Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės ieškinį atsakovui S. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (deklaruotoje gyevnamojoje vietoje). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) dėl kurių su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybė neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, jai taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad atsakovas nevykdė pareigų, kylančių iš nuomos santykių: nemoka nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas. Uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės butų ūkis“ už nuomos mokestį ir komunalines paslaugas 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovo skola sudarė 1130,43 Eur (iš jų 691,09 Eur už nuomą). Uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės šilumos tinklai“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo skola sudarė 441,83 Eur, atsakovas taip pat skolingas 211,03 Eur už vandens suvartojimą uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės vandenys“.

Atsakovas ne kartą buvo kviečiamas Tauragės rajono savivaldybės administracijos atvykti į komisijos posėdžius dėl socialinio būsto problemų sprendimo, susidariusių skolų aptarimo, tačiau į šiuos posėdžius nei karto neatvyko, spręsti susidariusio įsiskolinimo problemos niekaip nesprendžia. Atsakovas nedirba, jog gautų kitų pajamų teismui nėra žinoma (CPK 178 straipsnis). Atsakovas oficialios šeimos neturi, socialiniame būste gyvena vienas. 2018-02-15 atsakovas informuotas, kad pasibaigus sutarties terminui nuomos sutartis nebebus atnaujinta. Uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ komisija 2018-04-13 vyko į atsakovo nuomojamą būstą. Atsakovas buvo paragintas iki 2018-05-08 atlaisvinti butą. 2018-05-08 atsakovas pateikė prašymą pratęsti nuomos terminą iki 2018-05-15, tačiau jis geranoriškai patalpų neatlaisvino ir pareigų, kylančių iš nuomos sutarties taip pat nevykdo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 d.). Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovas ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa faktiškai naudojasi, tačiau nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas nuomos sutarties nustatyta tvarka nemoka. Duomenų, jog nurodyti įsiskolinimai būtų sumokėti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis). Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nebuvo nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių atsakovas tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reguliavimui, taip pat įvertinus tai, jog ieškovės bute gyvenamąją vietą yra deklaravęs atsakovas, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai dėl iškeldinimo yra pagrįsti, todėl yra pagrindas iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos, esančios Respublikos g. 7-57, Tauragė, pasibaigus 2017 m. kovo 15 d. savivaldybės būsto nuomos sutarties terminui, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos 76,66 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl iškeldinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir 1,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovą S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklausančios Tauragės rajono savivaldybei ir esančios adresu (duomenys neskelbtini), pasibaigus (duomenys neskelbtini) savivaldybės būsto nuomos sutarties terminui, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 76,66 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.