- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-435-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17726-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Laringa“
- Atsakovas
- UAB „Vetaris“, UAB „Dimtransa“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Laringa“ ir atsakovo UAB „Vetaris“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laringa“ ieškinį atsakovui UAB „Dimtransa“ bei atsakovo UAB „Dimtransa“ priešieškinį ieškovui UAB „Laringa“ “ ir atsakovui UAB „Vetaris“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Laringa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Dimtransa“ 25 985,77 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Laringa“ pagal UAB „Dimtransa“ vienkartines krovinio pervežimo sutartis teikė transportavimo paslaugas atsakovui. Pagal 2013-02-12 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. DT-000153V krovinį jis gabeno į Lenkiją, pagal 2013-03-19 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. DT-000261V - į Rusiją, pagal 2013-03-22 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. DT- 000277V - į Rusiją, pagal 2013-04-05 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. DT - 000295V - į Vokietiją bei pagal 2013-04-10 vienkartinę krovinio gabenimo sutartį Nr. DT - 000285V - į Rusiją. Teigia, kad pagal šias sutartis apmokėjimas turėjo būti atliekamas per 30 dienų po PVM sąskaitų faktūrų pateikimo, kad PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos laiku, tačiau atsakovas yra apmokėjęs tik vieną sąskaitą 8 286,72 Lt sumai. Nurodė, kad ragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau 25 985,77 Lt įsiskolinimas nėra sumokėtas. Skolininkas yra laikomas pažeidęs prievolę ir tokiu būdu privalo kreditoriui grąžinti įsiskolinimą ir atlyginti visus susidariusius nuostolius. Pasak ieškovo, atsakovas neginčijamai yra pažeidęs sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Dimtransa“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2013-04-10 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. DT - 000285V UAB „Laringa“ įsipareigojo pervežti 21,5 tonos 15 353,27 eurų vertės krovinį (obuolius), faktinį pervežimą atliko UAB „Vetaris“, ką patvirtina CMR važtaraštis. 2013-04-15 automobilis su kroviniu buvo muitinėje Sankt-Peterburge, Rusijos Federacijoje, jį išmuitino ir nusiuntė išsikrauti į sandėlį adresu: Nepokorenii g. 63, Sankt-Peterburgas, Rusijos Federacija, tačiau po išmuitinimo automobilis dingo, t.y. atsakovas negalėjo susisiekti nei su ieškovo UAB „Laringa“ atstovais, nei su automobilio vairuotoju. 2013-04-16 automobilis jau buvo Vilniuje, tačiau krovinys į išsikrovimo vietą taip ir nebuvo pristatytas. Nei atsakovas, nei gavėjas jokių duomenų apie krovinio buvimo vietą neturi. Aplinkybė, jog ant krovinį lydėjusio CMR važtaraščio nėra jokių krovinio pristatymo gavėjui žymų, reiškia, jog krovinys Rusijos Federacijoje po muitinės patikrinimo dingo ir niekada nebuvo pristatytas gavėjui, kas yra konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nutartyje. 2013-04-17 gavėjas pateikė atsakovui UAB „Dimtransa“ pretenziją, 2013-04-18 pretenzijos papildymą, kuriais atsakovo ir gavėjo sudarytos krovinio pervežimo sutarties pagrindu pareikalavo UAB „Dimtransa“ atlyginti dėl krovinio praradimo gavėjo patirtus 20 525,03 EUR dydžio tiesioginius nuostolius. 2013-04-18 aktu dėl priešpriešinių reikalavimu įskaitymo Nr. 2013-04-18-01 UAB „Dimtransa“ ir gavėjas įskaitė tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir tokiu būdu UAB „Dimtransa“ atlygino gavėjo patirtus nuostolius. Teigė, kad dėl UAB „Dimtransa“ atsiradusios žalos (nuostolių) atsakingi UAB „Laringa“ ir UAB „Vetaris“, tad iš jų priteistini 70 868,82 Lt dydžio nuostoliai. Atsakovo manymu, UAB „Laringa“ reikalavimas dėl 9 322,56 Lt skolos pagal sutartį Nr. DT - 000285V priteisimo yra nepagrįstas, nes jis savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovo prievolė sumokėti užmokestį už krovinio pervežimą pagal sutartį laikytina priešpriešine, todėl ieškovas savo prievolės pagal sutartį neįvykdė (CK 6.58 str. 1 d.) ir neturi pareigos vykdyti. UAB „Laringa“ nėra atlyginęs UAB „Dimtransa“ padarytos žalos. Kadangi UAB „Dimtransa“ turima reikalavimo teisė (dėl nuostolių atlyginimo) į ieškovą UAB „Laringa“ ženkliai viršija ieškovo prašomą priteisti sumą, UAB „Dimtransa“ yra sustabdęs savo prievolių, kilusių iš ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių Nr. LRN2517, LRN2537, LRN2540, LRN2547) ieškovui vykdymą (CK 6.58 str., 6.69 str.). Teigė, kad turi teisę sustabdyti savo prievolės ieškovui vykdymą iki kol ieškovas atlygins atsakovo patirtus nuostolius.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Dimtransa“ kreipėsi į teismą priešieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „Laringa“ ir UAB „Vetaris“ 70 868,82 Lt dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo reikalaujamos priteisti nuostolių sumos, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įrodymų rinkimo išlaidas - 258,94 Lt. Nurodė, kad 2013-04-10 UAB „Dimtransa“ ir ribotos atsakomybės bendrovė „Prekybos namai“ MANACHEM“ sudarė krovinio pervežimo sutartį, kuria UAB „Dimtransa“ įsipareigojo iš Vokietijos (adresai: 1)Gewerbegebiet Fahnen Obst, Fa. OGM, D-99100 Gierstadt, Vokietijos Federacinė Respubika; 2)VEOS Vertriebsgesellshaft fur Obst GmbH, Hauptstrasse 2a, D-01809 Dohna OT Rohrsdorf. Vokietijos Federacinė Respublika) (toliau - pasikrovimo vieta) į Rusijos Federaciją (adresas: Sofijskaja g. 60, RU-192241 Sankt-Peterburgas, Rusijos Federacija) (toliau - išsikrovimo vieta) krovininiu automobiliu pervežti 21,5 tonos svorio krovinį), kurio vertė sudaro 15 363,27 EUR. Šiai sutarčiai įvykdyti jis pasitelkė atsakovą UAB „Laringa“, su kuriuo 2013-04-10 sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. DT-000285V, kuria UAB „Laringa“ įsipareigojo iš pasikrovimo vietos į išsikrovimo vietą pervežti krovinį sutartyje nurodytais terminais. CMR važtaraštis patvirtina, kad faktinį krovinio pervežimą atliko atsakovas UAB „Vetaris“, kurį sutarčiai įvykdyti pasitelkė UAB „Laringa“. Remiantis UAB „Dimtransa“ ir UAB „Laringa“ sudaryta sutartimi, krovinys buvo pakrautas pasikrovimo vietoje į krovininį automobilį valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini)DN021 2013-04-10/11, automobilis 2013-04-13 muitinosi UAB „Volkis“, adresu: Metalo g. 7, Vilniuje, 2013-04-13 fitosanitarinės patikros metu buvo nustatyta, kad krovinio (šviežių obuolių) temperatūra yra -3,8° C, kas užfiksuota važtaraštyje ir nuotraukoje. Ieškovo turimais duomenimis, 2013-04-15 automobilis buvo muitinėje Sankt-Peterburge, Rusijos Federacijoje, jį išmuitino ir nusiuntė išsikrauti į sandėlį adresu: Nepokorenii g. 63, Sankt-Peterburgas, Rusijos Federacija. Po išmuitinimo automobilis dingo. Nei UAB „Dimtransa“, nei gavėjas jokių duomenų apie krovinio buvimo vietą neturi. 2013-04-17 gavėjas pateikė ieškovui pretenziją, 2013-04-18 pretenzijos papildymą, kuriais UAB „Dimtransa“ ir gavėjo sudarytos krovinio pervežimo sutarties pagrindu pareikalavo atlyginti dėl krovinio praradimo gavėjo patirtus 20 525,03 EUR tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro krovinio vertė (15 363,27 EUR), muitinės mokestis (49,36 EUR), muitas (1 989 EUR), pridėtinės vertės mokestis (3 123,40 EUR). 2013-04-18 aktu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo Nr. 2013-04-18-01 UAB „Dimtransa“ ir gavėjas įskaitė tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir tokiu būdu UAB „Dimtransa“ atlygino gavėjo patirtus nuostolius. Nurodė, kad iš CMR važtaraščio matyti, kad faktinį krovinio pervežimą atliko atsakovo UAB „Laringa“ pasitelktas UAB „Vetaris“, todėl jis laikomas faktiniu vežėju CMR konvencijos prasme. Iš tarp atsakovų sudarytos sutarties darytina išvada, kad UAB „Laringa“ laikytinas susitariančiuoju vežėju ir taip pat atsako prieš ieškovą kaip vežėjas CMR konvencijos prasme, kad turi teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš abiejų tarptautiniame krovinio vežime dalyvavusių vežėjų - tiek susitariančiojo, tiek faktinio. Atsakovai taip pat turi pareigą kompensuoti visą užmokestį už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitas su Krovinio vežimu susijusias išlaidas (CMR konvencijos 23 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vetaris“ atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad pervežimo santykiams taikytina CMR konvencija. Siuntėju buvo dvi Vokietijos įmonės, o gavėju - Rusijos bendrovė „Prekybos namai“ MANACHEN. Sutartį dėl krovinio pervežimo gavėjas sudarė su ieškovu (2013-04-10 transporto užsakymas Nr. DT-000328K), tad UAB „Dimtransa“ laikytinas pirmuoju (susitariančiuoju) vežėju. Ieškovas krovinio pervežimui pasitelkė kitą vežėją, t.y. UAB „Laringa“ (2013-04-10 Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis NR. DT-000285V). Nurodė, kad gavėjui nuostoliai yra atlyginti ir juos atlygino pirmasis (susitariantysis) vežėjas, t.y. ieškovas, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę atsakovams, remiantis CMR Konvencijos 3 ir 36 str. Ieškovas sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, iš kitų vežime dalyvavusių vežėjų gali reikalauti regreso teise (CMR 37 str.), jei jis juos atlygino pagristai, kad turi būti nustatyta, (i) kokie vežėjai dalyvavo vežime, (ii) dėl kurio iš jų kaltės buvo padaryta žala, (iii) kad vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo. UAB „Vetaris“ obuolių krovinio vežėju nebuvo (nei susitarė dėl krovinio pervežimo, nei jį faktiškai vežė). Įrašas CMR važtaraštyje neįrodo, kad krovinį vežė UAB „Vetaris“. Nurodė, kad pervežimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Laringa“, kad ieškovas dėl pervežimo metu kilusių problemų bendravo su UAB „Laringa“ direktore, automobilio ir priekabos, kuriais vykdytas pervežimas, savininku yra UAB „Laringa“. UAB „Dimtransa“ nenurodė kitų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad faktinį vežimą vykdė būtent jis.
Ieškovas UAB „Laringa“ atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Laringa“ pasitelktas vežėjas pristatė ir perdavė krovinį gavėjui. Pasak atsakovo, krovinys balandžio 10-11 d. buvo pakrautas Vokietijoje, balandžio 13 d. - muitinosi Lietuvoje, balandžio 15 d. automobilis buvo muitinėje Sankt-Peterburge, išmuitintas, vėliau vežėjas gavo žinutę iš ieškovo atstovės vykti į autoservisą tikslu atspausdinti termogramą. Kadangi vežėjas nežinojo adreso, kur randasi ieškovo minimas autoservisas, vežėjui telefonu buvo nurodyta, kad atvyks brokeriai, kurie vežėją palydės. Tačiau atvykus brokeriams vežėjui buvo nurodyta, kad nėra laiko vykti į autoservisą, reikia išsikrauti ir vežėjas brokerių buvo nukreiptas ne į servisą ar į sandėlį adresu Nepokorenii g. 63, Sankt-Peterburgas, Rusijos Federacija, bet į netoli muitinės esančią teritoriją, kur krovinys buvo iškrautas. Kadangi krovinio perdavimas vykdomas dviem etapais (CMR konvencija), krovinio pristatymas į paskirties vietą dar nelaikomas krovinio perdavimu ir vežėjo atsakomybės už jį pabaiga. Tam, kad krovinys būtų laikomas perduotu, jis turi būti perduotas gavėjui, pastarajam pasirašant važtaraštyje apie krovinio gavimą. Išmuitinus krovinį, gavėjas jį priėmė, važtaraštį pasirašė, ką patvirtina CMR važtaraščio Nr. 0421904 nuorašas, jo originalas perduotas Vilniaus apskrities VPK. UAB „Dimtransa“ teismui pateiktas CMR važtaraštis yra egzempliorius, skirtas siuntėjui. Ir patvirtina krovinio pakrovimo faktą ir nekeliauja kartu su kroviniu. Teigė, kad krovinys buvo tinkamai pristatytas bei perduotas gavėjui, tad UAB „Laringa“ atsakomybė už krovinį pasibaigė nuo faktinio vežėjo UAB „Vetaris“ krovinio perdavimo gavėjui momento, kai gavėjas, priėmęs krovinį, pasirašė važtaraštį. Vežėjo atsakomybė už krovinį laikytina pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas arba siuntėjo reikalavimu nurodytas gavėjas priims krovinį ir pasirašys važtaraštyje, liekančiame vežėjui, nors vėliau ir teigtų, kad krovinys nebuvo pristatytas i važtaraštyje nurodytą vietą. Nesutiko su reikalavimu priteisti palūkanas, įtvirtintas CMR konvencijos 27 str. 1 d. ir CK 6.37, 6.210 str. Teismas, priteisdamas 5 proc. dydžio metinių palūkanas pagal specialią CMR konvencijos normą, negali tenkinti reikalavimo dėl 6 proc. metinių procesinių palūkanų (CK 6.210 str. 2 d.) priteisimo, nes būtų pažeista sutartinės civilinės atsakomybės kompensacinė paskirtis ir beveik dvigubo dydžio palūkanų, palyginus su tomis, kurias numato įstatymas, priteisimas vienu metu už ta patį laikotarpį reikštų baudinės sankcijos atsakovams taikymą, t.v. dvigubą nubaudimą, o ne realų ieškovo patirtos žalos kompensavimą. Pagal teismų praktiką taikytina 5 proc. palūkanų norma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Dimtransa“ 16 663,21 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 321,19 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Laringa“; priteisė iš ieškovo AB „Laringa“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Dimtransa“; priteisė solidariai iš UAB „Laringa“ ir UAB „Vetaris“ 70 868,82 Lt nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui UAB „Dimtransa“. Priimdamas sprendimą, teismas iš byloje esančios iš Vilniaus apylinkės prokuratūros gautos CMR važtaraščio Nr. 0421904 spalvotos kopijos nustatė, kad šis važtaraštis patvirtina ginčo krovinio vežimą. Atkreipė dėmesį, jog nors UAB „Laringa“ ir UAB „Vetaris“ atstovas teismo posėdyje nurodė, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui, ką patvirtina gavėjo spaudas važtaraščio 23 grafoje, tačiau pažymėjo, jog iš važtaraštyje esančio spaudo sunku spręsti apie jo priklausymą būtent krovinio gavėjui. Atsižvelgiant į tai, kad 23 grafoje faktiškai turi būti vežėjo duomenys, tarp jų ir vežėjo spaudas bei parašas, kad vežėjo (UAB „Vetaris“) spaudas yra, teismas sprendė, kad ir parašas galėtų priklausyti vežėjo darbuotojui (kaip privalomas 23 grafos rekvizitas), o ne krovinio gavėjui. Pažymėjo, jog teismui nepateikti jokie kiti duomenys, kad 23 grafoje yra būtent krovinio gavėjo parašas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad krovinio gavėjas patvirtino, jog krovinys atitiko muitinės formalumus, bet išvažiavęs iš muitinės teritorijos su kroviniu dingo. Taigi, atvykimą patvirtinantis spaudas, jei sutikti su atsakovų pagal priešieškinį atsakovų teigimu, 23 grafoje, yra, bet iškrovimą patvirtinančių duomenų nėra. Pažymėjo, jog UAB „Dimtransa“ pateikti važtaraščiai papildomai pagrindžia teismo išvadą, kad ginčo krovinys nebuvo pristatytas gavėjui ir iškrautas. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors byloje kilo klausimas, ar UAB „Dimtransa“ turi teisę reikalauti nuostolių priteisimo, teismas, esant pateiktiems duomenims apie atlygintus nuostolius, taip pat į tai, kad ribotos atsakomybės bendrovė „Prekybos namai“ MANACHEM“ 2013-11-27 raštu patvirtino, kad sutarties sudarymo metu ir jos vykdymo metu jai buvo žinoma, kad UAB „Dimtransa“ veikia kaip ekspeditorius, kad faktiškai yra nepristatytas krovinys, patikėtas UAB „Laringa“, jo perduotas vežti UAB „Vetaris“, padarė išvadą, kad šiuo atveju pagrindas priteisti nuostolius iš atsakovų CMR konvencijos 3 ir 36 straipsnio, taip pat CK 6.280 str. pagrindais, egzistuoja. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, dėl to UAB „Dimtransa“ reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Vetaris“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nors apeliantas buvo pasirašęs atstovavimo sutartį, tačiau sutarties ar CPK numatytų teisių ir pareigų, kaip atstovas, nevykdė. Apeliantas supranta, jog pats privalėjo būti aktyvus, jog jis yra bylos šalis, ir, kad iš dalies jis yra pats kaltas dėl susidariusios situacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašo įvertinti nurodytas aplinkybes ir atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei į žmogiškąjį faktorių, kuris nulėmė tokių aplinkybių susiklostymą. Kalbant apie absoliutaus negaliojimo pagrindus, kyla klausimas, kodėl nagrinėjant bylą į jos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas vairuotojas vairavęs vilkiką, kadangi nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad atsakovo vairuotojas nesilaikė minimalių atsargumo ar atidumo reikalavimų. Dėl šių priežasčių, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl ko byla turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog jokios pervežimo sutarties tarp apelianto ir UAB „Laringa“ nėra. Už šį pervežimą apeliantas negavo jokio užmokesčio ir negalėjo gauti, nes jame nedalyvavo. Tai, kad apeliantas buvo faktinis vežėjas galima teigti tik iš CMR važtaraščio, dėl kurio galimo klastojimo apeliantas kreipėsi į atitinkamas institucijas. Pirmos instancijos teismas vertino sutartį, tačiau jeigu vežimas būtų vykdomas pagal šią sutartį, būtent atsakovas buvo įsipareigojęs atlyginti nuostolius tretiesiems asmenims. Byloje pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje matyti, jog apeliantas nebuvo kviečiamas kaip liudytojas, todėl, kad šiame pervežime jis nedalyvavo. Taigi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi tik CMR važtaraščiu ir jame nurodytais UAB „Vetaris“ rekvizitais, nes kita bylos medžiaga paneigia aplinkybę, jog faktinis vėžėjas buvo apeliantas.
Apeliantas UAB „Laringa“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas tenkino UAB „Dimtransa“ priešieškinio dalį bei sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo ieškinį bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui šioje dalyje iš naujo, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovas informavo teismą, kad ieškovas ir AB „Lietuvos draudimas“ 2012-12-18 sudarė vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimą, pagal kurį draudikas ir draudėjas vadovaudamiesi draudiko taisyklėmis apdraudė draudėjo atsakomybę už vežamus/ ekspedijuojamus krovinius 350 000 Lt sumai, nurodė, kad ši draudimo apsauga galioja ir automobiliui, kuriuo buvo vykdomas UAB „Dimtransa“ užsakymas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas priešieškinio dalyje tampa atsakovu ir negali savarankiškai nurodyti bylos šalių procesinės padėties, ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė draudiką įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes jei teismas tenkintų priešieškinį, tai priešieškinyje nurodytą žalą turėtų atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė draudiko. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą taipogi turėjo būti įtrauktas ir krovinio užsakovas Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė, nes teismo sprendimas gali sukurti jam teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo priešieškinį netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas bei nepaisė LAT praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje nustatyta, kad užsakovas Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė su atsakovu UAB „Dimtransa“ sudarė ir pasirašė krovinio pervežimo sutartį. Šioje sutartyje Rusijos bendrovė įvardijama „užsakovu“, o UAB „Dimtransa“ įvardijama „vėžėju“. Atitinkamai šios sutarties 2 punkte nurodoma, kad pervežimas vykdomas remiantis CMR konvencijos sąlygomis. Sutartyje aiškiai nustatyta pervežimo kaina- 2 850 Eur. Bylos duomenimis užsakovas vežėjui UAB „Dimtransa“ atsiskaitė už šias paslaugas įskaitymu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Dimtransa“ laikomas vežėju CMR konvencijos turinio kontekste, nes sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą ir gavo atlyginimą ir už vežimą. Todėl, teismas spręsdamas atsakovų atsakomybės klausimą, privalėjo įvertinti, kad priešieškinys visa apimtimi negali būti taikomas vien tik UAB „Laringa“ ir UAB „Vetaris“, nes dalį žalos atlyginimo kaštų turi prisiimti ir UAB „Dimtransa“. Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovai priešieškinio dalyje nepateikė įrodymų, kad krovinys buvo pristatytas užsakovui. Tiek teismui siųstose procesiniuose dokumentuose, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad krovinys buvo perduotas užsakovui, o tas aplinkybes patvirtina CMR važtaraštyje esantis užsakovo spaudas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vetaris“ atsiliepime į UAB „Laringa“ apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Atsakovas sutinka su apelianto išdėstytais motyvais dėl draudimo bendrovės įtraukimo į bylą atsakovu, taip pat sutinka su tuo, jog UAB „Vetaris“ nėra tinkamas atsakovas, kadangi UAB „Vetaris“ išviso nedalyvavo krovinio pervežime. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ neginčijo savo pareigos atlyginti UAB „Dimtransa“ patirtą žalą, jeigu teismas laikytų, kad pastarojo reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovas pažymi, jog jis nedalyvavo krovinio pervežime.
Atsakovas UAB „Dimtransa“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus. Nurodo, kad apelianto UAB „Laringa“ pateikti argumentai nepagrindžia nei vieno iš įstatyme įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo. Be to, net tuo atveju, kai vėžėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tai neįpareigoja UAB „Dimtransa“ kreiptis dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į vėžėjo atsakomybės draudiką. Nagrinėjamu atveju, UAB „Dimtransa“ buvo laisvas pareikšti ieškinį (priešieškinį) tiesiogiai UAB „Laringa“ ir UAB „Vetaris“. Atsakovo manymu, krovinio gavėjo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu ne tik, kad nelemtų kitokio teismo sprendimo, bet dar ir labai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes gavėjas yra Rusijoje registruota bendrovė. Nurodo, kad byloje yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, jog UAB „Laringa“ savo įsipareigojimo pristatyti krovinį gavėjui neįvykdė, todėl UAB „Laringa“ laikytinas atsakingu už UAB „Dimtransa“ patirtą žalą. Atsakovo įsitikimu, apelianto UAB „Laringa“ teiginiai, jog UAB „Dimtransa“ taip pat turėtų prisiimti dalį žalos atlyginimo kaštų, yra niekuo nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, apelianto UAB „Laringa“ teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko materialinės teisės normų taikymą, nepagrįsti. Atsakovas pasisakydamas dėl apelianto UAB „Vetaris“ apeliacinio skundo nurodo, jog apeliantas pats pripažįsta, jog pasitikėjo UAB „Laringa“ ir sutiko pavesti bylos vedimą UAB „Laringa“ pasiūlytiems advokatams. Taigi UAB „Vetaris“ laisva valia ir savo noru įgaliojo savo teisėms ir interesams atstovauti advokato M. K. kontoros advokatus. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, o kartu ir nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nėra pasisakę dėl jokių vairuotojo V. L. materialiųjų teisių ir pareigų. Todėl CPK 329 str. 2 d. 2 p. norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. UAB „Dimtransa“ nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti ir jokių kitokių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą. Pažymi, jog bylos šalys turėjo teisę, bet ne pareigą, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Laringa“ vairuotoją. UAB „Dimtransa“ pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad faktinį krovinio pervežimą atliko UAB „Vetaris“. Nagrinėjamu atveju UAB „Vetaris“ ne tik yra nurodytas kaip vėžėjas krovinį lydėjusiame CMR važtaraštyje, bet taip pat bendrovei „Vetaris“ buvo išduota TIR knygelė, kuri buvo panaudota pervežant krovinį. Atsakovas pabrėžia, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą konstatuoti, kad UAB „Laringa“ ir UAB „Vetaris“ yra solidariai atsakingi už ieškovo patirtą žalą (nuostolius) ir teismas pagrįstai tenkino UAB „Dimtransa“ reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Dimtransa“ ir ribotos atsakomybės bendrovė „Prekybos namai“ MANACHEM“ 2013-04-10 sudarė krovinio pervežimo sutartį (t. 2, b.l. 9-10,11-12), kuria UAB „Dimtransa“ įsipareigojo iš Vokietijos į Rusijos Federaciją (adresas: Sofijskaja g. 60, RU-192241 Sankt-Peterburgas, Rusijos Federacija) krovininiu automobiliu pervežti 21,5 tonos svorio krovinį – obuolius. Šiai sutarčiai įvykdyti ieškovas UAB „Dimtransa“ sudarė su atsakovu UAB „Laringa“ 2013-04-10 vienkartinę krovinio gabenimo sutartį Nr. DT - 000285V (t. 2, b.l. 17). Šiam vežimui vykdyti atsakovas UAB „Laringa“ pasitelkė atsakovą UAB „Vetaris“, kurie 2012-01-12 yra sudarę paslaugų teikimo sutartį (2 t., 116 b.l.). Pagal šią sutartį šalys sutarę, kad paslaugų teikėjas teiks užsakovui su ekspedijavimu ir krovinių vežimu susijusias paslaugas, įskaitant bet neapsiribojant krovinių pervežimo organizavimo, dokumentacijos (muitinės, draudimo ir kt.), susijusios su vežimu ar ekspedijavimu, tvarkymo, automobilių nuomos ir vairavimo, kitas paslaugas. Be to 2011-12-01 automobilio nuomos sutartimi (t. 2, b.l. 113-114) UAB „Laringa“ išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį sunkvežimį DAF XP95-480 UAB „Vetaris“. Su šia transporto priemonę atsakovas UAB „Vetaris“ vykdė pervežimą krovinio tarptautiniu maršrutu iš Vokietijos į Rusijos Federaciją, ką patvirtina byloje esantis tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. 0421904.
Dėl apelianto UAB „Laringa“ apeliacinio skundo
Apeliantas UAB „Laringa“ kelia klausimą dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo, dėl ko teismas netinkamai nustatė ieškovo vaidmenį pervežimo procese.
Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė [CK6] CK 6.808 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-13 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-104/2006; 2006-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, ir kt.).
Atsakovas UAB „Dimtransa“ šioje byloje nagrinėjamu atveju CMR konvencijos prasme yra vežėjas, kaip ir UAB „Laringa“ santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Laringa“, o taip pat atsakovas UAB „Vetaris“. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas iš kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tai, kas CMR važtaraštyje yra nurodytas vežėju, teisinės reikšmės kvalifikuojant šalių teisinius santykius turi tais atvejais, kai iš siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutarties neaišku, ar susitariančioji su siuntėju šalis įsipareigojo teikti ekspedijavimo ar vežimo paslaugas. Vien tai, jog CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007). Taip pat nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo UAB „Laringa“ atsakomybės kito CMR konvencijos prasme vežėjo ieškovo UAB „Dimtransa“ atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir pirmos instancijos teismas nustatė, kad krovinį prarado faktinis vežėjas atsakovas UAB „Vetaris“, kuris krovinio iki CMR važtaraštyje nurodytos vietos (Sofijskaja g. 60, RU-192241 Sankt-Peterburgas, Rusijos Federacija) nepristatė.
Apeliantas UAB „Laringa“ ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad krovinys į nurodytą vietą nebuvo pristatytas, tačiau apelianto nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos bylos įrodymais ir duomenimis. Pirmos instancijos teismas išanalizavo krovinio siuntėjo OOO „MENACHEM“ raštus, pretenzijas (t. 2, b.l. 26-27, 28-31), OOO Torgovyj dom „MENACHEM“ ir UAB „Dimtransa“ atliktą tarpusavio įsiskolinimų užskaitą (t. 2, 32, 33 b.l.), iš Vilniaus apylinkės prokuratūros gautą CMR važtaraščio Nr. 0421904 kopiją (t. 3, b.l.74, vertimas b.l. 109, 10) ir padarė pagrįstą išvadą, kad krovinys į CMR važtaraštyje nurodytą paskirties vietą nepristatytas. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta šių įrodymų analize, teismo sprendimo motyvų neatkartoja. Taip pat kolegija sutinka su teismo išvada, kad važtaraštyje esantys įrašai ir spaudai nėra pagrindas spręsti, kad krovinys buvo pristatytas į jo paskirties/iškrovimo vietą. Pažymėtina ir tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklaustas liudytoju V. L., kuris parodė, kad dirbdamas UAB „Laringa“ vairuotoju minėtos bendrovės direktorės nurodymu vežė automobiliu MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini)DN 021 krovinį 21,4 tonas obuolių į Rusiją. Taip pat jis parodė, kad krovinį iškrovė ne CMR nurodytoje pristatymo vietoje, o nežinomų asmenų paliepimu kitoje vietoje (t. 2, b.l. 102-103). Tokiu būdu krovinį vežusio vairuotojo parodymai tik patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad krovinys pagal CMR važtaraštyje nurodytą adresą nebuvo pristatytas.
Dėl AB „Lietuvos draudimas“ procesinės padėties
Apeliantas nurodo, kad UAB „Dimstansa“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškė ne tam asmeniui, nes ji turėjo reikšti ieškinį UAB „Laringa“ civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, kuris turėjo byloje būti atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu. Su tokiu apelianto argumentu kolegija nesutinka.
Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 57 str. 2 d., vežėjas, atliekantis tarptautinius vežimus, remdamasis tarptautinėmis sutartimis, apdraudžia savo civilinę atsakomybę už nuostolius, kurie vežimo metu gali būti padaryti kroviniui arba tretiesiems asmenims. Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai. Todėl reikalavimus reiškiantis asmuo gali reikalauti nuostolių atlyginimo tiek iš vežėjo, tiek ir tiesiogiai iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį, taip pat reikšti ieškinį vežėjui ir draudikui kaip bendraatsakoviams.
Teismas, gavęs ieškinį atlyginti žalą dėl krovinio praradimo ar jo sugadinimo ir nustatęs, kad vežėjo civilinė atsakomybė yra apdrausta ir draudimo sutartis vežimo metu buvo galiojanti, įtraukia dalyvauti byloje draudimo kompaniją, tačiau teismas negali pareikšti ieškinio už ieškovą, todėl patraukimas asmens atsakovu byloje yra ieškovo prerogatyva (CPK 45 str. 3 d.). Pirmos instancijos teismas savo pareigą įtraukti AB „Lietuvos draudimas“ trečiuoju asmeniu įvykdė (CPK 47 str. 1 d.), todėl draudiko nepatraukimas atsakovu negali būti laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu kaip nurodo apeliantas.
Dėl OOO Torgovyj dom „MENACHEM“ neįtraukimo į procesą
Apelianto nuomone OOO Torgovyj dom „MENACHEM“ turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl teismui neįtraukus jo į bylą sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Su tokiu apelianto argumentu kolegija nesutinka.
Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį kiekviena bylos šalis gali prašyti įtraukti fizinį ar juridinį asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat teismas gali į bylą įtraukti savo iniciatyva trečiąjį asmenį nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Absoliučia dauguma atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tai reiškia, kad jų interesą byloje lemia tai, jog nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nenurodė, kokios materialios teisės ar pareigos galėtų būti paliestos ar pakeistos skundžiamu teismo sprendimu. Nesant nustatyto suinteresuotumo byloje priimtu ar galimu sprendimu nėra pagrindo pripažinti, jog OOO Torgovyj dom „MENACHEM“ turi byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, todėl apelianto argumentas apie absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą yra nepagrįstas, nes negalima daryti išvados, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Dėl apelianto UAB „Vetaris“ apeliacinio skundo
Dėl UAB „Vetaris“ kaip vežėjo atsakomybės
Apeliantas nurodo, kad jis nevežė krovinio. Su tokiu apelianto argumentu kolegija nesutinka. Kaip jau minėta 2012-01-12 UAB „Laringa“ ir UAB „Vetaris“ sudarė paslaugų teikimo sutartį (t. 2, b.l. 116), kuria šalys susitarė, kad paslaugų teikėjas teiks užsakovui su ekspedijavimu ir krovinių vežimu susijusias paslaugas, įskaitant bet neapsiribojant krovinių pervežimo organizavimo, dokumentacijos (muitinės, draudimo ir kt.), susijusios su vežimu ar ekspedijavimu, tvarkymo, automobilių nuomos ir vairavimo, kitas paslaugas. 2011-12-01 automobilio nuomos sutartimi (2 t., 113-114 b.l.) UAB „Laringa“ išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį sunkvežimį DAF XP95-480 UAB „Vetaris“. CMR važtaraščio Nr. 0421904 (t. 3, b.l.74, b.l. 109, 10) 23 grafoje apie vežėjo duomenis (kelionės lapas, vairuotojų pavardės, vežėjo parašas, spaudas) yra įskaitomas UAB „Vetaris“ spaudas ir parašas. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Vetaris“ yra faktinis vežėjas CMR konvencijos prasme, kadangi tokią išvadą suponuoja CMR važtaraščio Nr. 0421904 (t.3, b.l.74, b.l. 109, 10) 23 grafoje apie vežėjo duomenis UAB „Vetaris“ spaudas ir parašas. CMR konvencijos 4 straipsnyje įtvirtinta, kad važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei jos veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos CMR konvencijos nuostatos.
CMR konvencijos 36 str. nustatyta, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pateikiamas tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam, tiek tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą. Ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą krovinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra papildoma garantija siuntėjui, reiškiančiam reikalavimą keliems vežėjams, gauti nuostolių atlyginimą, neapsiribojant konkrečiu vežėju, tuo tarpu konkretaus vežėjo kaltė reikšminga tik sprendžiant vežėjų tarpusavio atsakomybės už padarytus nuostolius klausimą, todėl jeigu pagal siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartį nustatoma, kad pastarasis siuntėjui atsako kaip vežėjas CMR konvencijos prasme, tokiam vežėjui, neatsižvelgiant į jo dalyvavimo krovinio vežimo procese pobūdį, CMR konvencijos nuostatos, susijusios su vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą, taikomos visa apimtimi. Todėl pagal CMR konvencijos 36 str. siuntėjas turi teisę pareikšti reikalavimus tiek pirmajam, tiek antrajam, tiek abiem vežėjams, nepaisant vežėjo dalyvavimo krovinio gabenimo procese pobūdžio.
T ais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas abiem vežėjams, t.y. susitariančiam vežėjui ir faktiniam vežėjui, gabenusiam krovinį savo vardu ir rizika, pagal šalių tarpusavio santykių pobūdį ir CMR konvencijos 36 str. prasmę, t.y. kad reikalavimą dėl krovinio praradimo siuntėjo pasirinkimu galima pareikšti tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam (faktiniam) vežėjui, tiek abiem vežėjams, reiškia, kad, pareiškus reikalavimą keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė. Toks CMR 36 str. konvencijos nuostatų, numatančių galimybę pareikšti reikalavimą keliems vežėjams aiškinimas pateisinamas kaip labiausiai atitinkantis siuntėjo teisėtus interesus ir nepažeidžiantis susitariančio ir faktinio vežėjų interesų, nes susitariantis vežėjas, atlyginęs nuostolius, pagal CMR 37 str. turi teisę regreso tvarka išsiieškoti nuostolių atlyginimą iš to vežėjo, kurio žinioje esantis krovinys buvo prarastas. Kadangi šioje byloje UAB „Vetaris“, kaip faktiniam vežėjui, atlikus faktinį krovinio pervežimą, jis tapo krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu sutartinių santykių dalyvis, jam, kaip ir susitariančiam vežėjui, taikoma sutartinė atsakomybė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad krovinio praradimo atveju tiek susitariantis vežėjas, tiek faktinis vežėjas atsako kartu, t.y. solidariai, nepaisant to, kuris iš vežėjų šią sutartį pažeidė. Tokiu būdu apelianto UAB „Vetaris“ skunde dėstomi argumentai apie kito atsakovo byloje UAB „Laringa“ nesąžiningus veiksmus nevertintini sprendžiant jo atsakomybės klausimą prieš UAB „Dimtransa“, tačiau jie gali būti nagrinėjami ir analizuojami, apeliantui pareiškus reikalavimą dėl regresinio ieškinio UAB „Laringa“.
Kiti apelianto argumentai, dėl jo santykių su UAB „Dimtransa“ šios civilinės bylos proceso metu, apelianto santykiai su advokatu neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.