Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos T. B. (toliau ir – pareiškėja), atstovaujamos globėjo ir turto administratoriaus N. Š., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir N. Š. pareiškimą dėl teismo leidimo priimti palikimą globotinės vardu išdavimo (suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir notarė G. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civ. byla Nr.e2YT-2344-921/2020 pareiškėjo pusseserė T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neveiksnia ir (duomenys neskelbtini) srityje, o pareiškėjas buvo paskirtas T. B. globėju ir turto administratoriumi. Pareiškėjas globoja ir rūpinasi T. B., padeda tvarkyti jos buitinius reikalus, nuveža pas gydytojus, nuperka maisto, padeda sumokėti mokesčius ir pan. T. B. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 3/4 dalis ji įstatymo nustatyta tvarka paveldėjo mirus jos mamai (duomenys neskelbtini) kita šio buto 1/4 dalis įregistruota jos mirusio tėvo P. B. vardu. (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu gyveno ir jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), T. B. įstatymo nustatyta tvarka palikimo po tėvo mirties nepriėmė. T. B. yra vienintelė P. B. pirmos eilės paveldėtoja, ką patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų Registro išrašas. Šiuo metu pareiškėjas, kaip T. B. globėjas ir turto administratorius, įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Jonavos rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo savo globotinės T. B. vardu po jos tėvo P. B. mirties. Turtas, kurį turėtų paveldėti T. B., yra buto adresu (duomenys neskelbtini) 1/4 dalis ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir priklausiniais (duomenys neskelbtini). Paveldimas turtas neapsunkintas skolomis ar kitais kreditoriniais įsipareigojimais. Tačiau notarė jam paaiškino, kad šiam veiksmui atlikti yra praleistas įstatyme nustatytas terminas, dėl kurio atnaujinimo reikia kreiptis į teismą. Terminą palikimui priimti po P. B. mirties T. B. praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Pareiškime nurodytos aplinkybės ir esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad dėl mirusio P. B. palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Mirusiojo dukra yra neįgali, nuo (duomenys neskelbtini) serga (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichinės būklės ji pripažinta neveiksnia (duomenys neskelbtini) ir negalėjo savo teisių įgyvendinti savarankiškai. O pareiškėjas, kaip neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėjas ir turto administratorius, paskirtas teismo tik 2020 m. liepos 23 d. sprendimu, t. y. jau praėjus įstatyme nustatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti. T. B. yra neįgali, serga (duomenys neskelbtini) ir dėl savo psichinės būklės negalėjo tinkamai ir laiku priimti palikimo, nes tuo metu neturėjo įstatymu nustatyto globėjo ir turto administratoriaus, kuris būtų padėjęs jai priimti palikimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Paveldimas turtas neapsunkintas skolomis ar kitais kreditoriniais įsipareigojimais. Kitų paveldėtojų nėra. Tai, kad po P. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta ir palikimo po jo mirties niekas nepriėmė, patvirtina 2020 m. gruodžio 7 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro pažyma dėl P. B. paveldėjimo bylos.

Dėl teismo leidimo išdavimo. Pagal CK 5.56 straipsnį paveldėjimo teisinių santykių srityje neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. CK 3.244 straipsnio 3 dalis nustato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai nustato, kad globėjas privalo tvarkyti globotinio turtą išimtinai tik paties globotinio interesais. 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-2344-921/2020 T. B. pripažinta neveiksnia (duomenys neskelbtini), o jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas, kuri turėtų priimti palikimą neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje pripažintos T. B. vardu, gavęs teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis, 3.244 straipsnio 3 dalis). Priėmęs palikimą pagal įstatymą savo neveiksnios globotinės T. B. vardu po jos tėvo P. B. mirties, pareiškėjas savo globotinės teisių ir teisėtų interesų nepažeis, jai priklausančiu turtu disponuos tinkamai ir naudos jį išskirtinai globotinės būtiniems poreikiams tenkinti.

Teismas 2021 m. sausio 20 d. rezoliucija pareiškimą priėmė, suinteresuotu asmeniu į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukė notarę G. P. ir nustatė suinteresuotiems asmenims 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Teismas, vadovaudamasis CPK 577 straipsniu, pagal kurį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdyje.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas nurodė, jog, nors jam ir nėra žinoma apie palikėjo skolas, tačiau neatmestina, kad tokios skolos gali egzistuoti, todėl mano, jog būtų protinga palikimą priimti pagal apyrašą, tuo labiau, kad iš turto, esančio Utenoje, praktiškai likę tik griuvėsiai, o žemė paties palikėjo yra perleista.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog šis trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos įstatyme numatytas siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto.

Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. Gyventojų registro išrašo (b. l. 20) nustatyta, kad pareiškėja yra P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Iš 2020 m. gruodžio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų (b. l. 22–26) nustatyta, jog P. B. vardu nuosavybės teises yra registruoti nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), o būtent: 1/4 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatas–ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2020 m. gruodžio 7 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro pranešimo dėl P. B. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) nustatyta, kad po P. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Iš byloje pateikto 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2344-921/2020 nustatyta, kad pareiškėja yra pripažinti neveiksnia (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu sprendimu pareiškėja buvo pripažinta ribotai veiksnia (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos globėju, rūpintoju ir turto administratoriumi buvo paskirtas N. Š. (pareiškėjas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja T. B. yra mirusiojo P. B. dukra (ką patvirtina pateiktas Gyventojų registro išrašas) ir kad ji, būdama vienintelė žinoma pirmos eilės įpėdinė, pageidaujanti (per globėją, kuris ją atstovauja) priimti palikimą, praleido įstatyme nustatytą terminą po tėvo P. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusiam palikimui priimti.

Kaip minėta, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priimti, atsižvelgia į tai, kad pareiškėja jos tėvo mirties metu jau sirgo (duomenys neskelbtini), ir į tai, kad tik 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėja savalaikiai ir nesikreipė į notarę dėl tėvo P. B. palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjos psichinis sutrikimas ir pripažinimas neveiksnia asmeninių turtinių ir asmeninių turtinių santykių srityse, tarp kurių yra paveldėjimo teisinių santykių sritis, teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, jog T. B. elgėsi nesąžiningai. CK numatytas terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo (šiuo atveju šis terminas pirmos eilės įpėdiniams priimti palikimą yra trys mėnesiai nuo palikėjo mirties), nėra labai ilgas, todėl visiškai tikėtina, kad T. B., tėvo mirties metu jau turėdama psichinių sutrikimų, kurie neabejotinai ir turėjo įtakos palikimo savalaikiam nepriėmimui, dėl savo sveikatos būklės negalėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, jog palikėjas P. B. mirė jau daugiau kaip prieš (duomenys neskelbtini) metus, per kuriuos dėl jo palikimo priėmimo galėjo kreiptis ne tik pirmos ir antros eilių įpėdiniai, bet ir visų kitų tolesnių eilių įpėdiniai, tačiau į notarę daugiau niekas nesikreipė, nors maksimalus 18 mėnesių terminas visų eilių įpėdiniams priimti palikimą jau yra pasibaigęs.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos globėjo paaiškinimus teismo posėdyje, suinteresuotų asmenų nuomonę bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog T. B. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo P. B. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnio 1 dalis).

(duomenys neskelbtini) mirus P. B., kuris nepaliko testamento, pagal įstatymą jo pirmos eilės įpėdiniai yra jo vaikai (CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienintelė palikėjo dukra T. B., kaip nustatyta, yra pripažinta neveiksnia (duomenys neskelbtini) srityje, o jos globėjas ir turto administratorius yra N. Š..

Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs šioje srityje asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu. Jeigu rūpintojas šio sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą priimti palikimą gali duoti teismas. (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis nustato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Teismo leidimas yra papildoma neveiksnaus arba ribotai veiksnaus asmens turtinių teisių apsaugos garantija. Teismas, siekdamas apsaugoti neveiksnaus ir/arba ribotai veiksnaus asmens teises, turėtų būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 41 patvirtinta apžvalga).

Kadangi asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu turtu (CK 5.52 straipsnis), o palikėjui P. B. priklausė tik 1/4 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir priklausiniais be žemės, esantys (duomenys neskelbtini) (kurie, pareiškėjo teigimu, yra bebaigią sugriūti, todėl greičiausiai gali tekti juos išregistruoti iš registrų, kad nebūtų skaičiuojami mokesčiai), o, be to, egzistuoja tikimybė, jog palikėjas galėjo turėti ir skolų, apie kurias pareiškėjui dar nepavyko išsiaiškinti, teismas duoda leidimą pareiškėjui N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą neveiksnios globotinės T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po jos tėvo P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kadangi toks palikimo priėmimo būdas, teismo nuomone, geriausiai atitiks globotinės interesus. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėjas pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis tenkantis kiekvienam proceso dalyviui yra mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 ir 5.57 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578, 579–582 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Įstatyminei pirmos eilės įpėdinei T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą pagal įstatymą.

Išduoti leidimą N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip globėjui, rūpintojui ir turto administratoriui priimti palikimą (duomenys neskelbtini) mirusio P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą neveiksnios ir ribotai veiksnios T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti pagal apyrašą.

Trijų mėnesių terminą palikimui pagal apyrašą priimti neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityje T. B. vardu jos globėjui N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, jog dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėjas pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.