atsakovo interesus, jis kartu su 2013-10-24 prašymu turėjo pateikti ir duomenis, įrodančius svarbias aplinkybes, tačiau jų nepateikė (82, 83 b.l.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas A. J. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nesutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais, mano, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
Apeliantas atkreipė dėmesį, kad prie procesinių dokumentų buvo pridėta atsakovo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, iš kurios matyti, kad jis yra senyvo amžiaus, t.y. 65 metų. Pažymėjo, jog jis neturi jokio teisinio išsilavinimo, nėra susidūręs su bylų nagrinėjimu, o būdamas tokio amžiaus, sunkiai orientuojasi naujovėse. Nurodė, kad prie bylos taip pat pateikė invalidumo pažymėjimo kopiją. Nurodė, kad dėl turimo neįgalumo jis beveik nekalba, todėl yra apsunkintas bendravimas su advokatu, tai užima daug laiko. Atkreipė dėmesį į tai, kad jam yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Advokato paskyrimui buvo sugaišta nemažai laiko, turėjo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, surinkti įrodymus dėl jo finansinės padėties, vėliau laukti, kol bus priimtas sprendimas (87, 88 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimui yra naikinamasis. Teismų praktikoje konstatuojama, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1118-922/2013, kuriuo priteisė iš atsakovo A. J., 1323,53 Lt skolą, 119,12 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą (1442,65 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio, 30,25 Lt išieškojimo išlaidų, 17,55 Lt pašto išlaidų, ieškovui UAB Ūkio banko lizingas. Atsakovas nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu 2013 m. spalio10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi nustatęs, kad atsakovo prašymas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111-114 str.) bei praleidęs 20 dienų terminą nuo sprendimo priėmimo dienos, nustatė atsakovui A. J. 14 (keturiolikos) dienų terminą, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti prašymo trūkumus, nurodytus nutartyje. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo prašyme nėra nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, taip pat nepateikti įrodymai, pagrindžiantis tokias aplinkybes. Apeliantas 2013-10-24 pateikė patikslintą prašymą, kuriame pažymėjo savo amžiaus cenzą ir nesupratimą kaip tokiose situacijose elgtis, taip pat nurodė, jog užtruko laiko, kol gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas procesiniam dokumentui netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą. Pažymėtina, kad įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės taikant ieškinio (ar kito procesinio dokumento) trūkumų šalinimo institutą, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.
Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo sprendimas už akių priimtas 2013 m. rugsėjo 18 d., atsakovas A. J. 2013 m. rugsėjo 19 d. išsiųstu pranešimu informuotas, jog turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Akmenės rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas teismui prašymą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo pateikė 2013 m. spalio 10 d., t.y. praleidęs 3 dienų terminą. Byloje nustatyta, kad atsakovui A. J. 2013-10-04 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Pirmos instancijos teismo kategoriškas argumentas, jog atsakovo senyvas amžius, ar atstovo (turinčio teisinį išsilavinimą) neturėjimas pats savaime negali būti laikoma aplinkybe, pateisinančia netinkamą procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimą, negali būti laikomas imperatyvia nuostata taikoma kiekvienoje byloje, todėl konkrečiu atveju nėra teisingas. Pažymėtina, kad Civilinio proceso teisės įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo, visų pirma, turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį motyvavo tuo, kad atsakovui visi dokumentai buvo tinkamai įteikti, tačiau tokios aplinkybės sprendžiamos nagrinėjant atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 str.), o ne sprendžiant klausimą dėl prašymo priėmimo ar termino atnaujinimo. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, ar atsakovas gali ir ar pajėgus veiksmingai ginčyti teismo siunčiamus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartyje nenurodė konkrečių trūkumų, neprašė pateikti pažymų iš ligoninės, nors skundžiamoje 2013 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, jog atsakovas nepateikė duomenų, jog būtų gydęsis ligoninėje. Apeliantas byloje buvo pateikęs įrodymus, kad jam yra suteikta antra invalidumo grupė dėl to jis blogai kalba, tačiau pirmos instancijos teismas nevertino tokių atsakovo argumentų. Be to, atsakovas kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, kas akivaizdžiai galėjo turėti įtakos pareiškimo padavimo terminui, todėl nėra pagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas nebuvo aktyvus.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas procesinius pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo ir termino atnaujinimo klausimus, nepagrįstai sprendė klausimus susijusius su sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindais. Pažymėtina, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas yra apibrėžtas CPK 288 straipsnyje, informuojant bylos šalis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis naikintina ir atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo A. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.