Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-639-721/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liutenas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl įsiskolinimo už atliktus darbus pagal rangos sutartį.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litvija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Liutenas“ 15 197,44 Eur skolos, 51,67 Eur delspinigių, 8 procentų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdydama 2016 m. rugsėjo 21 d. rangos sutartį ji pagamino metalo konstrukcijas F720-2, kurias perdavė atsakovei, tačiau atsakovė už pagamintas ir jai perduotas prekes atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 15 197,44 Eur. Nepagrįsti atsakovė teiginiai, kad ieškovė pagamino ne visas užsakytas metalo konstrukcijas, nes jos pagamintos pagal atsakovės pateiktus brėžinius, o reikalavimo padengti metalo gaminius specialiu gruntu atsakovė nereiškė. Atsakovei neatsiskaičius už atliktus darbus, pagal rangos sutarties 6.5 punktą ieškovė turėjo teisę skaičiuoti 0,02 procento delspinigius už kiekvieną dieną nuo nesumokėtos sumos, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 51,67 Eur delspinigių. Atsakovė UAB „Liutenas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisniai santykiai, tačiau ieškovė nepagamino 5 vnt. metalo gaminių F720-2 ir nepadengė gaminių specialiu gruntu. Neperdavus tinkamos kokybės darbų, atsakovei nekyla pareiga už juos sumokėti. Atsakovė informavo ieškovę apie darbų trūkumus, tačiau ieškovė jų neištaisė, todėl atsakovė stabdė priepriešinių prievolių vykdymą, t. y. 15 197,44 Eur mokėjimą tol, kol ieškovė ištaisys darbų trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „Litvija“ iš atsakovės UAB „Liutenas“ 15 197,44 Eur skolos, 51,67 Eur delspinigių, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 213,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. rugsėjo 21 d. sudarė rangos sutartį Nr. LIT2016/09/21, pagal kurią rangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti metalo konstrukcijų gamybos darbus, o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo priimti gaminius ir sumokėti už atliktus darbus. Teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė teiginių, kad ieškovė nepagamino 5 vnt. metalo gaminių F720-2 ir nepadengė metalo gaminių specialiu gruntu. Pagal rangos sutarties 1.2 punktą užsakovė (atsakovė) darbus turėjo atlikti pagal rangovės (ieškovės) pateiktus dokumentus. Įvertinęs plieno konstrukcijų planą Nr. 2016-08-01-SK-DP.B-201 ir lokalinę sąmatą Nr. 398 teismas konstatavo, kad ieškovė turi pagaminti 6 vnt. metalo konstrukcijų F720-2, padengtų epoksidiniu gruntu, o ne kokiu nors specialiu gruntu.Teismas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. krovinio važtaraštis patvirtina, kad 6 vnt. metalo konstrukcijų F720-2 buvo pagaminta bei perduota atsakovei. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 24 d. ieškovė surašė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą ir šiuos dokumentus elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei, nurodant pasirašytus siunčiamus dokumentus grąžinti ieškovei. Per rangos sutarties 5.2. ir 5.3 punktuose numatytą terminą atsakovė nepareiškė pretenzijų dėl metalo konstrukcijų kiekio ir kokybės trūkumų. Nors atsakovė nepasirašė ieškovės atsiųsto darbų perdavimo – priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros, tačiau priėmė darbus, nes 2016 m. gruodžio 30 d. iš dalies apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, pervedė 5 000 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė nebūtų apmokėjusi ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jei darbai būtų atlikti netinkamai.Teismas pripažino, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė tinkamai, t. y. pagamino metalo gaminius ir juos perdavė atsakovei, o atsakovė už atliktus darbus tinkamai neatsiskaitė, todėl atsakovė pažeidė savo prievolę. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti už paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino, kad iki šiol nėra sumokėjusi likusios 15 197,44 Eur sumos, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 15 197,44 Eur dydžio skolą. Įvertinęs rangos sutarties 6.5. punktą, pagal kurį vėluojant atsiskaityti už paslaugas užsakovas moka 0,02 procento delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėluojamą atsiskaityti dieną, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 51,67 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 18 d.Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovė 8 procentus palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos.Tenkinus ieškinį, teismas priteisė iš atsakovės visas ieškovės patirtas išlaidas, t. y. 346 Eur žyminio mokesčio, 852,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 15,37 Eur dokumentų vertimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Liutenas“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas. Nepagrįstai teismas nurodė, kad ieškovė perdavė atsakovei tinkamos kokybės gaminius, nes atsakovė nepasirašė darbų priėmimo ? perdavimo akto, jame nėra nurodyta, kodėl atsakovė atsisakė jį pasirašyti. Kilus ginčui dėl darbų kokybės, jų perdavimo fakto, teismas privalėjo aiškintis, kodėl atsakovė nepasirašė priėmimo ? perdavimo akto.

14.2. Atsakovė taikė priešpriešinių prievolių vykdymą ? sustabdė 15 197,44 Eur sumos mokėjimą tol, kol ieškovė pašalins darbų trūkumus, todėl teismas nepagrįstai priteisė skolą ir delspinigius.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Litvija“ prašo palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl pagrįstai tenkino ieškinį. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė nepagamino 5 vnt. gaminių F720-2, tačiau iš plieno konstrukcijų plano Nr. 2016-08-01-SK-DP.B-201 matyti, kad ieškovė turėjo pagaminti 6 vnt. gaminių F720-2. Lokalinėje sąmatoje Nr. 398 aiškiai numatyta, kad darbų apimtis yra metalo konstrukcijų gamyba, gruntavimas C2 80-100 µm (epoksidiniu gruntu), todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai apie ieškovės pareigą metalo konstrukcijas padengti specialiu gruntu.

15.2. Pažymėjo, kad užsakovo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudoti daiktus, ji nėra siejama su abipusiu darbų perdavimo ? priėmimo akto pasirašymu. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė darbo perdavimo ? priėmimo akto, tai nesudaro pagrindo manyti, kad rangovė sutartyje numatytų darbų neatlikto.

15.3. Pagal rangos sutarties 5.2 ir 5.3 punktus atsakovei per 5 darbo dienas nuo tarpinio ar galutinio darbo rezultato pateikimo nepasirašius darbų priėmimo akto ir nepateikus motyvuotų argumentų, laikoma, kad ji priėmė darbus. Pastebėjusi darbų trūkumus atsakovė nepareiškė pretenzijų nei dėl gaminių kiekio, nei kokybės, todėl pagrįstai teismas laikė, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį, todėl atsakovė negalėjo stabdyti priešpriešinių prievolių vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme remtis kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), pateikti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Todėl CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Liutenas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ? techninį projektą, kuriuo remiasi įrodinėjant, kad ieškovė atliko netinkamos kokybės darbus, t. y. metalo konstrukcijų nepadengė specialiu ugniai atspariu gruntu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šias aplinkybes, kad metalo konstrukcijos turėjo būti padengtos specialiu gruntu atsakovė nurodė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau į bylą neteikė papildomų įrodymų. Techninis projektas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl negalėjo šio rašytinio dokumento pateikti pirmosios instancijos teismui ir kad būtinybė pateikti jį teismui iškilo tik reiškiant apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas vertindamas, kad atsakovė turėjo galimybes ir pareigą pateikti pirmosios instancijos teisme atsisako priimti techninį projektą apeliacinėje instancijoje (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus pagal rangos sutartį

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 21 d. sudarė rangos sutartį Nr. LIT2016/09/21, pagal kurią rangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti metalo konstrukcijų gamybos darbus objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), o užsakovė (atsakovė) įsipareigojo priimti gaminius ir sumokėti už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka. Taigi tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai rangos santykiai, kuriems reguliuoti taikytinos sutarties nuostatos ir CK 6.644 – 6.671 straipsnių normos, kuriuose reglamentuojami rangos teisiniai santykiai. Sandoriai laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes, sudarydami juos, asmenys išreiškia savo valią dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės (CK 1.2, 6.2, 6.156 straipsniai). Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), todėl pripažįstama, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis), todėl prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. ieškovė tvirtina, kad ji pagamino sutartyje numatytas metalo konstrukcijas ir jas perdavė atsakovei, tačiau pastaroji iki šiol neatsiskaitė už atliktus darbus, o atsakovė tikina, kad ieškovė netinkamai įvykdė rangos sutartį, todėl ji taikė priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymą – kol ieškovė neištaisys darbų trūkumo neatsiskaitys už atliktus darbus.Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Aplinkybė, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Rangos sutarties 1.1 – 1.3 punktuose nurodoma, kad sutarties sudedamoji dalis yra jos priedai, kuriuose detalizuojami reikalavimai užsakomoms metalo konstrukcijoms. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad prie sutarties pridedama sąmata Nr. 398 bei įvairūs brėžiniai. Abiejų sutarties šalių pasirašytoje lokalinėje sąmatoje Nr. 398 aprašyti sutartimi užsakomi darbai, t. y. metalo konstrukcijų gamyba, gruntavimas C2 80-100 µm (epoksidiniu gruntu). Brėžiniuose Nr. 2016-08-01-SK-DP.B-201 ir Nr. 2016-08-01-SK-DP.B-225 nurodoma, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stogui reikia 6 vnt. plieno konstrukcijų F720-2. Įvertinus sutarties bei jos priedų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sutarties objektas yra 6 vnt. metalo konstrukcijų F720-2 pagaminimas ir jų padengimas epoksidiniu, t. y. nuo rūdžių saugančiu, gruntu. Kadangi byloje nėra duomenų, kad šalys tarėsi dėl metalo konstrukcijų padengimo ugniai atspariu gruntu, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovė turėjo metalo konstrukcijas padengti specialiu ugniai atspariu gruntu. Ieškovės pateiktas 2016 m. lapkričio 8 d. krovinio važtaraštis Nr. 20161108 patvirtina, kad ieškovė perdavė vežėjui 6 vnt. metalo gaminių, kurių kodas F720, kad jos būtų pristatytos atsakovei į statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš šalių pasirašyto 2016 m. lapkričio 8 d. dokumentų paketo priėmimo akto matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei sutarties Nr. LIT2016/09/21 techninius dokumentus: eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 88, dažymo kontrolės protokolą Nr. 86 ir vizualinės kontrolės protokolą Nr. 155.Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė perdavė jai metalo konstrukcijas, kad 2016 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu atsiuntė darbų perdavimo ? priėmimo aktą Nr. 00169 ir PVM sąskaitą faktūrą serija LIT Nr. 00169, kuriuos ieškovė prašė pasirašyti ir grąžinti. Darbų perdavimo ? priėmimo akte nurodoma, kad ieškovė atliko 100 procentų darbų pagal sutartį Nr. LIT2016/09/21. Kaip matyti iš teismui pateikto darbų priėmimo – perdavimo akto, šį dokumentą pasirašė tik ieškovė, jame nėra įrašų ar kitų užsakovės (atsakovės) pastabų dėl perduotų metalo konstrukcijų kiekio ir/ar kokybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas atliktų rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK 6.662 straipsnio nuostatas pažymėjo, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Išimtys šios taisyklės numatytos tik CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, kurioje aiškiai įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, t. y. rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovė būtų pažeidusi rangos sutarties 2.1 punkte numatytus darbų atlikimo terminus.Teismų praktikoje pabrėžiama, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, užsakovas turi nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymą (CPK 6.662 straipsnio 2–4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovės įvardijami ieškovės darbo trūkumai (kiekio ir specialaus grunto nepadengimas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdus, nes atsakovė jau gaminio pristatymo metu galėjo pastebėti gana didelės, daugiau nei 10 kg sveriančios konstrukcijos kiekio trūkumus, įvertinti jų kokybę.Darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Be to, šalių sudarytos rangos sutarties 5.5 punkte numatyta, kad per 5 darbo dienas nuo tarpinio bei galutinio darbų atlikimo akto pateikimo užsakovei (atsakovei) momento, ji priima rangovės (ieškovės) atliktus darbus pagal šią sutartį. Jeigu per nustatytą terminą užsakovė (atsakovė) nepasirašo ir nepateikia nepasirašymo argumentų yra laikoma, kad darbai yra atlikti tinkamai, yra priimti ir perduoti tinkamai. Užsakovė (atsakovė) įsipareigojo apie darbų trūkumus informuoti rangovę (ieškovę) nedelsiant juos raštu nurodant atliktų darbų akte ar per kitą laiko tarpą iki metalo konstrukcijų sumontavimo (sutarties 5.3 punktas). Įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažintina, kad vien aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo akto, savaime nereiškia, kad atsakovė tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, kad darbai atlikti netinkamai. Priešingai, iš šalių sudarytos rangos sutarties matyti, kad atsakovei nepareiškus rašytinės pretenzijos per sutartyje numatytą 5 darbo dienų terminą ar kitą protingą terminą nuo trūkumų nustatymo, laikoma, kad rangovė (ieškovė) tinkamai atliko rangos sutartyje numatytus darbus, kad užsakovė (atsakovė) juos priėmė. Atsižvelgiant į sutarties 5.5 punkto nuostatas atsakovė privalėjo nurodyti priežastis, kodėl ji nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo akto, nepriėmė darbų rezultato. Remiantis 23 punkte nurodytomis bendrosiomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, kilus ginčui dėl darbų kokybės, rangovas privalo įrodyti, kad tinkamai atliko darbus iki užsakovas priima darbų rezultatą (CK 6.649 straipsnis, CPK 178 straipsnis), tačiau po to, kai darbai priimti, o darbų perdavimo ir priėmimo akte nėra pažymėta apie užsakovo pastebėtus darbų trūkumus, būtent užsakovas privalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad darbai atlikti su trūkumais (CK 6.662 straipsnio 3 d., CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, kad ieškovė buvo informuota apie atsakovės nustatytus darbų trūkumus, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė netinkamai atliko darbus pagal rangos sutartį, tuo tarpu atsakovės veiksmai po darbų perdavimo patvirtina, kad ji darbus priėmė. 2016 m gruodžio 30 d. atsakovės atliktas sumokėjimas 5 000 Eur sumai (kuri sudaro net ketvirtadalį visos mokėtinos darbų kainos), patvirtina, kad atsakovė priėmė darbus, nes tik priėmus darbus jai kyla pareiga atsiskaityti už juos. Byloje nėra duomenų, kad pastebėjusi darbų trūkumus atsakovė reiškė pretenziją dėl gaminių kiekio ar kokybės sutartyje nustatyta tvarka (raštu), kad atliko ekspertizę dėl darbų trūkumams nustatyti (CK 6.662 straipsnio 5 dalis) ir kita, todėl remiantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi priėmusi darbus užsakovė, neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu. Įvertinus šias faktines aplinkybes konstatuotina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį. Atitinkamai tai reiškia, kad atsakovė negalėjo stabdyti priešpriešinių prievolių vykdymo, nes nėra kitos prievolės šalies (nagrinėjamu atveju ieškovės) neteisėtų veiksmų (CK 6.207 straipsnis).Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus yra pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai atliko rangos sutartyje numatytus darbus, todėl pagal ieškovės 2016 m. spalio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija LIT Nr. 00169, kurioje nurodoma, kad už atliktus metalo konstrukcijų suvirinimo darbus pagal sutartį Nr. LIT2016/09/21 užsakovė (atsakovė) turi sumokėti 20 197,44 Eur, t. y. 19 997,46 Eur + 4 199,47 Eur PVM mokesčio – 3 999,49 Eur sumokėto avanso, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ši sąskaita apmokėta tik iš dalies, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti likusią sumą pagrįstas. Atsakovė pripažino, kad ji iki šiol nėra sumokėjusi 15 197,44 Eur, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.

Dėl delspinigių pagrįstumo

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju rangos sutarties 6.5 punkte numatyta, kad šalys susitarė dėl netesybų, skaičiuojant 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsiskaitė pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl ieškovė turi teisę nuo 2017 m. sausio 1 d. skaičiuoti sutartines netesybas, kadangi pagal CK 6.205 straipsnį prievolės įvykdymo termino praleidimas reiškia iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymą.Iš ieškovės pateiktos delspinigių apskaičiavimo lentelės matyti, kad netesybas ieškovė skaičiavo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 18 d., už ši laikotarpį paskaičiuota 51,67 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neneigia, kad ieškovė tinkamai apskaičiavimo delspinigių įsiskolinimo dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė turi atlyginti ieškovės nuotolius dėl laiku neįvykdyto prievolės, taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 51,67 Eur delspinigių.

Dėl bylos procesinės baigties.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštas – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Liutenas“ sumokėjo 343 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nors apeliantė prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos neatlygintinos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prašymas dėl šių išlaidų priteisimo turi būti pateiktas raštu kartu su šių išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 423,50 Eur advokatui V. D. už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, todėl prašo priteisti iš ieškovės išlaidas už advokato teisinę pagalbą.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktą, pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (kuris šiuo metu yra 817,60 Eur), taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, todėl maksimalus Rekomendacijose numatytas užmokesti advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą būtų 1 062,88 Eur (817,60 Eur × 1,3 = 1 062,88 Eur). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma atlyginti advokato darbo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytas maksimalias ribos, todėl tenkintinas prašymas priteisti iš ieškovės 423,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“, juridinio asmens kodas 303231481, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“, juridinio asmens kodas 302631782, 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.