- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1590-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06190-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- I. G., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams I. G. ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. G. ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 20 435,67 Eur nuostolių, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 793,07 Eur dydžio žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ieškovas taip pat pateikė procesinio pobūdžio prašymus išduoti ieškovui liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš kredito įstaigos bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Šalies argumentai
3. Susipažinęs su ieškiniu teismas nustatė, kad ieškovas prašo jam atlyginti 1 800 Eur išlaidų dėl vykimo į teismo posėdžius laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., tačiau neprideda jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytų vykimo į teismo posėdžius išlaidų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas reiškia turtinį reikalavimą dėl neįtrauktų į palikimą 650 vienetų 847,14 Eur (2 925 Lt) vertės AB „(duomenys neskelbtini)” paprastųjų vardinių akcijų, tačiau ieškinyje nenurodo jokių aplinkybių, kodėl reiškia nurodytą reikalavimą atsakovams, t. y. ar nurodytas turtas nebuvo įtrauktas į paveldimo turto masę, ar jo vertė buvo nustatyta netinkamai ar kt. Teismui nėra pateikti duomenys, kad šis turtas iš tiesų nebuvo įtrauktas į paveldimo turto masę, t. y. nėra pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio būtų galima nustatyti paveldimo turto masę. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas prašo prijungti civilinę bylą Nr. 2-67-323/2016, nurodydamas, jog nurodytoje byloje yra visi įrodymai, patvirtinantys teismine tvarka nuginčytų notarinių veiksmų faktinius duomenis ir pagrindus, tačiau ieškovas ieškinyje nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais iš jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-67-323/2016 jis remiasi.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nėra nurodyta, ar ieškovas dėl netinkamų atsakovo notaro E. S. veiksmų nustatant paveldimo turto masę, kreipėsi į notarą su skundu dėl notaro veiksmų. Be to, kadangi šioje civilinėje byloje vienu iš atsakovų yra notaras, ieškinyje yra keliamas šio asmens civilinės atsakomybės klausimas, į bylą trečiuoju asmeniu taip pat turėtų būti įtrauktas atsakovo notaro E. S. profesinės civilinės atsakomybės draudikas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl 87,19 Eur (301,06 Lt) 0,5 bazinės pensijos dydžio S. S. priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. liepos 12 d. ir 42,38 Eur (148,06 Lt) priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 liepos 12 d. priteisimo. Teismas nurodė, jog minėtos tikslinės kompensacijos buvo skirtos ieškovo tėvui S. S., ieškovas ieškinyje nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nurodytos tikslinės išmokos už minėtus laikotarpius nebuvo išmokėtos ieškovo tėvui S. S. ar jomis pasinaudojo kiti asmenys (atsakovai).
7. Teismas nustatė, kad ieškovas už ieškiniu reiškiamus reikalavimus turėtų sumokėti 793 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė duomenis apie tai, jog jis ir jo sutuoktinė yra pensininkai, apie jam skirtus vaistus, deklaruotą išvykimą į užsienio valstybę, tačiau teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai apie ieškovui mokamas išmokas, taip pat ieškovui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad nesant šių duomenų, teismui nėra galimybės spręsti, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki, o 793 Eur dydžio žyminio mokesčio suma jam yra didelė ir visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimas pablogintų jo turtinę padėtį bei apribotų ieškovo teisę kreiptis į teismą.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka įstatyme nustatytų turinio ir formos reikalavimų, todėl ieškovui buvo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei pateikti blogą ieškovo turtinę padėtį patvirtinančius duomenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas V. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Teismas nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nepagrįstai nutartyje nurodė, jog byloje trūksta blogą ieškovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Ieškovas yra pensininkas, jo gaunamos pajamos yra minimalios, dėl ilgo bylinėjimosi proceso jis patyrė didelių nuostolių. Be to, kiekvienam dirbančiam asmeniui 793 Eur žyminio mokesčio suma būtų didelė.
9.2 Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamai bylai reikšmingi įrodymai yra išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-67-323/2016 (duomenys apie ieškovo vykimą į teismo posėdžius iš Didžiosios Britanijos, apie bazinės pensijos ir tikslinės kompensacijos dydžius bei asmenis, kurie juos paimdavo ir kt.). Apelianto teigimu, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas nepagrįstai sprendė ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo klausimą, nors turėjo tik įvertinti, ar ieškinys atitinka formaliuosius reikalavimus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nepagrįstai nutartyje nurodė, jog byloje trūksta blogą ieškovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Ieškovas yra pensininkas, jo gaunamos pajamos yra minimalios, dėl ilgo bylinėjimosi proceso jis patyrė didelių nuostolių. Be to, kiekvienam dirbančiam asmeniui 793 Eur žyminio mokesčio suma būtų didelė.
15. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl iki sutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK nuostatos numato teismo teisę atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, kad prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys jo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Dėl sunkios turtinės padėties asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas gali nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto ieškinio suma sudaro 26 435,67 Eur, todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, už ieškinį mokėtinas 793 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė, jog ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami žyminio mokesčio atidėjimo klausimui išspręsti. Susipažinus su ieškovo prašymu matyti, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo poreikį ieškovas grindė aplinkybėmis, kad jis ir jo sutuoktinė yra pensininkai, gaunantys minimalias pajamas, ieškovas jam priklausančio nekilnojamojo turto neturi, gyvena sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl sveikatos būklės ieškovui yra būtina nuolatinė priežiūra ir gydymas. Kartu su ieškiniu ieškovas, be kita ko, pateikė savo pensijos gavėjo pažymėjimo kopiją, banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., vaistų receptų kopijas, įrodymus apie parduotą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas nėra įvykdęs CPK 84 straipsnyje įtvirtintos pareigos pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovo pateikti įrodymai galbūt nėra pakankami blogai asmens turtinei padėčiai konstatuoti galėtų būti vertinama kaip pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tačiau tai nelaikytina procesinio dokumento trūkumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinyje ieškovas prašė teismo remtis prie ieškinio pridėtais įrodymais sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, o kartu su atskiruoju skundu jokių papildomų jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų teismui taip pat nepateikė. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigojo ieškovą pateikti papildomus blogą ieškovo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus.
17. Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas nepagrįstai sprendė ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo klausimą, nors turėjo tik įvertinti, ar ieškinys atitinka formaliuosius reikalavimus. Apelianto teigimu, ieškovo reikalavimus patvirtinantys įrodymai yra civilinėje byloje Nr. 2-67-323/2016, kurią prašoma pridėti prie nagrinėjamos bylos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais iš esmės sutinka.
18. Įstatymas numato ieškovui pareigą ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, tai yra aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra ieškovo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).
20. Nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo vykimo į teismo posėdžius išlaidų dydį, nepaaiškino aplinkybių dėl ieškovo reikalaujamų nuostolių dalies, susijusios su neįtrauktomis į palikimą 650 vienetų 847,14 Eur (2 925 Lt) vertės AB „(duomenys neskelbtini)” paprastosiomis vardinėmis akcijomis, nepateikė duomenų, kad šis turtas iš tiesų nebuvo įtrauktas į paveldimo turto masę, taip pat nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškinyje nurodytos S. S. skirtos tikslinės išmokos už ieškinyje nurodytus laikotarpius nebuvo išmokėtos ieškovo tėvui ar kad jomis pasinaudojo kiti asmenys (atsakovai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai iš esmės yra susiję su ieškovo pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumu ir ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo klausimu, todėl šiuo atveju tai negali būti vertinama kaip procesinio pobūdžio ieškinio trūkumai.
21. Susipažinus su ieškovo ieškiniu ir kartu su juo pateiktais dokumentais matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. pareiškė reikalavimą dėl 20 435,67 Eur nuostolių ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas ieškinyje nurodė ir faktinį pagrindą, kuriuo yra grindžiami jo ieškinio reikalavimai, t. y. atsakovų galbūt neteisėti veiksmai, susiję su 2011 m. balandžio 27 d. S. S. sudarytu testamentu ir 2011 m. balandžio 27 d. išduotu įgaliojimu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriais jis įrodinėja ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo pareikštas ieškinys atitinka minimalius CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte, taip pat 2 dalyje įvirtintus reikalavimus, susijusius su ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimu, taip pat ieškovo reikalavimus patvirtinančių įrodymų pateikimu. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturi teisės spręsti, ar ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai yra pakankami ieškiniui patenkinti, nes dėl ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo gali būti nuspręsta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas ieškinyje yra pateikęs prašymą prie bylos pridėti Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-67-323/2016, kurioje, ieškovo teigimu, yra visi įrodymai, patvirtinantys teismine tvarka nuginčytų notarinių veiksmų faktinius duomenis, taip pat prašo ieškovo atstovui išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš kredito įstaigos. Be to, teismui priėmus ieškinį ir atsakovams neginčijant ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių (arba jų dalies), ieškovui apskritai nekiltų poreikis įrodinėti tam tikras faktines aplinkybes (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodinėjimo dalyko patikslinimo, taip pat dėl papildomų įrodymų teismas turi teisę spręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 225 straipsnis), todėl dalies įrodymų nepateikimas su ieškiniu negali būti vertinama kaip aplinkybė, iš esmė trukdanti tolesnei proceso eigai. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodytų įrodymų nepateikimą vertino kaip ieškinio trūkumus ir jiems pašalinti taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovo notaro E. S. profesinės civilinės atsakomybės draudiko neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškinio priėmimo stadijoje, nesant kitų ieškinio trūkumų, taip pat nevertintinas kaip esminis ieškinio trūkumas, trukdantis tolesnei proceso eigai. Šią teismo išvadą patvirtina ir teismų formuojama praktika, pagal kurią trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Pažymėtina, kad pagal CPK 225 straipsnio 5 punkto nuostatas teismas atlieka veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Tai reiškia, kad teismas turi teisę spręsti klausimą dėl kitų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, klausimas dėl atsakovo notaro E. S. profesinės civilinės atsakomybės draudiko įtraukimo į bylos nagrinėjimą gali būti išspręstas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, juolab, kad ieškinio pateikimo metu ieškovas gali neturėti duomenų apie atsakovo civilinės atsakomybės draudiką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien atsakovo draudiko neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu šiuo atveju nesudarė pakankamo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, ir nepagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo S. S. (V. S.) ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.