- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- I-2309-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. P. su skundu (b. l. 1–18) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008 metų birželio mėn. iki 2016 metų gegužės mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią 3,6 kv. m asmeniui tenkančio ploto normą, kamerose buvo laikoma iki 6 asmenų. Skunde nurodoma, kad kameros buvo užimtos baldais (lovos kėdės, spintelė), įmontuotais įrenginiais, kurie užėmė didelę dalį ploto, o kameroje būnant šešiems suimtiesiems ir daugiau, pareiškėjas negalėjo judėti, pailsėti. Asmeninio ploto trūkumas nebuvo kompensuotas kitomis priemonėmis, pareiškėjui nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, kitos laisvalaikio formos, nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje. Dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą. Pareiškėjas norėdamas susisiekti su pareigūnais buvo verčiamas belsti į duris, tokie veiksmai buvo nepatogūs, žeminantys ir neefektyvūs. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K neužtikrino, jog kilus būtinybei, asmuo galėtų veiksmingai susiekti su pareigūnais. Pareiškėjas Lukiškių TI-K turėjo teisę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, kas prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijoms, kur nurodoma, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems turi būti užtikrinama teisė ne mažiau kaip 8 valandas praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, sienos nešvarios, paveiktos pelėsio. Kiemelių stogo konstrukcijose buvo asbesto, pareiškėjo teigimu, asbesto buvo sienose, kanalizacijoje, ši medžiaga stipriai pakenkė jo sveikatai. Kamerose neužtikrinta pakankama oro temperatūra, žiemą nešildoma (10–14 oC), vasarą – iki 35 oC. Kameros neremontuotos, jose bloga ventiliacija, sienos drėgnos, paveiktos pelėsio, nepritaikytos valymui. Pareiškėjui trūko natūralaus apšvietimo, o dirbtinio apšvietimo šviesa per stipri. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas švaria patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai nedezinfekuojami, supuvę. Lukiškių TI-K neplaudavo nustatytu periodiškumu apatinių drabužių, jei nuteistieji neturėdavo sąskaitoje lėšų, nemokami skalbimai priklausydavo tik kartą per 2 mėnesius, todėl tai neigiamai veikė nuteistųjų higieną. Nuteistieji buvo priversti patys skalbti drabužius, nors sąlygų juos džiovinti nebuvo. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija reikalaudavo sumokėti už viršutinių drabužių skalbimą, kuris, vadovaujantis teisės aktais, turėjo būti nemokamas. Pareiškėjui buvo skiriamas nepakankamas tualetinio popieriaus kiekis. Nuo buitinių atliekų konteinerių, kurie stovėjo prie kamerų langų, sklido nuolatinis nemalonus kvapas. Pareiškėjas skundžiasi privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, jis gyvenamojoje patalpoje atskirtas tik sienele. Sanitarinis mazgas neturėjo atskiros vėdinimo sistemos. Pareiškėją naudojantis tualetu galėjo stebėti priežiūrą vykdantys pareigūnai (įskaitant moteris), nes jie atidarydavo duris neįspėję ir neįsitikinę, ar pareiškėjas nesinaudoja tualetu. Dėl to pareiškėjas juto gėdą, pažeminimą ir nepatogumus. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė praustis šiltu vandeniu duše ne rečiau kaip kartą per savaitę, nes Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo karšto vandens. Tokiais atvejais Lukiškių TI-K administracija nesuteikdavo galimybės nusiprausti be eilės. Dušo patalpos nešvarios, praustuvai sulaužyti. Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo parazitų (vabzdžių ir graužikų), Lukiškių TI-K nevykdė jokios dezinfekcijos, o jei po daugkartinių prašymų ją atlikdavo, į neišvėdintas kameras buvo vedami nuteistieji ir priversti kvėpuoti parazitams skirtais nuodais. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas būtino kaloringumo maitinimas, maistas neskanus, nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. Maistą atnešdavo į kamerą, todėl jis buvo atšalęs, maisto dalintojas buvo be pirštinių, maisto dalinimas vyko nehigieniškai. Pareiškėjui nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai su partnere, su kuria pareiškėjas ir suėmimo laikotarpiu palaikė glaudų ryšį. Visos nurodytos gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K pareiškėjui kėlė fizinius skausmus, sukrėtė psichologiškai, buvimas beveik visą parą uždaroje perpildytoje kameroje sukėlė kančias, baimę, asmenybės menkinimo jausmą ir pažeminimą. Kadangi patirti neigiamai išgyvenimai kilo dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, jam priteistina neturtinė žala. Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių. Jo laikymo sąlygos realiai buvo žalingos, tačiau apie tai, kad dėl tokių pažeidimų asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, sužinojo tik iš žiniasklaidos priemonių. Pats pareiškėjas teisiškai neišprusęs, Europos Žmogaus Teisių Tesimo (toliau – EŽTT) praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) taikymo ir aiškinimo jam nebuvo žinoma.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 35–49) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016-04-21, nuo šios datos apteikia duomenis apie kamerų plotus ir jose buvusių asmenų skaičių (įskaitant pareiškėją). Pagal šiuos duomenis, pareiškėjui tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Atsakovės atstovas nesutinka, kad, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš jo turi būti atimamas baldais užstatytas plotas. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas, remontuojamose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių. Atsakovės atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, todėl šio reikalavimo atsakovės atstovas nepažeidė. Dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, patalpų paviršiai lygūs, lengvai valomi, patalpos ir inventorius valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų apšvietimas atitinka dieninio ir naktinio apšvietimo normas, nustatytas Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas, jie vedami maudytis. Lukiškių TI-K esantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems priklauso vienas tualetinio popieriaus rulonas per mėnesį. Nuteistųjų ar suimtųjų drabužiai skalbiami centralizuotai, šie asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna švarią patalynę ir apatinius drabužius, viršutiniai drabužiai nemokamai skalbiami ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami tam skirtose kamerose. Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama, be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Norint dalyvauti Lukiškių TI-K organizuojamoje visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys turi pareikšti tokį norą, kreiptis į būrio viršininką. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat tvarkomi. Pareiškėjas nepagrįstai sieja pasivaikščiojimo trukmę su Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) išaiškinimu, nes jo minima aštuonių valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai (sportui, darbui švietimui), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budėtoją, tačiau nuteistieji šią signalizaciją piktybiškai gadina, todėl dalyje kamerų ši sistema sugedusi. Šios sistemos remonto ir atnaujinimo darbai įstaigoje nuolat vykdomi. Lukiškių TI-K nėra gavusi pareiškėjo skundų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, pareiškėjui ilgalaikiai pasimatymai nebuvo organizuojami, kadangi teisės aktuose nėra numatyta pareiga organizuoti ilgalaikius pasimatymus suimtajam. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti CK 6.127 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 metų birželio mėn. iki 2016 metų gegužės mėn. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią 3,6 kv. m asmeniui tenkančio ploto normą, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, neveikė aliarmo mygtukas, kamerose buvo drėgna, trūko apšvietimo, tinkamai neatliktas remontas ir grybelio šalinimo darbai, buvo parazitų ir kenkėjų, pareiškėjui suteiktas pasivaikščiojimo laikas nepakankamas, nesudarytos galimybės nusiprausti duše, trūko užimtumo programų už kameros ribų, sudaryta nesaugi, sveikatai kenksminga, higienos reikalavimų neatitinkanti gyvenamoji aplinka, Lukiškių TI-K konstrukcijose naudojamos nuodingos medžiagos (asbestas), atsakovės atstovas nesuteikė ilgalaikių pasimatymų su drauge.
Dėl ieškinio senaties
5. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2008 metų birželio mėn. iki 2016 metų gegužės mėn. Lukiškių TI-K atsiliepime teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Atsakovės atstovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, kiek tai susiję su skundžiamu laikotarpiu, Lukiškių TI-K buvo laikotarpiais 2008-11-28–2009-10-30, 2011-02-04–2011-02-14, 2011-05-27–2011-09-13 (su pertraukomis), 2012-03-19–2013-09-20, 2016-04-21–2016-05-05 (su pertrauka) (b. l. 51, 67–72).
6. CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
7. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už netinkamas suėmimo sąlygas laikotarpiu nuo 2008 metų birželio mėn. Skundą teismui pareiškėjas surašė ir išsiuntė 2018-03-20 (b. l. 1, 19). Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus gerokai daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo, kuris, pareiškėjo teigimu, vyko nuo 2008 metų.
8. Remiantis EŽTT formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
9. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Skunde pareiškėjas teigia, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. k. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).
10. Pareiškėjas nurodo, kad apie galimybę reikalauti žalos atlygino už teisės aktų reikalavimus neatitinkančias kalinimo sąlygas sužinojo iš žiniasklaidos priemonių, o pažeidimų metu šios aplinkybės nežinojo, nes neturi specialių teisės žinių, jam nebuvo žinoma EŽTT praktika dėl kalinimo sąlygų. LVAT praktikoje pripažįstama, tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos subjektyviomis, pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių objektyvių kliūčių kreiptis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų egzistavimą, taip pat iš esmės nenurodė, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. k. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpius 2008-11-28–2009-10-30, 2011-02-04–2011-02-14, 2011-05-27–2011-09-13 ir 2012-03-19–2013-09-20 atmestina.
Dėl neturtinės žalos
11. Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis nuo 2016-04-21 iki 2016-05-04 (pareiškėjas 2016-05-05 išvyko iš Lukiškių TI-K), kai pareiškėjas, jo teigimu, Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
12. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
13. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
14. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 m² vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2016-04-21 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 110 (plotas 7,48 m²) vienas, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 321 (plotas 7,70 m²) ir laikomas vienas; 2016-04-22 perkeltas į kamerą Nr. 287 (plotas 7,70 m²) ir laikomas vienas, tą pačią dieną išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios vėl į Lukiškių TI-K atvyko 2016-04-29 ir buvo laikomas kameroje Nr. 119 (plotas 7,31 m²) vienas, 2016-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas 7,87 m²) ir laikomas vienas, laikotarpiu 2016-05-01–2016-05-04 kameroje Nr. 265 buvo vienas arba kartu su kitu asmeniu. Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 8 paras.
14.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m².
14.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant kamerose vienam ar laikomam su kitu asmeniu visą ginčo laikotarpį teko daugiau, nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
14.3. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir įrenginiai, jis faktiškai negalėjo judėti, kentė dėl kamerų perpildymo. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, be kita ko, įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjui tenkantį plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, konstatuoja, kad ir atėmus sanitarinių įrenginių užimamą plotą iš bendro kameros ploto pareiškėjui (būnant kameroje vienam ar su kitu asmeniu) tenkantis plotas atitiko nacionalinėje teisėje nustatytą 3,6 m² ploto normą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1,5 m sienele atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
15.1.Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2015-11-01 ir ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.
15.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). CPT pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
15.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
15.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (8 paras) Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas (5 paras) arba dar su vienu asmeniu (3 paras). Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 61–66) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas visu ginčo laikotarpiu (8 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
16. Pareiškėjas teigia, kad kai kuriose kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovės atstovas nurodė, kad šias sistemas nuteistieji neretai sugadina, jos nuolat yra taisomos, tačiau net ir neveikiant budinčiojo iškvietimo sistemai, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai nuolat stebi nuteistuosius. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas vidinio ryšio sistemos neveikimą, gedimus skunde siejo su galima grėsme, t. y. prielaidomis, kad kilus pavojui suimtiesiems nėra galimybės išsikviesti pareigūno. Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius, kokiose konfliktinėse, pavojingose situacijose Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo į pareiškėjo kreipimusis, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
17. Pareiškėjas teigia, kad kameros buvo prastos būklės, nuo sienų luposi dažai, žiemą buvo šalta, vasarą – per karšta, kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo pelėsio, įrengtos vidinės grotos trukdė vėdinti patalpą, čiužiniai nešvarūs, nedezinfekuoti.
17.1 Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 16 punkto reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
17.2. Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų (b. l. 73–104) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamu laikotarpiu. VSC 2016-04-21 patikrinimo akte Nr. PA.10-84 (16.17.7 10.12) (b. l. 105–106), be kitų duomenų, nurodyta kad kameroje Nr. 110, kurioje pareiškėjas buvo 2016-04-21, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta, ankstesnio patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad vizualiai matomo pelėsio nėra, dirbtinė apšvieta, vėdinimas per langus, atitinka reikalavimus, kameros sanitariniai įrenginiai švarūs ir tvarkingi (žr. b. l. 107–108). VSC 2016-05-03 patikrinimo akto (b. l. 111–113) duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 265, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016-04-30 iki 2016-05-04, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko higienos reikalavimus, pelėsio nebuvo, kamera ir joje esantys įrenginiai buvo švarūs, I ir II korpuse paruoštas naudojimui minkštasis inventorius švarus, tinkamas dezinfekavimui. Į bylą Lukiškių TI-K pateikta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015-12-30 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 122–124) patvirtina, kad nuo 2016 metų visu pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracija ėmėsi veiksmų, susijusių su buitinių kenkėjų stebėsena, naikinimu ir profilaktika. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 50), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl antisanitarinių sąlygų ir VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje (žr. b. l. 25–27). VSC patikrinimo aktų duomenys paneigia pareiškėjo argumentą dėl prastos ir nehigieniškos čiužinių būklės. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų ir nešvaraus minkštojo inventoriaus atmestini.
18. Pareiškėjas teigia, jis turėjo teisę tik 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tokia trukmė prieštarauja CPT rekomendacijoms. Pareiškėjas skunde savo teisinio statuso tiesiogiai nenurodo, save įvardija suimtuoju, Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis pareiškėjas buvo 2016-04-20 suimtas ir į Lukiškių TI-K atvyko 2016-04-21, kai 2016-03-17 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015-12-17 nuosprendis (Liteko duomenimis, šis nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-149/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas šioje byloje vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K turėjo suimtojo teisinę padėtį (žr. SVĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą). SVĮ 29 (redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Pareiškėjas nenurodė, kad egzistuoja kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių suėmimą vykdanti įstaiga turėtų jam užtikrinti ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą gryname ore, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjo cituojamos CPT standartų [CPT/Inf (92) 3], 47 punkte nurodytos rekomendacijos susiję ne su 8 valandų trukmės suimtų (kalinamų) asmenų buvimu gryname ore, o siejamos su tokių asmenų buvimu už kameros ribų apskritai, kai šis laikas skiriamas pozityviam užimtumui. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos pasivaikščiojimo trukmės atmestini kaip nepagrįsti.
19. Pareiškėjas teigia, kad jam Lukiškių TI-K nedavė švarios patalynės, rankšluosčio, pareiškėjui nepakako pusės rulonėlio tualetinio popieriaus, nesudarė sąlygų nemokamai skalbti drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Šių taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01) nurodyta pareiga nuteistuosius aprūpinti čiužiniu, patalyne, rankšluosčiu, asmens higienos priemonėmis ir kitais higienos reikmenimis. Šiose normose nurodyta, kad vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Pareiškėjas skunde kaltina Lukiškių TI-K, jo teigimu, sisteminiais pažeidimais, susijusiais su galimybės praustis duše nesudarymu, baltos patalynės ir higienos reikmenų neišdavimu (ar pareiškėjo netenkinančios kokybės rankšluosčio neišdavimu), atsisakymu skalbti viršutinius drabužius nemokamai, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo tik 8 paras (laikotarpis susideda iš 2 parų ir 6 parų), bylos duomenimis, šiomis dienomis neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl minėtų teisių pažeidimų. Pareiškėjo nurodyti argumentai bendro pobūdžio, abstraktūs, neindividualizuoti ir nesusieti su jo ginčijamu laikotarpiu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
20. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamojoje ir bendro naudojimo aplinkoje yra asbesto, kuris nuodingas ir kelia pavojų sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K atsiliepime nenurodė, kokiose jo teritorijoje esančiose konstrukcijose yra draudžiamo asbesto. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai, pareiškėjo nusiskundimai, kad buvo nuodijamas ir daroma pastovi žala, vertintini kaip abstraktūs. Dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios būtų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus. Taigi, teismo vertinimu, net ir atsakovės atstovui nepaneigus aplinkybių dėl asbesto buvimo, ši draudžiama medžiaga per 8 paras savaime negalėjo pakenkti pareiškėjo sveikatai. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015).
21. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo papildomo užimtumo. Vidaus tvarkos taisyklių 95 punkte įtvirtinta, kad suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingą darbą ar kitą tikslingą veiklą. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu, suimtieji gali užsiimti individualia darbine ar kūrybine, moksline, menine veikla. Atsakovės atsiliepime nurodytos papildomo užimtumo veiklos ir priemonės, kurios taikomos, atsižvelgiant į nustatytą dienotvarkę. Šiais teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, atsakingus pareigūnus dėl pageidavimų dalyvauti naudingoje, pozityvioje veikloje. Pareiškėjui skunde abstrakčiai konstatavus, kad nebuvo organizuojamas jo užimtumas, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės savanoriškai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomoje tikslingoje laisvalaikio veikloje, renginiuose, naudotis esančiais informacijos šaltiniais (biblioteka, interneto prieiga), sporto sale.
22. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkino Lukiškių TI-K tiekiamas maistas. Atsakovės atstovė atsiliepime apžvelgė teisės aktus ir jų esminius reikalavimus, kurie privalomi Lukiškių TI-K suimtuosius aprūpinant maistu.
22.1 Vadovaujantis SVĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Vidaus tvarkos taisyklių 110 punkte įtvirtinta pareiga sveikatos priežiūros tarnybos specialistui patikrinti pagamintą maistą ir juslinio patikrinimo rezultatus įrašyti į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktą, dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai.
22.2. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad suėmimą vykdančiose įstaigose suimtųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 50) patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu nesikreipė su skundais, prašymais į Lukiškių TI-K administraciją, kitus subjektus, kurių veikla susijusi su maitinimo suimtiesiems teikimu ar šio proceso kontrole. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo ar prašymo dėl maisto kokybės neregistravo ar nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino maistas, nes buvo neskanaus ir nekaloringas, dalinamas nehigieniškai, tačiau skunde neįvardino labiau apibrėžtų pažeidimo laikotarpių. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes, susijusias su, pareiškėjo teigimu, netinkamu maitinimu, privalėjo detalizuoti pareiškėjas. Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą suėmimo laikotarpiu.
23. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su gyvenimo drauge V. S., su kuria susiklostę artimi ryšiai, nuolat palaikomi trumpalaikiais pasimatymais. SVĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtojo pasimatymų skaičius neribojamas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip tris valandas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti asmenys turi teisę į vieną pasimatymą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas iki jo pasiuntimo į pataisos įstaigą, pareiškėjas turėjo teisę į pasimatymą, kuris neviršija 3 valandų trukmės, tokios kategorijos suimtiesiems, kuriai priskirtinas pareiškėjas, teisės aktai ilgalaikių pasimatymų nenumato. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių ilgalaikio pasimatymo su jo pageidaujamu asmeniu nesuteikimo aplinkybių ar duomenų, kad Lukiškių TI-K atsisakė jam (ar su pareiškėju pageidaujančiam pasimatyti asmeniui) suteikti ilgalaikį pasimatymą bei įvertinus pareiškėjo ginčijamą laikotarpį, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.
24. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 8 paras. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo itin trumpą laikotarpį su pertrauka, iš 8 parų 5 paras kameroje buvo vienas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 80 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 80 Eur suma.
25. Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.