- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1472-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10766-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Geokada“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aeropolis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Aeropolis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Geokada“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aeropolis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aeropolis“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-15990-727/2020, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo preliminariu sprendimu pagal ieškovės UAB ,,Geokada“ ieškinį atsakovei UAB „Aeropolis“ dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies. Nurodė, jog Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020-03-16 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris apribojo tiek atsakovės veiklą, tiek ir galimybes operatyviai gauti tinkamą teisinę pagalbą. Pasak pareiškėjos, teismo sprendimas jai buvo netikėtas, kadangi žodžiu su ieškove buvo kalbėta ir susitarta dėl mokėjimo termino atidėjimo. Peržvelgus dokumentus, pastebėjo, jog dalį sumų ieškovė prašė priteisti nepagrįstai, o teismas tinkamai neįvertino reikalavimų pagrįstumo ir priteisė jas. Pareiškėja nesutiko tik su palūkanų paskaičiavimu, be to, pažymėjo, jog ieškovė ieškinį pateikė prieš tai nepareiškusi pretenzijos apie vėluojamą skolos sumokėjimą bei ketinimą kreiptis į teismą. Nurodė, kad gavusi 2020 m. vasario 29 d. datos skolų suderinimo aktą, ieškovė su juo sutiko. Akte buvo nurodyta, kad per 10 dienų nesulaukus atsakymo, skolos likutį ieškovė laikys galiojančiu, ko pasekoje atsakovė neprieštaravo tokiai pozicijai bei atsakymo nesiuntė, nes akivaizdu, jog 2020 m. vasario 24 d. atsakovui sumokėjus 500 Eur sudarančią skolos dalį nuo tarpusavyje 2019 m. gruodžio 31 d. suderintos skolos 1302,50 Eur sumos, likutis tapo toks, koks buvo 2020 m. vasario 29 d. datos skolų suderinimo akte, t. y. 802,50 Eur. Pasak pareiškėjos, detalus, bet kartu ir sąmoningai klaidinantis ieškovės advokato elgesys yra pagrindas proceso atnaujinimui pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ši teisės normos taikymo klaida galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą 2020 m. balandžio 30 d. teismo sprendimą. Kadangi dokumentinio proceso tvarka priimti teismo sprendimai nėra skundžiami apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumui ištaisyti atsirado pagrindas procesui atnaujinti pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pasak pareiškėjos, ieškovė nepagrįstai skaičiavo palūkanas nuo pradinės skolos, nors dalį jos pareiškėja buvo sumokėjusi. Taigi teismas nepagrįstai priteisė 75,92 Eur daugiau, nes palūkanų suma turėjo būti 76,46 Eur, o ne 152,38 Eur. Esant šioms aplinkybėms, prašė pakeisti teismo sprendimą, priteisiant tik 76,46 Eur palūkanų sumą nuo skolos sumos.
2. Ieškovė UAB ,,Geokada“ su pareiškėjos prašymu nesutiko ir nurodė, jog atsakovė laiku skolos neapmokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad tik pradėjus vykdyti sprendimą priverstine tvarka, atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Prašė atmesti pareiškėjos prašymą nesant proceso atnaujinimo pagrindų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Aeropolis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Geokada“ ieškinį atsakovei UAB „Aeropolis“ dėl skolos priteisimo. Priteisė iš pareiškėjos UAB „Aeropolis“ ieškovei UAB ,,Geokada“ 423,50 Eur atstovavimo išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 9 punkto pagrindais, nes, anot pareiškėjos, teismas nepagrįstai paskaičiavo atsakovei palūkanas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas bei padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
5. Teismas nurodė, kad iš 2020 m. balandžio 30 d. preliminaraus teismo sprendimo matyti, jog teismas rašytinių įrodymų pagrindu konstatavo, jog ieškovė 2019 m. birželio 19 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą serija GEO Nr. 006900 1512,50 Eur (su PVM) sumai už atliktus darbus, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2019 m. birželio 24 d.; šios PVM sąskaitos-faktūros atsakovė nurodytu laiku neapmokėjo. Atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą serija AA000 Nr. 58048 už suteiktas paslaugas 210 Eur (su PVM) sumai, kurią ieškovė įskaitė į savo reikalavimą, tokiu būdu sumažindama atsakovės įsiskolinimą iki 1302,50 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą SKOL_DAT_04, kuriame atsakovė patvirtino, jog sutinka su šiame akte nurodyta 1302,50 Eur skola ieškovei. 2020 m. vasario 24 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur sumą (Luminor Bank AS 2020 m. kovo 30 d. išrašas), todėl ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. vasario 29 d. skolų suderinimo aktą dėl 802,50 Eur skolos, atsakovė šio akto nepasirašė. Kadangi byloje įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pilnai atsiskaitė, nebuvo, teismas priteisė iš atsakovei 802,50 Eur skolą už atliktus darbus bei 152,38 Eur palūkanų.
6. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė išsamų palūkanų apskaičiavimą, nurodydama pradelstus laikotarpius pagal išrašytas sąskaitas. Kadangi atsakovė praleido terminus skolai padengti pagal visas išrašytas sąskaitas, teismas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis (2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies), priteisė iš atsakovės ieškovei 8 proc. dydžio kompensuojamas palūkanas, t. y. 152,38 Eur sumą.
7. Teismo vertinimu, ginčijamu 2020 m. balandžio 30 d. preliminariu teismo sprendimu pagrįstai iš atsakovės buvo priteistos palūkanos už termino įvykdyti prievolę pažeidimą. Be to, atsakovė ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo pripažino, jog dengė skolą dalimis, t. y. vėluodamas atsiskaityti su ieškove.
8. Teismas sprendė, kad iš atsakovės pagrįstai priteista 152,38 Eur palūkanų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. preliminariame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
9. Teismas pažymėjo, jog atsakovei ginčytinas preliminarus teismo sprendimas buvo įteiktas 2020 m. gegužės 4 d., ji objektyviai galėjo reikšti prieštaravimus dėl šio sprendimo įstatymo nustatytu terminu, tačiau dėl subjektyvių priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, to nepadarė. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, laiku pasirūpinti atstovavimu, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį. Tuo tarpu atsakovas nurodytų nuostatų nesilaikė, nebuvo rūpestingas ir atidus, nesirūpino tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu. EŽTT savo praktikoje atkreipė dėmesį į tai, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93).
10. Teismo vertinimu šioje byloje svarbus aspektas, kad teismas ginčijamu sprendimu priteisė ieškovei skolą.
11. Teismas, atsižvelgdamas į EŽTT suformuotą praktiką bei byloje konstatuotas faktines aplinkybes, kad teismas 2020 m. balandžio 30 d. preliminariame sprendime nepadarė esminių procedūrinių ir materialinės teisės pažeidimų, sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti civilinį procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktų pagrindais, todėl atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15990-727/2020, užbaigtoje įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 30 d. preliminariu teismo sprendimu.
12. Atmetęs pareiškėjos prašymą, teismas priteisė ieškovei jos patirtas atstovavimo išlaidas, susijusias su procesinio dokumento – atsiliepimo į atsakovės pareiškimą parengimu, t. y. 423,50 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą bei priimti naują sprendimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. a2-23226-845/2020 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Atsiliepimas
13.1. atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Atsakovės nuomone, ieškovė žinojo, kad nepagrįstai prašo dalies sumų priteisimo ir to sąmoningai siekė. Atsiliepime į atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė nepagrįstai reikalautas ir jos naudai priteistas sumas įvardija kaip savo paties aritmetikos klaidas. Visgi, aritmetinė klaida gali būti konstatuojama gavus klaidingą galutinį rezultatą po to, kai susumuojamos atitinkamos sumos. Šiuo atveju sumavimas priskaičiuotų palūkanų buvo atliktas be klaidų. Sąmoninga ieškovės klaida buvo padaryta ieškinyje nurodant datą, nuo kada kompensacinės palūkanos turėjo būti pradėtos skaičiuoti bei tuo būdu nurodant per didelį pradelstų dienų skaičių grąžinti skolą, o tai jau yra teisinė kategorija, bet ne aritmetinė, nes kompensacinių palūkanų skaičiavimo pradžią apibrėžia būtent Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Ieškovei priteisus didesnes nei jai pagal Įstatymą priklauso sumas, ieškovė nepagrįstai praturtėjo 75,92 Eur suma. Ieškovė neatsisakė galimybės išieškoti nepagrįstai jai priteistų sumų duodama atitinkamą nurodymą antstoliui nukreipti išieškojimą į visą priteistą sumą bei nesumažindama jos 75,92 Eur suma. Antstolio pavedimu priteistos sumos buvo nurašytos iš atsakovės sąskaitos 2020 m. liepos 2 d. Tai tik dar kartą įrodo, kad ieškovė siekė tokių pasekmių prisiteisti iš atsakovės daugiau nei ieškovei pagal įstatymus priklauso.
13.2. kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, EŽTT 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendime Nr. 24360/04 (Giuran v. Romania), proceso atnaujinimas sietinas su esminių klaidų ištaisymu ir tai apima akivaizdžias materialinės teisės taikymo klaidas, o būtent tokia ir įvyko šioje byloje priteisiant ieškovei sumas, kurių ji neturėjo teisės gauti, jei Įstatymas būtų buvęs taikomas tinkamai. EŽTT jurisprudencijoje „esminė“ klaida nėra siejama su konkrečia pinigų suma, kuri yra subjektyvi kategorija, nes vienam ji gali atrodyti didelė, o kitam maža. Esminė klaida siejama su klaidos laipsniu, galinčiu įtakoti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pasinaudojimas savo teise į proceso atnaujinimą neturi būti siejamas ir priklausomas nuo atsakovės pozicijos nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos metu, kur ji, siekdama proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimo, pasikliovė pagrįsta prielaida, kad teismai, vykdydami teisingumą, sutikrina ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir tik tada priima sprendimą, teisingai pritaikydami teisės normą, o ne aklai priteisia visas ieškovo reikalaujamas sumas. Teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovė nesiekia visiškai naujo bylos peržiūrėjimo, neteikia naujų įrodymų ar prašymų dėl liudytojų apklausos, įrodymų rinkimo ar pan.;
13.3. nurodomos teisės taikymo klaidos yra akivaizdžios ir įtikinamos bei net pačios ieškovės neginčijamos, todėl procesas turėtų būti atnaujinamas;
Šalies argumentai
13.4. ieškovė nepagrįstai nurodo, kad proceso atnaujinti negalima ir dėl to, kad atsakovė nenurodė teisės normos, kuria remiasi teigdama, jog buvo padaryta teisės taikymo klaida. Atsakovės prašymas grindžiamas netinkamu Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymu, kur numatyta, kad nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Tuo tarpu tiek ieškovė, tiek teismas palūkanas skaičiavo nuo jau sumokėtų sumų;
13.5. teismas neanalizavo atsakovės pateiktų palūkanų paskaičiavimų, taip pat nesigilino į ieškinyje ieškovės pateiktą palūkanų paskaičiavimą, o tik automatiškai perkėlė prašomas priteisti sumas į galutinį sprendimą. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis palūkanų skaičiavimas prasideda praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą, o byloje toks terminas buvo 2020 m. liepos 20 d. ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Vėliau tarp šalių vyko dalinis skolos grąžinimas, skolos sumažėjo atitinkamais laikotarpiais, tačiau tiek ieškinyje, tiek sprendime pradelsto laikotarpio pradžios data (kuri išliko 2020 m. liepos 20 d.) ir tuo būdu pradelstų dienų skaičius nuo sumažėjusių skolos sumų nesikeitė, nors turėjo kisti. To pasekoje buvo priteistos palūkanos už didesnį kiekį dienų nei kad turėjo. Teismas turėjo suprasti tokią klaidą ieškinyje ir tikrai turėjo bei privalėjo tokią klaidą suprasti bent jau nagrinėjant atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame palyginamuoju būdu buvo pateiktas atsakovės paskaičiuotas detalus palūkanų paskaičiavimas, bet dėl kurio Nutartyje visai nebuvo pasisakyta. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisė palūkanas nuo jau sumokėtų skolos sumų;
13.6. nors ieškovė teigia, kad dėl tariamo suklydimo per didelė priteistų palūkanų suma nėra reikšminga, tačiau reikšmingumas yra subjektyvus elementas ir kas vienam subjektui yra reikšminga, kitam gali pasirodyti nereikšminga, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos įvertinti pagrįstumą prieš vykdant teisingumą;
13.7. šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo kažkokio aritmetinio veiksmo ar rašybos klaida, o labiau teismo neteisingas teisės akto, t.y. Įstatymo 3 str. 2 d. taikymas, kuris leidžia skaičiuoti palūkanas tik nuo nesumokėtų sumų. Kitoks nei prašo ieškovė priteisiamų palūkanų apskaičiavimas reikalauja argumentuotai atmesti dalį ieškovės reikalavimų, dėl ko atsiranda pagrindas ginčui ir keičiasi sprendimo esmė, nes ieškovės reikalavimas jau yra tenkinamas tik iš dalies. Atitinkamai, pakeitus priteistą skolos sumą skirtingai yra paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos tarp šalių. Teismui priteisus per didelę palūkanų sumą buvo priteistos ne kompensacinės palūkanos, o realiai 75,92 Eur bauda, dėl kurios atsakovė su ieškovė nebuvo susitarę ir todėl teismas neturėjo pagrindo jos priteisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos duomenis patvirtinta, kad ieškovė UAB „Geokada“ kreipėsi į teismą dėl 802,50 Eur skolos, 152,38 Eur dydžio palūkanų, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Aeropolis“.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Geokada“ iš atsakovės UAB „Aeropolis“ 802,50 Eur skolą, 152,38 Eur palūkanas bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (954,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 437,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėja UAB „Aeropolis“ siekia atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 9 punkto pagrindu.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo
17. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesas gali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, kai teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turėjo reikšmės priimant sprendimą civilinėje byloje, t. y. susiję su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, paneigia, patvirtina ar pakeičia jų teisinį kvalifikavimą. Tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo.
19. Nagrinėjamu atveju nėra į bylą pateiktų įrodymų apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, melagina eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15990-727/2020. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Tokių įrodymų (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio) pareiškėja nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl minėtas teisinis proceso atnaujinimo pagrindas šioje byloje neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo
20. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
21. Pareiškėja, grįsdama prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, nurodė, kad palūkanos ieškinyje buvo paskaičiuotos sąmoningai klaidingai. Sąmoninga ieškovės klaida buvo padaryta ieškinyje nurodant datą, nuo kada kompensacinės palūkanos turėjo būti pradėtos skaičiuoti bei tuo būdu nurodant per didelį pradelstų dienų skaičių grąžinti skolą. Apeliantės teigimu, teismas nesigilino į ieškinyje ieškovės pateiktą palūkanų paskaičiavimą, o tik automatiškai perkėlė prašomas priteisti sumas į galutinį sprendimą.
22. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. preliminariu sprendimu priteista ieškovei iš atsakovės 802,50 Eur skolos, 152,38 Eur palūkanų bei 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (954,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 437,82 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės teigimu, priteistinų palūkanų suma turėjo sudaryti ne 152,38 Eur, o 76,46 Eur sumą.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pareiškėjos nurodomi teisės normos (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies) pažeidimai (priteistos palūkanos už didesnį kiekį dienų) neatitinka aiškios ir esminės teisės normos taikymo klaidos kriterijų, dėl kurių galėtų būti pakeistas priimtas 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15990-727/2020. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, momento, nuo kada yra skaičiuojamos kompensacinės palūkanos, nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas. Tokios nuomonės teismas laikosi, nes palūkanų skaičiavimo pradžios momento nustatytas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, tokiomis, kaip atsakovės prievolės įvykdyti tam tikrus mokėjimus ieškovei tinkamu įvykdymu (neįvykdymu), prievolės sumokėjimo termino pasibaigimo faktu, faktu dėl skolos dydžio. Šios aplinkybės yra faktinio pobūdžio ir klaidingas vienos iš faktinių aplinkybių nustatymas nagrinėjamu atveju nebūtinai reiškia netinkamą šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą ar netinkamos teisės normos pritaikymą.
25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aiški teisės taikymo klaida galėtų būti konstatuojama, kai teismas netinkamai pagal nustatytas faktines aplinkybes kvalifikuoja ginčo šalių teisinius santykius, pritaiko ne tą teisės normą, kuri turėtų būti taikoma pagal nustatytas faktines aplinkybes, aiškiai neteisingai išaiškina teisės normą. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad preliminariajame teismo sprendime buvo padaryta aiški, akivaizdi teisės taikymo klaida, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.
26. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinis procesas ir šis civilinio proceso institutas negali būti naudojamas kaip būdas apeiti CPK 428 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą draudimą skųsti preliminarų teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka, jeigu CPK nustatyta tvarka nebuvo pateiktas motyvuotas nesutikimas su preliminariuoju teismo sprendimu ir nesutinkama su tokiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei teismo padarytomis išvadomis.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir, nenustatęs proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjos prašymo netenkino. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (320 straipsnio 2 dalis, CPK 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.