Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Vytauto Mitkaus pateiktą medžiagą dėl T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.2-2320-119/09 T. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, padarymą paskirta 600 Lt (173,77 Eur) bauda.

Antstolis V. Mitkus 2023 m. gegužės 3 d. surašė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo nutraukė administracinės nuobaudos vykdymą, suėjus nutarimo vykdymo senaties terminui, bei vykdomąjį dokumentą Nr. A 2.2-2320-119/09 grąžino jį išdavusiai institucijai – Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarimo skirti baudą vykdymo procesas nutrauktinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 ir 6 straipsnio nuostatomis bylose, kuriose nutarimai dėl baudos įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ATPK.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino nenumatė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs, kad turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), taip pat, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teises pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-182/2010).

Nagrinėjamu atveju T. Š. dministracinė nuobauda paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarimu, kuris buvo atiduotas vykdyti antstoliui 2009 m. rugpjūčio 27 d. data, t. y. nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino. Antstolio pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog po baudos paskyrimo pažeidėja vengė sumokėti teismo nutarimu jam skirtą baudą, slapstėsi ar kitaip trukdė įvykdyti nutarimą ir dėl šio nutarimo skirti jai baudą vykdymo senaties eiga būtų sustojusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad, vykdant aukščiau nurodytą nutarimą, T. Š. paskirta bauda buvo nesumokėta ir neišieškota daugiau nei 2 metus. Teismas neturi ir duomenų apie tai, kad antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kita vertus nuo antstoliui 2009 m. rugpjūčio 27 d., t. y. nuo nutarimo perdavimo vykdyti dienos, praėjo daugiau nei 13 metų. Teismas, įvertinęs tai, kad per daugiau nei 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda iš pažeidėjo nebuvo išieškota, daro išvadą, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas suėjus priverstinio vykdymo senaties terminui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.2-2320-119/09, kuriuo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 600 Lt (173,77 Eur) bauda, vykdymo procesą nutraukti, suėjus nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644‑647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.