Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-106-505/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-07
Bylos Nr.: eI3-106-505/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01010-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, UAB „EMSI“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: BUAB „Vakuolė“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-106-505/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01010-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 51.5; 55.1.1; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), R. Š., Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,

atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Č. D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurios nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama:

1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. akto Nr. ŽVP-801-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ teisėtumą. Leisti:

1.1. Įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomą 0,9833 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu;

1.2. Panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie šio žemės sklypo hipoteką, įregistruotą 2007-04-20 hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

1.3. Pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti.

2. Nustatyti, kad atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. aktu Nr. ŽVP-801-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą 0,9833 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 29 640 Eur.

Pareiškėja pareiškime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 1177, kuriuo patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2-8445 informavo žemės sklypų savininkę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pradėtą jos nuosavybės teise valdomo 1,2202 ha dydžio žemės sklypo, esančio Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, dalies žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, taip pat informavo apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai. Kadangi pareiškėjos minėtas raštas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įteiktas, pareiškėja papildomai apie dėl šio žemės sklypo vykdomą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir jos eigą paskelbė spaudoje.

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kalvarijos savivaldybės teritorijoje projektą, Direkcija informavo savininkę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir hipotekos kreditorių uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – hipotekos kreditorius) apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu savininkas taip pat buvo informuotas apie nepriklausomo turto vertintojo atliktą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą bei parengtą vertinimo ataskaitą ir apie tai, kad pagal Projekto sprendinius iš savininkei priklausančio 1,2202 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams bus paimama 0,9833 ha dydžio dalis. Apie tai buvo paskelbta ir spaudoje.

Pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojos B. S. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-05-700 (toliau – Vertinimo ataskaita), savininkei priklausančio 1,2202 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) 0,9833 ha dydžio dalies, projektinis Nr. 97-2, rinkos vertė 2020 m. balandžio 14 d. – 23 010 Eur. Žemės sklypo savininkės kiti patiriami turtiniai netekimai / nuostoliai – 6 630 Eur.

Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-336-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo“ patvirtino Projektą.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 20SK-2107-(14.20.110 E.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į 2 (du) žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 97-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir projektinis Nr. 97-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 97-2.

NŽT direktorius 2021 m. kovo 15 d. aktu Nr. ŽVP-801-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ (toliau – ir NŽT 2021 m. kovo 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 801) paėmė visuomenės poreikiams savininkės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomą 0,9833 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą dydis – 29 640,00 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 23 010,00 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 6 630,00 Eur.

Direkcija 2021 m. kovo 17 d. raštais Nr. 2-4396 ir Nr. 2-4395 informavo atsakovę ir hipotekos kreditorių, kad NŽT priėmė 2021 m. kovo 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 801, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovę ir hipotekos kreditorių per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą, taip pat informavo atsakovę ir hipotekos kreditorių, kad jei minimi aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Hipotekos kreditorius sutiko pasirašyti NŽT 2021 m. kovo 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 801 ir jį pasirašė, tačiau atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. 801 nepasirašė ir atsakovės nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad akto nepasirašys, nes netenkina akte nustatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygos. Mano, kad atsakovė ir hipotekos kreditorius buvo tinkamai informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymą. Teigė, jog Direkcija 2021 m. balandžio 9 d. pervedė NŽT žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. 801 nurodytas sumas – iš viso 29 460,00 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai pranešė atsakovei ir hipotekos kreditoriui.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pasiūlyta kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams turtą, atsakovės nuomone, yra per maža, kadangi paimamo turto rinkos vertė yra žymiai didesnė, nei nustatė pareiškėjos pasitelkti turto vertintojai, be to, neatsižvelgė, kad atsakovė dėl turto perėmimo visuomenės poreikiams procedūros patyrė daug didesnių nuostolių, nes atsakovei likusio nekilnojamojo turto rinkos vertė žymiai sumažėjo, todėl buvo prašoma teismo skirti nuostolių nustatymo ekspertizę. Teigė, kad 2020 m. gegužės 30 d. nepriklausoma turto vertintoja surašė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nurodė, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė yra 29 640 Eur, iš kurių paimamo žemės sklypo vertė yra 23 010 Eur, o kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 6 630 Eur. Pažymėjo, kad apžiūrint paimamą žemės sklypą apie turto apžiūrą nebuvo informuotas ir turto apžiūroje nedalyvavo žemės sklypo savininkė. Teigė, jog su 2021 m. kovo 15 d. NŽT direktoriaus aktu Nr. ŽVP-801-(1.18.) nesutiko ir nepasirašė, kadangi tokio dokumento pasirašymas jame nurodytomis sąlygomis pažeistų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorių turtinius interesus, nes jame paimamo žemės sklypo vertė (23 010 Eur) yra žymiai mažesnė nei reali paimamo turto rinkos vertė, kuri yra 75 700 Eur.

Paaiškino, jog pirminis žemės sklypas buvo padalytas į 0,9833 ha ploto II žemės sklypą (paimamas žemės sklypas) ir 0,2369 ha ploto I žemės sklypą (pirminio sklypo likutis). 0,9833 ha paimamo žemės sklypo dalis sudaro 80,5 proc. iš 1,2202 ha pirminio žemės ploto, o 0,2369 ha pirminio žemės sklypo likutis sudaro 19,5 proc. iš 1,2202 ha pirminio žemės sklypo ploto. Apskaičiavus 2019 m. birželio 25 d. JV Turto vertinimo ataskaitoje nurodytą pirminio žemės sklypo 75 700 Eur vertę, tenkančią suskaidyto pirminio žemės sklypo dalims, paimamo žemės sklypo daliai tenkanti vertė turėtų būti 60 398 Eur (80,5 proc. nuo 75 700 Eur vertės), pirminio žemės sklypo likučio daliai tenkanti vertė turėtų būti 14 762 Eur (19,5 proc. nuo 75 700 Eur vertės). Pabrėžė, kad pareiškėja nusprendė, kad kiti nuostoliai (netekimai), kurie susiję su II žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai, kuriuos sudaro paimamame žemės sklype augančių želdinių vertė (6 230 Eur) ir elektros įvado paskirstymo dėžutės perkėlimo kaina – 400 Eur, tačiau atsakovė su tokiais skaičiavimais nesutinka, kadangi faktiniai nuostoliai neatitinka tikrovės. Mano, kad pareiškėja nesigilino į situaciją po turto perėmimo, nes būtent dėl šios procedūros pareiškėja patyrė papildomų nuostolių, susijusių su atsakovės turto rinkos vertės žymiu sumažėjimu, kadangi po II sklypo paėmimo atsakovei liko I sklypas, kuris negalės būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį, nes 0,2369 ha dydžio ir konfigūracijos žemės sklype nebus galimybių įrengti degalinės, o atsakovės tikslas įsigyjant pirminį žemės sklypą ir buvo degalinės įrengimas.

Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pabrėžė, kad atlikus ekspertizę bus nurodyta, kokio dydžio kompensacija turėtų būti sumokėta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir su žemės paėmimu susijusiems nuostoliams kompensuoti, todėl vadovaujantis Ekspertizės aktu teismo prašė nustatyti, kad atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 15 d. aktu Nr. ŽVP-801-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą 0,9833 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 40 000 Eur, kuris yra apskaičiuotas vadovaujantis šioje administracinėje byloje pateiktu teismo ekspertės D. A. ekspertizės aktu EUR Nr. 22/03/80, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją sumokėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamo 0,9833 ha ploto žemės sklypo vertę, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), ir su žemės paėmimu susijusiems nuostoliams kompensuoti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą per 10 darbo dienų nuo teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad pareiškėja yra įvykdžiusi visas Žemės paėmimo visuomenėms poreikiams įstatymo sąlygas, pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinime (reg. Nr. DOK-17838) nurodė, kad 2021 m. balandžio 26 d. pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 801. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog 2021 m. birželio 17 d. vyko atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta: pritarti siūlymui nutraukti kilusį teisminį ginčą už visuomenės poreikiams paimamą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,9833 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gaunant paimamos žemės sklypo dalies vertę ir kitų nuostolių sumą, nustatytą sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procese, pritarti, kad už visuomenės poreikiams paimamą 0,9833 ha dydžio dalį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (iš 1,2202 ha) bus sumokėta paimamos žemės sklypo dalies vertė ir kitų nuostolių suma – iš viso 29 640 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. akto Nr. ŽVP-801-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomą 0,9833 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui taip pat prašė nustatyti, kad atsakovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. aktu Nr. ŽVP-801-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą 0,9833 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dydis yra 29 640 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (2 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra galiojantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-380 „Dėl projekto „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-380), kuriuo pripažintas projektas „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija patvirtinta šį projektą įgyvendinančia institucija (Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-380 4 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 1177 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1177), kuriuo patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1177 yra galiojantis.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog pareiškėja 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2-8445 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo žemės sklypo savininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl jos nuosavybės teise valdomo 1,2202 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, dalies atžvilgiu. Taip pat šiuo raštu savininkė buvo informuota apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Taip pat nustatyta, jog yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 km iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje projektas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-337-(1.17 E.) „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 km iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas).

Pagal Projekto sprendinius iš savininkei priklausančio 1,2202 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams paimama 0,9833 ha dydžio dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (nustatyta paimamos žemės sklypo dalies vertė ir kiti nuostoliai iš viso 29 640 Eur).

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 20-05-700 buvo parengta 2020 m. gegužės 30 d., ją rengė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) atestuota nekilnojamojo turto vertintoja B. S., nekilnojamojo turto vertintojos kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2011 m. gruodžio 23 d. Pagal Vertinimo ataskaitą, savininkei priklausančio 1,2202 bendro ploto kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) 0,9833 ha dydžio dalies, projektinis Nr. 97-2, rinkos vertė 2020 m. balandžio 14 d. yra 23 010 Eur. Žemės sklypo savininko kiti patiriami turtiniai netekimai / nuostoliai – 6 630 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-98 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ įgaliota valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija pervedė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 25 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. 801 nurodytas sumas – iš viso 29 460 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2021 m. balandžio 13 d. raštais Nr. 2-6021 ir Nr. 2-6020 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovei ir hipotekos kreditoriui.

Atsakovė nesutiko su nustatyta žemės sklypo verte, kadangi turto vertė pagal pareiškėjos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra per maža, ir pateikė atsakovės užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atestuoto turto vertintojo asistento A. G., nekilnojamojo turto vertintojo asistento pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2004 m. lapkričio 4 d., nekilnojamojo turto vertintojo M. B., nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2000 m. kovo 22 d., 2019 m. birželio 25 d. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AL19/0619/2N (toliau – ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. AL19/0619/2N). Pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AL19/0619/2N, turto, esančio (duomenys neskelbtini) (1,2202 ha), vertė 2019 m. birželio 25 d. yra 75 700 Eur.

Atsakovė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AL19/0619/2N nurodyta dar nepadalyto žemės sklypo ploto, t. y. 1,2202 ha, vertė, todėl paimamo žemės sklypo daliai (0,9833 ha) tenkanti vertė turėtų būti 60 398 Eur (80,5 proc. nuo 75 700 Eur vertės) arba 31 298 Eur didesnė nei nurodyta NŽT 2021 m. kovo 15 d. akte Nr. ŽVP-801-(1.18.).

Minėtose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi ir yra nustatyta skirtingu laikotarpiu. Todėl akivaizdu, kad žemės sklypo vertės nustatymo skirtumui galėjo turėti įtakos vertės nustatymo data. Manytina, kad toks ginčo žemės sklypo vertės pagal pareiškėjos Vertinimo ataskaitą nustatymas prieštarauja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies principinėms nuostatoms, jog, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradėjimo iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali lemti žemės sklypo rinkos vertės pokyčius tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Nagrinėjamu atveju nuo atsakovės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jų perėjimo valstybei praėjo daugiau kaip vieneri metai. Valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realią rinkos situaciją nuosavybės praradimo metu, o nuo vertinimo atlikimo iki nuosavybės praradimo praeitų kuo mažesnis laiko tarpas, o reikalingos procedūros būtų atliekamos kuo operatyviau.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.

Teismas, įvertinęs, kad minėtose pareiškėjos ir atsakovės pateiktose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi, bei tai, kad žemės sklypo vertė apskaičiuota skirtingu laikotarpiu, t. y. skiriasi vertės nustatymo momentas, 2022 m. sausio 3 d. nutartimi skyrė visuomenės poreikiams paimto 0,9833 ha ploto žemės sklypo rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizę. Ekspertei buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: kokia buvo visuomenės poreikiams paimto 0,9833 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2021 m. kovo 15 d., nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) ir kokie nuostoliai, susiję su 0,9833 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paėmimu visuomenės poreikiams, susidarė iki 2019 m. gruodžio 11 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo, ir koks jų dydis vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.)?

Teismo ekspertė parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą EUR Nr. 22/03/80 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame padarė išvadą, jog ekspertizės objekto 0,9833 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertei nustatyti taikant individualų vertinimą, buvo naudojami lyginamųjų objektų žemės sklypų, kurių paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančių (duomenys neskelbtini), statistiniai rodikliai, taip pat buvo analizuojami didesnių nei 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo kainų pokyčiai nuo 2000 m. iki 2021 m.

Atliekant šio Žemės sklypo turto rinkos vertės nustatymą lyginamuoju (pardavimų kainos analogo) metodu, vertinimui panaudoti iš pirkimo ir pardavimo sandorių imties atrinkti tie objektai, kurie pagal buvimo vietą, paskirtį, plotą, būtų panašūs į vertinamą objektą.

Lyginamojo metodo statistinis būdas daugiau tinka vertinti objektus masinio vertinimo būdu, o lyginamuoju (pardavimų kainos analogo) metodu atliekami individualūs vertinimai. Kadangi šios ekspertizės tikslas buvo išsiaiškinti konkretaus sklypo rinkos vertę, darytina išvada, kad teisinga ir galutinė nustatyta žemės sklypo rinkos vertė yra nustatyta vertinant jį lyginamuoju (pardavimų kainos analogo) metodu.

Teismo ekspertė, įvertinusi nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės metu surinktus duomenis lyginamuoju metodu remdamasi pateikta analize, ekspertizės objekto – visuomenės poreikiams paimto 0,9833 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) nustatė, kad rinkos vertė vertinimo dieną, 2021 m. kovo 15 d., galėjo būti apie 34 400 Eur.

Taip pat nustatė, kad nuostoliai, susiję su ekspertizės objekto – 0,9833 ha ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini) paėmimu visuomenės poreikiams, susidarė iki 2019 m. gruodžio 11 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojančia nuo 2019 m. liepos 1 d.), turto vertinimo dieną, 2019 m. gruodžio 11 d., galėjo būti apie 5 600 Eur.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, nesivadovauja nei atsakovės, nei pareiškėjos pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis, ir vadovaujasi teismo ekspertės parengto Nekilnojamojo turto ekspertizės akto EUR Nr. 22/03/80 duomenimis, kadangi teismo paskirta ekspertė ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, t. y. 2021 m. kovo 15 d., ir nei pareiškėjos atstovas, nei atsakovės atstovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl ekspertizės akto turinio, eksperto išvadų pagrįstumo vertinimo (ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams), taip pat pareiškėjos atstovas bei atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su ekspertės padarytomis išvadomis.

Taigi, teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl Ekspertizės akte nustatyto 40 000 Eur atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, todėl už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės 0,9833 ha dydžio žemės sklypą nustatytinas 40 000 Eur atlyginimo dydis pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte EUR Nr. 22/03/80 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir su žemės paėmimu nustatytus nuostolius.

Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ advokatas Č. D. K. prašė įpareigoti pareiškėją Susisiekimo ministeriją priteistą atsakovei 40 000 Eur kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu nustatytus nuostolius pervesti per 10 darbo dienų nuo teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas pažymi, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).

Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir išspręsti klausimo, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinio teismo nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį, atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, lemiančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės, ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus. Todėl galimybė teismine tvarka patikrinti, ar viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) yra teisėti, egzistuoja tuomet, jei asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, inicijavo atitinkamą viešojo administravimo procedūrą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą (ABTĮ 88 str.), tačiau teismo priimami sprendimai negali pažeisti subjekto kompetencijos, t. y. teismas sprendžia dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str.). Reikalavimas įpareigoti pareiškėją priteistą atsakovei 40 000 Eur kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu nustatytus nuostolius pervesti per 10 darbo dienų nuo teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos traktuotinas kaip prašymas vykdyti ne teisingumą, bet viešąjį administravimą ir šis atsakovės atstovo prašymas netenkintinas.

Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ advokatas Č. D. K. 2022 m. gegužės 10 d. pateikė teismui prašymą (reg. Nr. DOK-15003) dėl teismo išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, jog patirtas išlaidas sudaro 4 460 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, todėl teismo prašo jas priteisti iš pareiškėjos Susisiekimo ministerijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėja prašė teismo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą 29 640 Eur atlyginimo dydį. Atsakovė pateikdama teismui atsiliepimą į pareiškimą prašė teismo atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl 29 640 Eur atlyginimo dydžio nustatymo ir nustatyti, kad atsakovei mokėtinos kompensacijos dydis už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą yra 60 398 Eur.

Šiuo sprendimu pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimas patenkintas iš dalies ir nustatyta už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Žemės sklypą 40 000 Eur atlyginimo dydis pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte EUR Nr. 22/03/80 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nustatytus nuostolius.

Teismas sprendžia, jog šiuo atveju teismo sprendimas priimtas iš dalies atsakovės naudai, todėl ji turi teisę reikalauti iš kitos šalies, t. y. pareiškėjos, atlyginti jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Byloje esantis išrašas iš 2018 m. lapkričio 29 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 18-11-04 patvirtina, kad atsakovei teisines paslaugas, už kurias patirtas išlaidas prašoma priteisti iš pareiškėjos, šioje byloje teikė advokatas Č. D. K.. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktos Sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymai, Sąskaitos išrašai.

Teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą (Rekomendacijų 6 p.). Teismas, priėmęs pateiktą atsakovės atstovo prašymą dėl išlaidų priteisimo, nustatė, jog jame yra nurodytos atsakovės atstovo suteiktos paslaugos, taip pat pateikti įrodymai, kad už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaityta, todėl, teismo vertinimu, atsakovės prašymas yra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis).

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Atsakovės atstovo advokato pasirašytas atsiliepimas buvo pateiktas 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 517,4 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą – 3 793,5 Eur, todėl prašoma priteisti 700 Eur suma atsakovei priteistina.

Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažiau nei 30 min., kadangi atstovas advokatas atvykdavo ir dalyvaudavo posėdžiuose. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas advokatas Č. D. K. 2021 m. liepos 8 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko tik 11 min., todėl šio teismo posėdžio laikas pridėtinas prie vėlesnių teismo posėdžių laiko, t. y. 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio, kuris truko 1 val. 1 min., ir 2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio, kuris truko 17 min., ir kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas. Iš viso teismo posėdžiai truko 1 val. 29 min., t. y. laikytina, kad truko 2 val.

Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2021 metų I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 517,4 Eur), 2021 metų II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 566,4 Eur) ir 2021 metų IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 679,3 Eur) vidurkis, t. y. 1 587,7 Eur. Todėl už pasirengimą teismo posėdžiams, kuris, teismo vertinimu, iš pateiktų sąskaitų nustatyta, kad truko 2 val., ir dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 190,6 Eur (0,1 x 1587,7 x 4 = 635,08).

Teismas pažymi, kad Sąskaitose už teisines paslaugas nurodytos kelionės išlaidos yra nepagrįstos, t. y. atsakovės atstovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas kelionės išlaidas vykstant į teismo posėdžius iš Vilniaus į Kauną, todėl prašymas dėl kelionės išlaidų priteisimo netenkinamas.

Atsakovė taip pat prašo teismo priteisti patirtas išlaidas už darbus, susijusius su ekspertize šioje administracinėje byloje (rašytinių paaiškinimų rengimas, susipažinimas su ekspertizės aktu, ekspertui užduotinų klausimų parengimas ir kt.), ir už teismo skirtą ekspertizę.

ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia (be kita ko) turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas, pasinaudodamas ABTĮ įtvirtinta teise ir siekdamas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės ir parengė ekspertui klausimus byloje, todėl darytina išvada, kad išlaidos, patirtos už rašytinių paaiškinimų parengimą, klausimų ekspertui parengimą gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir atlygintos ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4. Kaip minėta, užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis buvo 1 679,3 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 671,72 Eur (0,4 x 1 679,3 = 671,72). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei už įvardytų dokumentų parengimą priteistina 671,72 Eur suma.

Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus, spręstina, jog gali būti priteista iš pareiškėjos atsakovės naudai 2 006,8 Eur.

Taip pat teismas sprendžia, jog turėtų būti atlygintos ir 1 500 Eur išlaidos už teismo skirtą ekspertizę.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis patenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-657/2014). Proporcija pagal patenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių paprastai nustatoma tais atvejais, kai byloje keliami neturtiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), tačiau tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl išmokų ir kompensacijų priteisimo, reikalavimai dėl baudų sumažinimo ar sprendimų, kuriais apskaičiuoti mokesčiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.) proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovės patenkintos reikalavimo dalies svarbu atsižvelgti į pareiškėjos netenkintų reikalavimų apimtį (dėl atlyginimo dydžio nustatymo). Pareiškėja prašė priteisti 29 640 Eur atlyginimo dydį, o teismas priteisė 40 000 Eur, todėl darytina išvada, kad buvo patenkinta 74,1 proc. pareiškėjos reikalavimų (29 640 x 100 / 40 000). Kadangi atsakovė prašė atmesti pareiškėjos pareiškimo dalį dėl 29 640 Eur atlyginimo nustatymo, darytina išvada, jog buvo patenkinta 25,9 proc. atsakovės reikalavimų (100 – 74,1). Koeficientas priteistinoms išlaidoms apskaičiuoti šiuo atveju turėtų būti 0,259 (3 506,8 x 0,259 = 908,26). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020, 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2789-756/2021).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti (4 460 Eur) bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą (3 506,8 Eur), į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas iš dalies atsakovės naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad atsakovė patyrė 908,26 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jai priteistinos iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 0,9833 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 40 000,00 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte EUR Nr. 22/03/80 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir su žemės paėmimu nustatytus nuostolius.

Likusios pareiškimo dalies netenkinti.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 908,26 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė