- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e2-12909-494/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03746-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Linterus“
- Ieškovas
- UAB „Hegelmann Transporte“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Linterus“ prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-06 preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr.e2-12909-494/2019 pagal ieškovės UAB „Hegelmann Transporte“ ieškinį atsakovei UAB „Linterus“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Hegelmann Transporte“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Linterus“ 1638,51 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovei tarptautinio pervežimo paslaugas, t.y. krovinio gabenimas iš Olandijos į Lietuvą. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėti už suteiktas transporto paslaugas 2019-05-17 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 929757 bendrai 1.573,00 Eur dydžio sumai. Atsakovė piktybiškai neapmoka 2019-05-17 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 929757, nors mokėjimo terminas suėjo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-06 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-12909-494/2019 ieškovės UAB „Hegelmann Transporte“ ieškinys buvo patenkintas visiškai ir ieškovei iš atsakovės UAB „Linterus“ buvo priteista 1573,00 Eur skola, 65,51 Eur palūkanų, iš viso 1638,51 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 51 ct) suma, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1638,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 518,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Linterus“ pateikė teismui prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-06 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-12909-494/2019, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dėl nesuprantamų priežasčių, ieškovė nutyli, kad šiuo atveju jų su ieškove sudarytas pervežimo sutartis patvirtina ne tik važtaraščiai, o ir pačios ieškovės prie ieškinio pridėtos pervežimo sutartys - Transporto užsakymai : Nr.2019/(duomenys neskelbtini), (toliau - sutartys). Be kita ko, minėtose sutartyse buvo apspręstas ir atsiskaitymo už ieškovės suteiktas paslaugas terminas: Transporto užsakymas Nr. 2019/(duomenys neskelbtini) – 30 dienos nuo CMR ir PVM sąskaitos-faktūros gavimo. Nežiūrint į tai, kad ieškovė ieškinyje deklaruoja, kad visi užsakymai yra įvykdyti ir nurodo jų įvykdymo datą, kuri sutampa su krovinio pristatymo data, norime pareikšti, kad mums iki šiol nėra pateiktas nei vienas CMR važtaraščio originalas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, atsakovei iki šiol nėra atsiradusi jokia prievolė apmokėti ieškovės nurodytas sąskaitas, nes ši, iki šiol, nėra tinkamai įvykdžiusi minėtų sutarties nuostatų, t. y., pateikusi CMR važtaraščių). Civilinio kodekso 6.33 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas <...>“. O minėto teisės akto 6.34 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos“. Taigi, faktiškai ieškinio pareiškimo teismui dieną, kaip ir šio atsiliepimo pateikimo teismui dieną, jokia materialinė ieškovės teisė neegzistavo ar, juo labiau, nebuvo pažeista. Ir dėl šios priežasties, mūsų įsitikinimu, ieškovės ieškinys privalo būti atmestas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018, nurodė, kad „21.Teisės kreiptis į teismą kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; kt.)“. O štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, teismas nurodė, kad „pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006)“.
Be to, šiuo atveju, atsakovo nuomone, taikytina ir Civilinio kodekso 6.46 straipsnio 2 dalis, kurioje teigiama, jog „Skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą“.
Būtent dėl aukščiau nurodytų motyvų, t. y., fakto, kad atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove pagal nurodytas sutartis dar nėra atsiradusi, negali sutikti ir su ieškovės reikalavimais priteisti iš atsakovės ieškinyje nurodytas palūkanas. Pastebėtina, kad ieškovė palūkanų mokėjimo terminą skaičiuoja ne taip, kaip įtvirtinta sutartyse, o taip, kaip jos vienašališkai nurodyta išrašytose sąskaitose ir ieškinyje – faktiškai apie 30 dienų po sąskaitos išrašymo dienos (nors, kaip minėta, sutartyse atsiskaitymo prievolė siejama su dokumentų gavimu, o ne su sąskaitos pateikimu). Nežiūrint į tai, kaip minėta, mūsų įsitikinimu, mūsų prievolė atsiskaityti pagal sutartis dar nėra atsiradusi ir dėl šios priežasties negalėjo būti mūsų ir pažeista. Kas savo ruožtu reiškia, kad nėra jokio pagrindo ir priteisti ieškinyje prašomų palūkanų.
Ieškovė atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė palikti galioti preliminarų sprendimą, o atsakovės prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus. Parodė, kad atsakovei CMR važtaraščio originalas nebuvo siųstas, bet buvo siųsta elektroninė važtaraščio versija, tai matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo. Atsakovės atstovas 2019-05-09 įsipareigojo sumokėti 1300 Eur per 7 d. po krovinio iškrovimo. Atsakovė mokėjimą turėjo atlikti nuo 2019-05-14 krovinio iškrovimo iki 2019-05-21, bet atsakovė ieškovui nesumokėjo. Nuo 2019-05-21 praleista atsiskaityti su ieškove iki kreipimosi į teismą su ieškiniu 2019-11-27 190 dienų. Todėl paskaičiuotos 8 proc. dydžio palūkanos nuo skolos 1573 Eur ir viso skola sudaro 1638,51 Eur.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019-05-09 buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 2019/269 dėl krovinio gabenimo iš Olandijos į Lietuvą. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėti už suteiktas transporto paslaugas 2019-05-17 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 929757 bendrai 1573,00 Eur dydžio sumai. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino. Atsakovė pagal nurodytą sąskaita nėra atsiskaičiusi (mokėjimo terminas suėjo 2019-05-21) ir yra skolinga 1573,00 Eur. Duomenų, kad atsakovė sąskaitą būtų apmokėjusi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų naujų įrodymų- šalių elektroninio susirašinėjimo – 2019-05-09 10:02 iš atsakovo atstovo V. P. (el.paštas vaidas.linterus@gmail.com) ieškovas gavo užsakymą kroviniui pervežti; 2019-05-09 10:40 iš V. P. (el.paštas vaidas.linterus@gmail.com) gavo el.laišką su patvirtinimu dėl apmokėjimo tvarkos: „Aš, V. P., įsipareigoju įmonei ,,UAB Hegelmann transporte/Kaunas'' už pervežimą sumokėti 1300 eur - 7 dienos po krovinio iškrovimo.“; 2019-05-09 12:44 Ieškovo transporto vadybininkė R. Š. persiuntė V. P. krovinį gabensiančios transporto priemonės valstybinius numerius (duomenys neskelbtini)MP491 ir prisegtas dokumentas „Užsakymo patvirtinimas“; 2019-05-09 12:46 Ieškovo transporto vadybininkė R. Š. persiuntė V. P. pastarojo atsiųstą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 2019/269 su Ieškovo antspaudu bei parašu ir modifikuota atsiskaitymo tvarka, kad atsiskaitoma už pervežimą per 7 dienas nuo krovinio iškrovimo); 2019-05-17 10:46 Ieškovo transporto vadybininkė R. Š. persiuntė V. P. sąskaitą faktūrą apmokėjimui; 2019-05-20 08:46 Ieškovo transporto vadybininkė R. Š. pakartotinai persiuntė V. P. sąskaitą faktūrą apmokėjimui; 2019-06-05 15:42 Ieškovo transporto vadybininkė R. Š. persiuntė V. P. CMR važtaraštį Nr.15308, kuris patvirtino krovinio pristatymą krovinio gavėjui. Kaip matyti iš šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo buvo įsipareigota sumokėti už pervežimą per 7 dienas nuo krovinio iškrovimo. Pristačius krovinį gavėjui krovinys buvo iškrautas 2019-05-14, todėl mokėjimo pareiga atsirado 2019-05-21 dieną, t.y. kaip ir nurodyta Ieškovo ieškinyje. Atsakovė savo pareigos – atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1573,00 Eur skolą, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai, 6.344 straipsnio 1 dalis).
Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atsakovės argumentai, kad atsakovei iki šiol nėra atsiradusi jokia prievolė apmokėti ieškovės nurodytas sąskaitas, nes ši, iki šiol, nėra tinkamai įvykdžiusi minėtų sutarties nuostatų, t. y., pateikusi CMR važtaraščio originalo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovei buvo pateiktas CMR važtaraščio kopijos el. paštu. Kroviniai buvo pristatyti, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas. Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos CMR Konvencijos nuostatos. CMR Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs tol, kol bus įrodyta priešingai. Atsakovė nėra nurodžiusi kodėl jai yra būtinas CMR važtaraščio originalas. Pagal CMR Konvencijos nuostatas net važtaraščio nebuvimas nėra priežastis nemokėti už suteiktas paslaugas.
CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovei praleidus piniginių prievolių įvykdymo terminą, iš atsakovės priteistinos 65,51 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo laiku nepamokėtos sąskaitos (už 190 dienų), skaičiuojant Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tvarka, taikant 8 proc. metinių palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1639,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui nustatytais terminais laiku neatsiskaičius su ieškovu už krovinio pervežimą, kyla pareiga mokėti palūkanas, todėl atsakovo nurodyti argumentai dėl priteistų palūkanų atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263- 270 str. str., 430 str.,
nusprendžia:
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-12-06 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-12909-494/2019, kuriuo ieškovei UAB „Hegelmann Transporte“ ieškinys buvo patenkintas visiškai ir ieškovei UAB „Hegelmann Transporte“ iš atsakovės UAB „Linterus“ buvo priteista 1573,00 Eur skola, 65,51 Eur palūkanų, iš viso 1638,51 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai 51 ct), 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1638,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 518,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.