- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2-205-405/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00206-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- E. V.
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. ieškinį E. V. dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. P., 2022 m. rugsėjo 9 d. patikslinusi reikalavimus, prašo: 1) nustatyti E. V. turimo kelio servituto į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 643 kv. m plotą ir ribas pagal UAB „Aterra“ matininko E. Kamarausko 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą planą kelio servituto nustatymui; 2) priteisti iš E. V. 200 Eur dydžio periodinę metinę išmoką už naudojimąsi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 643 kv. m ploto kelio servitutu, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų paskutinės dienos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kelio servituto pabaigos, indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
Ieškovės atstovas adv. L. Didžiulis nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus motyvus bei argumentus. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui šiame žemės sklype asmeninės nuosavybės teise priklauso du ūkiniai pastatai ir gyvenamojo namo dalis. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 86-5717 žemės sklypui nustatyti du servitutai – kelio servitutas, kuris servituto turėtojui (t. y. atsakovui) suteikia teisę prieiti ir privažiuoti prie žemės sklype esančių atsakovui priklausančių statinių bet kuriuo paros metu, ir kelio servitutas kitiems asmenims, suteikiantis teisę eiti, važiuoti keliu 0,02 ha plote. 2002 m. sausio 31 d. pažymėjime apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodyta, kad žemės sklypo servitutai pažymėti plane Nr. 86305, tačiau jokių duomenų apie šio plano egzistavimą nėra (tokio plano nėra jokiose valstybės institucijose ir jis niekur neįregistruotas). Šiame pažymėjime kelio servituto aprašymas identiškas nurodytajam Nekilnojamojo turto registre, t. y. „leisti prieiti ir privažiuoti prie statinių bet kuriuo paros metu“. Vis dėlto paaiškėjo, kad atitinkamose valstybės institucijose nėra jokio žemės sklypo plano ar servituto plano, kuriame būtų pažymėti servitutai. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti planą Nr. 86305, tačiau gavo atsakymą, kad tokio plano VĮ Registrų centras neturi. Taip pat VĮ Registrų centras nurodė, kad darytina prielaida, jog rašte nurodytas planas Nr. 86305 yra apribojimų, kurie įrašyti į kadastro duomenų formą, planas ir tokios paskirties planai galėtų būti saugomi Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriuje. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrių ir gavo atsakymą, kad skyrius neturi prašyme nurodyto plano. Atsižvelgdama į tai ieškovė daro išvadą, kad planas Nr. 86305, kuriame turėtų būti pažymėti jos sklype nustatyti servitutai, realiai neegzistuoja, t. y. administraciniu aktu žemės sklype nustatytas viešas servitutas, tačiau šis servitutas nepažymėtas jokiame plane, nenustatyta servituto turinys bei ribos. Byloje yra duomenys apie tris skirtingas žemės sklypo servituto planų versijas. Byloje yra 2002 m. lapkričio 14 d. planas, kurį pateikė atsakovas, yra duomenų apie žemės sklypo planą Nr. 86305, apie kurį nurodoma 2002 m. sausio 31 d. Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį ir VĮ Registrų centro pateikta 2001 m. rugpjūčio 28 d. plano juodai balta kopija, kurioje sutartiniais ženklais pažymėti servitutai. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartyje pasisakė, kad atsakovo pateiktas 2002 m. lapkričio 14 d. planas neatitinka Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 86-5717, todėl atsakovas po apeliacinės instancijos teismo vertinimo nepagrįstai palaiko savo poziciją nagrinėjant bylos dalį dėl servituto nustatymo iš naujo. Žemės sklypo planas Nr. 86305 būtų aktualiausias aptariamam laikotarpiui (t. y. Vilniaus apskrities viršininkas sprendimą nustatyti Kelio servitutą priėmė 2002 m. sausio 17 d., o Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį parengtas 2002 m. sausio 31 d.), tačiau ieškovei jo nepateikė nei VĮ Registrų centras, nei Nacionalinė žemės tarnyba. VĮ Registrų centras pateikė kitą – 2001 m. rugpjūčio 28 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame, kaip nurodo VĮ Registrų centras, pažymėti servitutai, tačiau šiame plane servitutai nepažymėti, taip pat, sprendžiant pagal šio plano parengimo datą, šis planas netinkamas, kadangi 2001 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus apskrities viršininkas dar nebuvo priėmęs sprendimo nustatyti kelio servitutą (sprendimas priimtas 2002 m. sausio 17 d.). Taip pat apeliacinė instancija nustatė, kad A. Prosianikovo 2002 m. lapkričio 14 d. planas, kuriame su tiksliomis koordinatėmis buvo nustatytos servitutų ribos, pažymėtos indeksais 1-3-4-5-8, ir nurodytas plotas – 3944 kv. m, nėra kelio servitutas, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše registruota daiktinė teisė tik kaip kelio servitutas. Akivaizdu, kad kelio servitutas negali būti aikštės formos ir užimti visą 3944 kv. m ploto kiemą, kaip nubraižyta A. Prosianikovo plane. Schemoje indeksais pažymėtas servitutas neatitinka įstatyme įtvirtinto kelio servituto turinio, taip pat neatitinka apskrities viršininko sprendimo. Sistemiškai aiškinant kelio servituto prasmę ir apskrities viršininko sprendimą, atsakovui suteikto kelio servituto turinys apima teisę pasinaudoti pėsčiųjų taku ir antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu siekiant patekti prie atsakovui priklausančių žemės sklype stovinčių statinių. Be to, administracijos viršininko sprendime nurodyta, kad nustatomas kelio servituto plotas – 0,06 ha (600 kv. m). Dabartinė situacija, kai žemės sklypas suvaržytas servitutu, tačiau nenurodytos konkrečios šio suvaržymo ribos ir neaiškus jo turinys, neproporcingai pažeidžia ieškovės kaip žemės sklypo savininkės nuosavybės teises. Ieškovė siekia teismo keliu išspręsti ir aiškiai nustatyti, kurioje žemės sklypo dalyje turėtų būti apibrėžtos kelio servituto ribos. Ieškovė neneigia atsakovo teisės į kelio servitutą, tačiau, gindama savo kaip žemės sklypo savininkės teises, siekia nustatyti kelio servituto ribas ir plotą, reikalingą atsakovui pasiekti savo statinius, esančius ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė taip pat sutinka suteikti atsakovui priėjimą prie elektros skydinės, todėl, atsižvelgdama į tokį atsakovo pageidavimą, pateikė pakoreguotą UAB „Aterra“ matininko E. Kamarausko parengtą kelio servituto planą ir prašo pagal šį planą nustatyti atsakovui kelio servituto plotą – 643 kv. m, ir ribas. Šiame kelio servituto plane servituto teritorija tiksliai pažymėta, plane yra visi teisės aktų reikalaujami duomenys apie ribojimų plotą, servituto ribas ir pan., planas atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą reikalavimą derinti tarnaujančio ir viešpataujančio daikto interesus, pareigą laikytis minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo. Planas parengtas taip, kad pagal jį galima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas žemės sklypo teritorijoje, atsakovui numatyta pakankamai teritorijos prieiti ir privažiuoti prie jam priklausančių statinių, taip pat apeiti aplink jam priklausančius statinius. Pagal ieškovės planą atsakovas gautų patogų priėjimą prie visų jo nurodytų daiktų – prie šulinio, kilnojamojo daikto lauko tualeto. Ieškovės siūlomo nustatyti kelio servituto plotas – 643 kv. m, tiksliai atitinka Vilniaus apskrities viršininko sprendimu nustatytą kelio servituto plotą – 0,06 ha (600 kv. m). Atsakovas pateikė 2022 m. liepos 28 d. planą, tačiau neprašo nustatyti kelio servitutą pagal jo į bylą pateiktą planą, prašo servitutą nustatyti pagal 2002 m. lapkričio 14 d. turinio ir formos reikalavimų neatitinkantį planą. Susipažinus su atsakovo pasiūlymu matyti, kad atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės siūloma kelio servituto konfigūracija ir išdėstymu plane. Šiame atsakovo pateiktame kelio servituto plane nurodyta pastaba –„šis žemės sklypo planas servituto nustatymui parengtas užsakovo prašymu ir išreikšta užsakovo valia“, todėl šalių ginčas susiaurėjo iki vienintelio klausimo – kokio pločio kelio servitutą nustatyti aplink atsakovui priklausančius statinius (1 ar 3 m). Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad kelio servituto ribos neaiškios ir yra poreikis jas nustatyti, laikantis minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo reikalavimo, nustatytinas mažiausias servitutas (CK 4.112 str. 2 d.). Atsakovas nepagrindžia objektyvaus būtinumo į 3 m pločio kelio servitutą aplink jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovui Apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 86-5717 nustatytas kelio servitutas, kuris atsakovui suteikia teisę prieiti ir privažiuoti prie žemės sklype esančių atsakovui priklausančių statinių bet kuriuo paros metu. Atsakovas jam suteiktas teises siekia aiškinti plečiamai, t. y. turimą „kelio servitutą“ vadina „servitutu, kuris skirtas statiniams eksploatuoti“, teisę prieiti ir privažiuoti prie statinių aiškina kaip teisę iš visų pusių apvažiuoti statinius, eksploatuoti statinius, remontuoti statinius ar net pasistatyti naujus statinius. Pastarieji atsakovo teiginiai prieštarauja Nekilnojamojo turto registre esančiai viešai prieinamai informacijai kad įregistruotas „Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku“; daiktas: „žemės sklypas Nr. 8627-0003-0008“; įregistravimo pagrindas: „2002-01-17 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 86-5717“, aprašymas: „Leisti prieiti ir privažiuoti prie statinių bet kuriuo paros metu“ (aprašymas iki 2020 m. rugsėjo 23 d.: „Leisti prieiti ir privažiuoti prie statinių bet kuriuo paros metu. Teisės naudotojai: S. Z., M. K., S. D., E. V., R. D.“). Iš Registre esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovui suteiktas būtent kelio servitutas, t. y. teisė prieiti ir privažiuoti prie atsakovui priklausančių statinių. Teisė prieiti ir privažiuoti nereiškia teisės eksploatuoti statinius ar servitutu apribotoje žemėje elgtis kaip daikto savininkui. Be to, nutartimi Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad 2002 m. planas, kuriuo atsakovas siūlo išspręsti kelio servituto turinio klausimą, neatitinka Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 86-5717. Nustatomo kelio servituto dalyje ieškovės nuosavybės teisės labai ribojamos. Žemės sklype ieškovė užsiima įvairia veikla – vykdo projektinius kirtimus, namų valdos žemės priežiūrą, poilsiauja. Kelio servitutas varžo žemės sklypo savininkės galimybes netrukdomai naudotis žemės sklypu. Be to, ieškovė kaip žemės sklypo savininkė turi mokėti žemės mokestį, įskaitant ir tą dalį, kurioje yra nustatytas kelio servitutas. Esant žemės sklype servitutui, ieškovės kaip žemės sklypo savininkės nuosavybės teisės suvaržytos, todėl ieškovė turi pagrįstą lūkestį už šiuos ribojimus gauti atlygį. Kadangi servitutas yra neterminuotas, ieškovė laikosi pozicijos, kad atlygis už servitutą turi būti mokamas 200 Eur dydžio periodine išmoka kartą per metus.
Atsakovo atstovė adv. padėjėja Lina Liogė nurodė, kad palaiko visus rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus motyvus ir argumentus. Nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kuriuos jis įgijo 1999 m. gegužės 5 d.. Minėti statiniai buvo pastatyti 1940 m., t. y. iki nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą ir jo suformavimo. 1999 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalį. Ieškovė niekada negyveno ir iki šiol nuolat negyvena tame name, ten ji tik poilsiauja savaitgaliais ir vasarą, nevykdo nuolat jokios ūkinės ar komercinės veiklos. Ieškovė nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo tik 2002 m. sausio 17 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 86-5717 pagrindu suformavus žemės sklypą. Iki 2002 m. sausio 17 d. nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame stovi du atsakovui nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai bei gyvenamasis namas, priklausantis atsakovui ir ieškovei. Apskrities viršininko sprendimu buvo nustatyti trys servitutai žemės sklype: 1) leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu 0,06 ha; 2) leisti aptarnauti melioracinius įrenginius 0,03 ha; 3) leisti S. Z., M. K., S. D., E. V., R. D. prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių statinių bet kuriuo paros metu. 2002 m. lapkričio 14 d. ieškovė pasirašė Žemės sklypo planą, kuriame aiškiai buvo apibrėžtos ginčo servituto „leisti S. Z., M. K., S. D., E. V., R. D. prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių statinių bet kuriuo paros metu“ ribos ir plotas. Ieškovė šį servitutą supainiojo su kitu servitutu – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu 0,06 ha. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti (sumažinti) nustatytą servitutą iki 643 kv. m pagal UAB „Attera“ klaidingai parengtą planą bei nustatyti neproporcingai didelę periodinę kompensaciją už šį plotą, kurio apskaičiavimas nepagrįstas nei teisės aktais, nei teismų praktika. Nesutariant dėl atsakovo teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir juose vykdyti ūkinę veiklą bei patekti kitu būdu į šiuos pastatus, ieškovė pateikė ydingą planą, kuriuo siekia neproporcingai sumažinti esamą galiojantį servitutą, nesuderintą su teisėtai esančių sklype atsakovo pastatų eksploatavimo poreikiais. Planas, pagal kurį siekiama pakeisti esamą servituto plotą nuo 3944 k. m iki 643 kv. m parengtas neatsižvelgiant į ūkinių pastatų naudojimo paskirtį ir poreikius. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas argumentas neva „apskrities viršininko sprendime nurodytas kelio servituto plotas nustatomas 0,06 ha (kas sudaro 600 kv. m) “ yra nepagrįstas, nes kelio servitutas „leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu 0,06 ha“ ir kelio servitutas „leisti S. Z., M. K., S. D., E. V., R. D. prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių statinių bet kuriuo paros metu“ yra netapatūs nei plotu, nei vieta, nei ribomis. Pastebėtina, kad byloje yra tik vienas planas, kuriame aiškiai nurodytos kelio servituto prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių statinių ribos ir plotas - 2002 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo planas su kelio servituto ribomis. Ieškovė nereiškė reikalavimo panaikinti žemės sklypo planą ar jį pripažinti negaliojančiu, taip pat neprašė panaikinti administracijos viršininko sprendimą, kuriuo buvo nustatytas ginčijamas servitutas ir parengtas Žemės sklypo planas su servituto konkrečiomis ribomis ir riboženkliais. Byloje esantis atsakovo pateiktas vienintelis aiškus šio ginčijamo servituto ploto ir ribų planas yra galiojantis ir atitinka teisės aktų reikalavimus. 2002 m. formuojant sklypus buvo taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtinta Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarka. Administracijos viršininko sprendimu nustatyto tam tikro servituto plotas buvo nustatytas ir pažymėtas būtent 2002 m. rugpjūčio 22 d. parengtame ir 2002 m. lapkričio 14 d. ieškovės pasirašytame žemės sklypo plane. Tai yra vienintelis ir paskutinis galiojantis dokumentas, kuris šiai dienai yra įregistruotas viešuose registruose, kaip servituto „leisti S. Z., M. K., S. D., E. V., R. D. prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių statinių bet kuriuo paros metu“ ribas ir plotą patvirtinantis dokumentas. Ieškovė neginčijo Apskrities viršininko sprendimo ar įregistruoto žemės sklypo plano, todėl jie galioja ir patvirtina aiškias ginčo servituto ribas ir plotą, todėl nėra teisinio pagrindo aiškinti, kad servituto plotas nėra aiškus, todėl neva turi būti nustatomas mažiausias jo plotas (kaip kad teigia ieškovas). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad byloje nėra jokių kitų ginčo servituto ploto ir ribų planų: nei žemės sklypo plano Nr. 86305, nei 2001 m. rugpjūčio 28 d. plano, kuriame sutartiniais ženklais tariamai yra pažymėtas ginčo servitutas. Šiai dienai galiojantis žemės sklypo plane nurodytas servituto turinys (plotas) pagal ieškovės pasirašytą žemės sklypo planą, t. y. 3499 kv. m, atitinka viešpataujančių daiktų poreikius ir negali būti mažinamas. Ieškovės į bylą pateiktas UAB „Attera“ parengtas planas ydingas ir negali būti jo pagrindu patvirtintas servituto turinys, net jeigu teismas nuspręstų sumažinti esamą galiojantį ginčo servituto turinį. Servituto plane nurodytas servituto turinys (plotas) visiškai neatitinka viešpataujančiojo daikto poreikių. Nagrinėjamu atveju, ūkiniais pastatai buvo ir bus naudojami kaip dirbtuvės – sandėliai, malkinės, todėl jų eksploatavimui reikalingas nustatytas žemės sklypo servituto plotas – 3944 kv. m ar bent jau žymiai didesnis nei 1 m. plotas aplink statinį. Ieškovės pateiktame plane nurodytas 1 metro pločio servitutas neužtikrina ūkinių pastatų naudojimo pagal paskirtį poreikių. Tokio pločio servitute net nėra įmanoma laikinai pastatyti specialią įrangą ar transporto priemones statinio kapitalinio remonto darbams atlikti, pvz. vien pastoliai aplink statinį užima bent 2 m plotį, taip pat į 1 m pločio ribas negalės privažiuoti specialus transportas, kurio pagalba rastai surenčiami vienas ant kito. Prie ūkinių pastatų būtina suteikti prieigą specialioms technikoms iš visų pusių. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, servituto turinys (plotas) turi būti paliekamas pagal žemės sklypo plane nurodytas jo ribas, t. y. 3944 kv. m. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo ieškovei periodinę metinę išmoką – 200 Eur atlygį. Toks periodinės išmokos dydis neadekvačiai didelis, neatitinka teismų praktikos ir leidžiantis ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad ji realiai patiria nuostolius dėl esamo ginčo servituto turinio, todėl atmestinas reikalavimas priteisti periodinę metinę išmoką – 200 Eur už naudojimąsi žemės sklypo servituto 643 kv. m plotu. Kompensacija už esamą 3944 kv. m ploto servitutą turėtų atitikti teismų praktikoje nustatytą kompensacijos apskaičiavimo tvarką ir turi būti atsižvelgiama į tai, kad šiai dienai galiojantis ir ginčijamas servitutas sudaro 3944 kv. m. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ginčo servituto ploto (3944 kv. m) vidutinė rinkos vertė sudarytų 4359,16 Eur. Pritaikius žemės nuomos mokesčio taikytiną koeficientą – 2 proc., mokėtinas metinis žemės nuomos mokestis už servituto plotą sudarytų 87,18 Eur už visą 3944 kv. m esamą servitutų plotą. 2001 m. rugpjūčio 28 d. plano mastelis yra didelis ir pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės įžiūrėti servituto ribų, bet tai nėra atsakovo atsakomybė jas parodyti, atskleisti. Atsakovo manymu, ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą. Kitų institucijų, viešųjų registrų, žemėtvarkos padarytos klaidos negali būti perkeliamos atsakovui mažinant apskrities viršininko nustatyta servitutą. Dėl servituto dydžio nustatymo ieškinys turėtų būti atmestas ir tuo pagrindu, kad šioje byloje netinkamas atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui E. V. dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, 2021 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo ir dėl reikalavimo pakeisti servituto turinį.
Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,95 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame įregistruoti statiniai – ieškovei (1/3 dalis) ir atsakovui (2/3 dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype įregistruoti servitutai: 1) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) (aprašymas – „Leisti prieiti ir privažiuoti prie statinių bet kuriuo paros metu. Teisės naudotojai: S. Z., M. K., S. D., E. V., R. D.“); 2) kelio servitutas (tarnaujantis) (aprašymas – „Leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu 0,02 ha plote. Teisės naudotojai: kiti asmenys“). Minėtų servitutų įregistravimo pagrindu nurodomas Apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 86-5717. Iš Apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 86-5717 nustatyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype numatytas tokio turinio servitutas – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti keliu 0,06 ha, leisti aptarnauti melioracijos įrenginius 0,03 ha, leisti S. Z., M. K., S. D., E. V., R. D. prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių statinių bet kuriuo paros metu. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (įregistravimo pagrindas – notaro 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimas Nr. 1029290903, įrašas galioja nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d.) nustatyta, kad atsakovas E. V. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į S. Z., M. K., S. D., R. D. priklausančias gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis. LR CK 4.111 str. 2 d. nustatyta, kad, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka, todėl vertinama, kad atsakovas E. V., įgydamas nuosavybės teisę į statinius, perėmė iš savininkų ir jiems kelio servitutu nustatytą teisę naudotis ieškovei priklausančio žemės sklypo dalimi.
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo E. V. turimo kelio servituto jai priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), plotą – 643 kv. m, ir ribas pagal UAB „Aterra“ matininko E. Kamarausko 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą planą ir priteisti iš atsakovo kompensaciją už naudojimąsi servitutu tuo pagrindu, kad nėra 2002 m. sausio 31 d. Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodomo plano Nr. 86305, kuriame pažymėtas servitutas. Nesant apibrėžto servituto, ieškovė negali visa apimtimi įgyvendinti savo kaip savininkės teisių, be to, ieškovė negauna kompensacijos už naudojimąsi jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Ieškovė neneigia atsakovo teisės į kelio servitutą, tačiau, gindama savo kaip žemės sklypo savininkės teises, siekia nustatyti kelio servituto ribas ir plotą, reikalingus atsakovui prieiti (privažiuoti) prie jam priklausančių statinių ir gyvenamojo namo dalies.
LR CK 4.124 str. 1 d. numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Nagrinėjamu atveju kelio servitutas ieškovei priklausančiame žemės sklype nustatytas administraciniu aktu – Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 86-5717, šio sprendimo pagrindu servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., visi Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje negauta duomenų apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas, kurio pagrindu įregistruotas servitutas, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo priimti sprendimai dėl servituto įregistravimo būtų nuginčyti ir negaliojantys arba būtų ginčijami, todėl vertinama, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype nustatytas, be kita ko, kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) (aprašymas – „Leisti prieiti ir privažiuoti prie statinių bet kuriuo paros metu.“
Pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodoma, kad minėtas apskrities viršininko servitutas pažymėtas plane Nr. 86305, tačiau, kaip nustatyta iš VĮ Registrų centro atsakymo į ieškovės užklausimą dėl minėto plano, tokio plano VĮ Registrų centre nėra, taip pat ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei pateiktame 2021 m. sausio 15 d. rašte nurodė, kad Žemės sklypo nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo archyvinės bylos dokumentuose (nei abrise, nei plane) kelio servitutai nėra pažymėti (išbraižyti). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, vertinama, kad neaiškus apskrities viršininko 2022 m. sausio 17 d. sprendimu nustatyto kelio servituto, kuriuo numatyta teisė kitiems žemės sklype esančių statinių savininkams naudotis žemės sklypo dalimi, ribos ir apimtis.
Atsakovas teigia, kad servitutas pažymėtas A. Prosianikovo įmonės 2002 m. rugpjūčio 22 d. parengtame ir ieškovės 2002 m. lapkričio 14 d. pasirašytame žemės sklypo plane, kuriame aiškiai su tiksliomis koordinatėmis nustatytos servitutų ribos, pažymėtos indeksais 1-3-4-5-8, nustatytas servituto plotas – 3944 kv. m. Pažymėtina, kad šis planas neatitinka Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 86-5717, VĮ Registrų centras ieškovei rašte nurodė, kad 2002 m. lapkričio 4 d. jos pasirašytas Žemės sklypo planas nėra planas, kurio Nr. 86305. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad „Žemės sklypo planas, kuriame su tiksliomis koordinatėmis buvo nustatytos servitutų ribos, pažymėtos indeksais 1-3-4-5-8, ir jo plotas nustatytas 3944 kv. m., nėra kelio servitutas, nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra registruota daiktinė teisė tik kaip kelio servitutas“ (58 p.). Be to, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimo priėmimo metu galiojusios LR Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos 6 p., pirmiausia žemės servitutai projektuojami, projektuojant su privačios žemės sklypų savininkais turi būti suderintos žemės servitutų nustatymo sąlygos, apie sprendimų dėl žemės servitutų nustatymo priėmimo vietą ir laiką pranešama žemės sklypų savininkams ir valstybinės žemės naudotojams ir tik po to apskrities valdytojas priima sprendimą dėl žemės servitutų nustatymo. Pagal šios tvarkos 10 p., žemės servitutai ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų nustatymo apskrities valdytojo sprendimu registruojami Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. A. Prosianikovo žemės sklypo planas parengtas ne tik po apskrities viršininko sprendimo priėmimo, bet ir pasibaigus žemės servituto registravimo terminui, kai 2002 m. sausio 21 d. jau buvo įregistruotas servitutas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nustatant ieškovei priklausančiame žemės sklype nustatyto servituto ribas ir apimtis, nėra pagrindo vadovautis A. Prosianikovo įmonės parengtu žemės sklypo planu.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat ieškovė į bylą pateikė jai VĮ Registrų centro atsiųstą planą, parengtą 2001 m. rugpjūčio 28 d., tačiau, kaip ieškovei pateiktame rašte nurodė VĮ Registrų centras, šis planas nėra planas, kurio Nr. 86305. Nustatyta, kad 2001 m. rugpjūčio 28 d. parengtas planas nėra planas Nr. 86305, t. y. jame nepažymėti apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimu nustatyti servitutai ieškovei priklausančiame žemės sklype, todėl nagrinėjamoje byloje vadovautis šiuo planu nėra teisinio pagrindo.
LR CK 4.112 str. 5 d. įtvirtinta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkui teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.
Nustatyta, kad nėra plano Nr. 86305, kuriame, pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, turėtų būti pažymėtas Vilniaus apskrities viršininko 2022 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovei priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas atsakovui, kuriam priklauso gyvenamojo namo dalis ir du ūkiniai pastatai, prieiti ir privažiuoti prie jam priklausančių statinių, todėl vertinama, kad ieškovė pagrįstai prašo pakeisti kelio servituto turinį ir nustatyti servituto plotą bei ribas. Nesant aiškių servituto ribų ir jo ploto, neproporcingai pažeidžiamos ieškovės kaip žemės sklypo savininkės nuosavybės teisės.
Ieškovė neginčija, kad objektyviai būtinas apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimu nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę atsakovui prieiti prie jam priklausančių statinių, prašo nustatyti 643 kv. m ploto servitutą pagal UAB „Aterra“ matininko E. Kamarausko 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą planą.
Atsakovas pateikė 2022 m. liepos 19 d. planą, tačiau neprašo nustatyti kelio servitutą pagal šį planą, prašo palikti kelio servitutą pagal 2002 m. rugpjūčio 22 d. parengtą A. Prosianikovo planą – 3944 kv. m. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad A. Prosianikovo parengtas planas nėra planas, kuris nurodomas Nekilnojamojo turto registre kaip planas, kuriame pažymėtas administracijos viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimu nustatytas servitutas, plane pažymėtos servituto ribos nėra kelio servitutas, todėl, nustatant servituto turinį, negali būti vadovaujamasi šiuo planu.
Kasacinio teismo pasisakyta, kad bylose, kuriose sprendžiama tiek dėl servituto nustatymo prieš tarnaujančiojo daikto savininko valią, tiek dėl jo pakeitimo ar panaikinimo, turi būti ir vertinama galimybė normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujantįjį daiktą pagal paskirtį, kadangi nusprendus, jog viešpataujančiojo daikto naudojimas normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį įmanomas tik naudojantis tarnaujančiuoju daiktu, yra pagrindas nustatyti servitutą, nustačius, kad atsirado galimybė užtikrinti viešpataujančiojo daikto naudojimą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis naudojantis tarnaujančiuoju daiktu mažesne apimtimi, yra pagrindas pakeisti servitutą sumažinant jo apimtį (2021 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-403/2021). Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (LAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Nustatant servitutą turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (LAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009).
Vertinant ieškovės reikalavimą nustatyti 643 kv. m ploto servitutą, atsižvelgiama į tai, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nustačius didesnio, tame tarpe ir atsakovo 2022 m. liepos 19 d. parengtame plane nurodomo, ploto servitutą, atsakovas naudotųsi svetimu daiktu taip kaip jam patogiau ir naudingiau, tačiau tokiu atveju būtų be pagrindo ribojama ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypą ir nebūtų išlaikytas šalių interesų proporcingumo principas. Ieškovės pateiktame plane numatytas pakankamas priėjimo, privažiavimo prie statinių plotas ir 1 m pločio servitutas statinių priežiūrai. Atsakovas teigia, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų eksploatavimui reikalingas 3944 kv. m servituto plotas ar bent jau žymiai didesnis nei 1 m plotis aplink statinius, nes toks servitutas neužtikrina statinių naudojimo pagal paskirtį poreikių. Kaip minėta, atsakovas neprašė nustatyti kelio servitutą pagal jo pateiktą 2022 m. liepos 19 d. matininko R. Misiūno parengtą planą dėl servituto nustatymo, tačiau iš esmės planas atitinka ir ieškovės plane numatytą kelio servituto konfigūraciją bei išdėstymą, išskyrus kelio servituto plotį aplink pastatus. Ieškovės pateiktame kelio servituto plane numatytas kelio servituto plotis yra norminiuose aktuose nustatytas minimalus, tačiau atsakovas nepagrindė objektyvios būtinybės naudotis 3 m pločio kelio servitutu aplink jam priklausančius statinius. CK 4.119 str. 1 d. nustatyta, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Pažymėtina, kad atsakovas nereiškia reikalavimų dėl servituto statinių eksploatavimui, byloje sprendžiama tik dėl kelio servituto. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad atsakovas neįrodė, kad jam būtinas 3944 kv. m ploto ar jo pateiktame 2022 m. liepos 19 d. plane nurodomo proto servitutas (CPK 178 str.), todėl servitutas nustatomas pagal ieškovės pateiktą UAB „Aterra“ matininko E. Kamarausko 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą Žemės sklypo planą servituto nustatymui.
LR CK 4.129 str. įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodoma, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (LAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).
Ieškovei nuosavybės teise priklausančio 0,95 ha ploto žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2020 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu, – 10500 Eur.
Ieškovė prašo priteisti 200 Eur dydžio atlygį – periodinę metinę išmoką – už naudojimąsi žemės sklypo 643 kv. m. ploto kelio servitutu, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų paskutinės dienos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kelio servituto pabaigos, indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad jai priklausančio 0,95 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 10500 Eur, nustatytino servituto plotas – 643 kv. m, todėl, įvertinus servituto ribojimus, nustatytinas 30 proc. nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės dydžio atlygis.
Atsakovas neginčija ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, taip pat neginčija, kad kompensacija būtų priteista periodinėmis metinėmis išmokomis ir neginčija ieškovės nurodomos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti kompensacijos dydžiu, nurodo, kad, patvirtinus 3944 kv. m ploto servitutą, kompensacija turėtų būti nustatyta tokio dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas pagal vidutinę žemės ploto, kuriam taikomas servitutas, rinkos kainą, taikant Švenčionių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą – 2 proc.
Atsakovas išreiškė poziciją dėl kompensacijos apskaičiavimo taikant LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, tačiau ši metodika reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, t. y. administraciniu aktu, nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad taikyti šio teisės akto nuostatas, neprivaloma, tačiau, apskaičiuojant tarnaujančiojo daikto savininkui priteistiną kompensaciją dėl servituto nustatymo, į metodikos nuostatas gali būti atsižvelgiama (LAT 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Nagrinėjamu atveju, taikant minėtą metodiką apskaičiuotas kompensacijos dydis už metus būtų 14,21 Eur (10500 Eur vidutinė žemės sklypo rinkos vertė x 0,0643 ha servituto plotas) : 0,95 ha žemės sklypo plotas x 2 proc. dydžio žemės nuomos mokesčio tarifas). Pagal kasacinio teismo praktiką, vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, gali būti žemės sklypo rinkos kaina (LAT 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).
Atsižvelgus į tai, kad kelio servitutas numatytas ir šalia ieškovei priklausančios namo dalies, kelio servitutu atsakovas naudosis kiekvieną dieną, visais metų laikais, neterminuotai, į tai, kad kelio servitutas išsidėstęs kieme ir eina kiemo viduriu, tuo ribodamas ieškovei pasirinkimą vykdant žemės sklype veiklą, mažina sklypo vertę, sprendžiama, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo nurodomas kompensacijos dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis aukščiau minėta metodika, neproporcingas ieškovės patiriamiems apribojimams dėl servituto nustatymo. Taip pat nustatyta, kad kelio servitutas užima sąlyginai nedidelį ieškovei priklausančio žemės sklypo plotą (643 kv. m), ieškovė, prašydama priteisti 200 Eur dydžio periodinę kasmetinę kompensaciją neįrodė, kad būtent tokio dydžio nuotolius patirs, todėl sprendžiama, kad teisinga kompensacija už naudojimąsi prašomu nustatyti servitutu būtų nustatoma atsižvelgus į žemės sklypo vidutinę rinkos vertę ir kelio servituto užimamą sklypo ploto dalį, t. y. 48 Eur dydžio (643 kv. m (kelio servitutas) x 10500 Eur (sklypo vertė) / 9500 kv. m (visas sklypo plotas)) x 6,8 proc. užimamas plotas) periodinė kompensacija, mokama atsakovo ieškovei kartą per metus.
LR CPK 93 str. nustatyta, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.), šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (3 d.).
Apeliacinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo surinkti ir pašalinti iš ieškovės žemės sklypo visus atsakovui priklausančius daiktus, reikalavimą pripažinti ūkinį pastatą išnykusiu atmetė, o kitą dalį dėl servituto turinio pakeitimo ir kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl turi būti sprendžiama dėl ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Ieškovė teismui teikdama ieškinį sumokėjo 277,50 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius 8022,30 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.. Nustatyta, kad atmestų reikalavimų dalis – 75 proc. todėl ieškovei atlyginama atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų – 2074,95 Eur (8299,80 Eur x 25 proc.). Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius 2320,78 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl, atmetus ieškovės 75 proc. reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 1740,89 Eur (2320,78 Eur x 75 proc.).
Nustatyta, kad pateiktais dokumentais pagrįstos ieškovės turėtos 7194,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (apeliacinė instancija ir bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui): 2074,95 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant Švenčionių rajono apylinkės teisme; 165 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir prašymo surašymą; 800 Eur už patikslinto ieškinio parengimą; 1450 Eur už atsikirtimus į rašytinius paaiškinimus; 500 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje; 350 Eur už pasiruošimą ir dalyvavimą 2022 m. birželio 28 d. teismo posėdyje; 900 Eur už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais, pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų tikslinimą ir atsikirtimus, 350 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdyje. Iš viso ieškovė pateikė įrodymus apie 8108,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo pateiktais dokumentais pagrįstos 6300,89 Eur dydžio išlaidos (apeliacinė instancija ir bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui): 1740,89 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant Švenčionių rajono apylinkės teisme; 1 000 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą; 50 Eur už atsiųsto patvarkymo analizę, pasiūlymų dėl tolesnių sprendimo vykdymo veiksmų atidėjimo pateikimą, 50 Eur už atsakymą dėl servituto pločio nustatymo parengimą, 300 Eur už susipažinimą su patikslintu ieškiniu ir pastabų pateikimą dėl tolesnės bylos eigos, pokalbį telefonu su ieškovės atstovu dėl taikos derybų, 160 Eur už susipažinimą su patikslintu ieškiniu; papildomų dokumentų, reikalingų bylos nagrinėjimui užklausimą; 50 Eur už atsiųsto pranešimo analizę dėl reikalavimo pašalinti daiktus iš žemės sklypo; konsultacijos el. p. pateikimas dėl tolimesnių veiksmų; 30 Eur už susipažinimą su vaizdo medžiaga, 150 Eur už reikalavimo pašalinti daiktus iš statinio rengimą, 150 Eur už pretenzijos parengimą; 800 Eur už rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo rengimą; 570 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą nuotoliniame teismo posėdyje; 300 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, 300 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje; 650 Eur už naujų rašytinių įrodymų analizę (matininko plano projekto), 2022 m. liepos 28 d. prašymo prijungti papildomus įrodymus ir rašytinių paaiškinimų rengimą ir pateikimą teismui. Iš viso atsakovas pateikė įrodymus apie 7258,49 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 p.).
Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), išvardinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 p.).
Ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino tris kartus pirmojoje instancijoje ir du kartus bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje nustatyta, kad ieškovei vieną kartą buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitus kartus tikslinant reikalavimus nebuvo pareikšti nauji reikalavimai ar reikalavimai, kurie iš esmės būtų skyręsi nuo pirminiame ieškinyje nurodytų, taip pat nebuvo nurodomos esminės naujos aplinkybės, todėl vertinama, kad yra pagrindo sumažinti priteisiamą išlaidų dalį dėl dalies ieškinio reikalavimų tikslinimo. Nustatyta, kad ieškovės pateiktų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, tačiau, esant išdėstytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad pagrįstos ieškovės turėtos 6500 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgus į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga, posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, atsakovo teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės iš esmės nesiskyrė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikomos pagrįstomis atsakovo turėtos 5700 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Nagrinėjant bylos dalį dėl servituto turinio pakeitimo ir kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo, ieškinys tenkinamas iš dalies – patenkintas ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo pagal UAB „Aterra“ matininko E. Kamarausko 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą planą, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo patenkintas, tačiau sumažintas prašomos priteisti kompensacijos dydis, todėl vertinama, kad reikalavimas patenkintas 50 proc. Ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – ieškovei iš atsakovo priteistinas 4875 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (6500 Eur : 2 reikalavimų = 3250 Eur, vienas reikalavimas patenkintas visiškai, o kitas 50 proc. ir sudaro 1625 Eur nuo 3250 Eur sumos). Atsakovui iš ieškovės atitinkamai priteistinas 1425 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (5700 Eur : 2 reikalavimų = 2850 Eur), vienas reikalavimas patenkintas, o kitas patenkintas 50 proc. (2850 Eur x 76 proc.).
Atsižvelgus į tai, kad iš atsakovo ieškovei priteistinas 4875 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš ieškovės atsakovui – 1425 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, išlaidos įskaitomos ir iš atsakovo ieškovei priteisiamas 3450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270 str., LR CK 4.112, 4.129 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti E. V. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 86-5717 nustatyto kelio servituto į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 643 kv. m plotą ir ribas pagal UAB „Aterra“ matininko E. Kamarausko 2022 m. rugsėjo 5 d. parengtą planą kelio servituto nustatymui.
Priteisti iš E. V. 48 (keturiasdešimt aštuonių) Eur dydžio periodinę metinę išmoką už naudojimąsi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 643 kv. m ploto kelio servitutu, mokamą vieną kartą per metus iki einamųjų metų paskutinės dienos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kelio servituto pabaigos, indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš E. V. V. P. 3450 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.