Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-122-252 - 2014

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininko), Nijolės Danguolės Smetonienės (pranešėjos), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Intrac Lietuva“ ir atsakovo M. S. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-277-2013 pagal ieškovės UAB „Intrac Lietuva“ ieškinį atsakovui M. S. dėl netesybų ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

UAB „Intrac Lietuva“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, M. S. apeliacinis skundas atmestinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimas iš dalies keistinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nuoseklus civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12 str., 17 str., 270 str.). Vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų. Dėl to šios šalių teisės gali būti ribojamos ir pateiktus įrodymus gali būti atsisakoma priimti tik esant pagrįstam įstatyme nustatytam pagrindui. Vienas iš tokių atvejų, kai įstatymas nustato galimybę riboti šalies teisę teikti teismui įrodymus ar paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos dalyko, yra CPK 320 ir 314 straipsniuose nustatyti apeliacinio nagrinėjimo apimties ribojimai. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė UAB „Intrac Lietuva“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos rašytinius dokumentus: 2010-01-14 pranešimą atsakovui M. S. dėl piniginių reikalavimų įskaitymo bei traktoriaus įsigijimą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Minėtų dokumentų pateikimą grindžia vėliau iškilusia būtinybe, t. y. po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Įvertinusi pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę bei juose nurodytą informaciją, teisėjų kolegija ieškovės prašomus priimti dokumentus priima ir vertina juos visų byloje esančių įrodymų visete (CPK 185 str.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Įstatymas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Apeliantė UAB „Intrac Lietuva“ nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia reikalavimu dėl netesybų sietina su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2012. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo šalys 2009-06-22 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 09/06/22-MS (toliau – 2009-06-22 Sutartis) sutarė taikyti pirkėjui atsakomybę atsisakius pirkti prekę – traktorių McCormick (duomenys neskelbtini), po sutarties sudarymo (b. l. 8). 2009-11-02 raštu atsakovas informavo ieškovę, kad dėl negalėjimo gauti už traktorių finansinę paramą, atsisako pirkti jį už 2009-06-22 Sutartyje nurodytą kainą ir kartu prašo grąžinti sumokėtą avansą (b. l. 13). Ieškovė, atsakydama į atsakovo atsisakymą įsigyti traktorių už 2009-06-22 Sutartyje nurodytą kainą, 2009-11-26 informuoja apie minėtos Sutarties nutraukimą nuo 2009-12-25 bei atsakovo sumokėto avanso įskaitymą į 2009-06-22 Sutartyje nustatytą baudą (b. l. 14-15). Įvertinusi minėto rašto esmę, kolegija pagrįstai sprendžia, kad nuo 2009-11-02 atsakovo rašto gavimo ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises, t. y. atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, ir būtent nuo šio momento pagrįsta laikyti reikalavimo dėl netesybų ieškinio senaties pradžią (CPK 185 str.). Tai, kad ne kasacinio teismo 2012-11-02 nutarties priėmimo dienos ieškovei buvo žinomos jos pažeistos teisės, o anksčiau, patvirtina ir naujai pateiktas įrodymas – 2010-01-14 pranešimas atsakovui apie piniginių reikalavimų įskaitymą, kuriame ieškovė nurodė įskaitanti atsakovo sumokėtą dalį prekės kainos į 2009-06-22 Sutartyje numatytą baudą (b. l. 300; CPK 185 str.). Pažymėtina, jog ieškovės nurodyta reikalavimo dėl netesybų ieškinio senaties termino pradžia negali būti sietina su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartimi, nes kasacinės instancijos teismas išsprendė ginčą dėl 2009-06-22 Sutarties nutraukimo dėl parduoto daikto netinkamos kokybės, kaip esminio sutarties pažeidimo, o ne dėl atsisakymo pirkti ginčo objektą – traktorių. Dėl paminėto, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikalavimo dėl netesybų ieškinio senaties termino pradžią ir pagrįstai patenkino atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimo dalyje dėl netesybų (CK 1.126 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties termino nebuvimo (CPK 185 str.). CPK 78 straipsnio 1 dalimi teismas, pripažinęs priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, svarbiomis, gali atnaujinti praleistą terminą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti priešingai, nes, kaip aukščiau nurodyta, atsakydama į 2009-11-02 atsakovo raštą, ieškovė suvokė savo pažeistas teises ir dalyvavimas teisminiuose procesuose nesukėlė objektyvių kliūčių apginti savo teises - pareikšti ieškinį dėl netesybų. Kitų aplinkybių, kurias teismas galėjo pripažinti svarbiomis, sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-02-18 nutartimi buvo areštuotas traktorius McCormick (duomenys neskelbtini) ir jo saugotoju paskirta ieškovė UAB „Intrac Lietuva“ (b. l. 38-39). 2010-06-09 perduodant traktorių ieškovei, antstolės S. K. sudarytame apžiūros akte nurodyti perduotino areštuoto daikto trūkumai, kurių pašalinimui 2010-06-30 ieškovė patyrė 1 601,59 Lt (b. l. 43, 47). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, daro pagrįstą išvadą, jog reikalavimo dėl nuostolių priteisimo ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2010-06-30, kuomet ieškovė faktiškai patyrė nuostolių dėl traktoriaus remonto. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimo dalyje dėl nuostolių priteisimo, paties sprendimo nedaro negaliojančiu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2009-06-22 Sutarties kvalifikavimu kaip daikto pirkimu-pardavimu išsimokėtinai. Nustatyta, kad 2009-06-22 Sutartis atitinka visus daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčiai būtinus požymius – pardavėjui, t. y. ieškovei, nuosavybės teisė į parduodamą daiktą – traktorių, išlieka iki pirkėjas, t. y. atsakovas, nesumoka visos sutartos kainos, ginčo sutartyje nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai (CK 6.411 str. 1 d., 6.413 str.; b. l. 8-10). Ieškovės teiginiai, esą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-02 nutartyje ginčo sutartį kvalifikavo kaip pirkimo-pardavimo, nepagrįsti, nes kasacinio teismo nagrinėtame ginče nebuvo keliamas ir analizuojamas tarp šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo klausimas (CPK 178 str.). Kadangi, kaip jau minėta, kasacinio teismo 2012-11-02 nutartimi nebuvo nagrinėjamas 2009-06-22 Sutarties kvalifikavimo klausimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo vadovautis minėtoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais ir šalių sudarytą sutartį kvalifikuoti kaip bendrą pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Tai, kad 2009-06-22 Sutartis laikytina traktoriaus pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi patvirtina ir ieškovės veiksmai, 2009-11-02 gavus atsakovo raštą dėl traktoriaus atsiėmimo, reikalaujant grąžinti prekę – traktorių bei nutraukiant sutartį dėl atsakovo atsisakymo mokėti likusią dalį sutartos traktoriaus kainos (CK 6.414 str. 1 d.).

Kaip aukščiau minėta, ieškovė, vienašališkai nutraukdama 2009-06-22 Sutartį, pareikalavo iš atsakovo grąžinti prekę – traktorių. Byloje nepaneigta, kad po 2009-11-26 ieškovės rašto atsakovas traktoriaus negrąžino. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2010-02-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2010-06-09 ginčo daiktas – traktorius, buvo perduotas ieškovei. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ilgą laiką valdė ir naudojo traktorių, nepaisant to, jog atsisakė pirkti traktorių (CPK 185 str.). Duomenų, kad traktorius nebuvo naudojamas minėtu laikotarpiu, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad dėl atsakovo veiksmų, t.y. atsisakius pirkti, ilgą laiką negrąžino traktoriaus ieškovei, pastaroji patyrė nuostolius (CK 6.246 str.–6.249 str.). Minėta išvada paneigia atsakovo apeliacinio skundo teiginius dėl pačios ieškovės kaltės dėl jai atsiradusių nuostolių. Šiuo atveju nuostoliai atsirado ne dėl to, kad ieškovė, veikdama savo rizika, iki bus priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2012, pardavė traktorių McCormick (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui – Lenkijos piliečiui, o dėl to, kad atsakovas, atsisakydamas mokėti sutartą kainą už traktorių, savo noru negrąžino prekės ieškovei, dėl ko buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2010-02-18 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – traktoriaus arešto ir jo perdavimo saugoti ieškovei. Byloje nenustatytos aplinkybės, sąlygojusios objektyvias kliūtis perduoti ieškovei traktorių (CPK 178 str.). Tai, kad atsakovas akcentavo savo ketinimus vykdyti 2009-06-22 Sutartį, nepaneigia ieškovės teisės pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.137 str. 1 d.).

Vertinant patirtų ieškovės nuostolių apskaičiavimo mechanizmą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo priteistinų nuostolių dydį, remdamasis CK 6.414 straipsnio 1 dalimi. Kolegija pažymi, kad ieškovė, formuluodama savo reikalavimą dėl nuostolių, prašomą priteisti sumą nevertina kaip daikto – traktoriaus, nusidėvėjimo ir naudojimosi juo išlaidas CK 6.414 straipsnio 1 dalies kontekste, o nurodė kaip nuostolius, kuriuos patyrė atsakovui nevykdžius 2009-06-22 Sutarties. Šiuo atveju CK 6.249 straipsnis ir 6.414 straipsnio 1 dalis vienas kitam neprieštarauja, todėl ieškovės teisė pasirinkti, kaip įvardinti nuostolius. Nustatyta, kad ieškovė traktorių McCormick (duomenys neskelbtini) įsigijo už 56 775,77 EUR (1 EUR=3,4528 Lt, 196 035,37 Lt), pagal 2009-06-22 Sutartį atsakovui parduotas traktorius už 160 000 Lt (neįskaitant PVM), susigrąžinus iš atsakovo traktorių, atsiėmimo dienai jo vertė buvo 131 000 Lt (neįskaitant PVM), traktoriaus pardavimo dienai – 129 000 Lt (neįskaitant PVM), o trečiajam asmeniui – Lenkijos piliečiui, parduotas už 125 001,72 Lt (neįskaitant PVM) (b. l. 8-10, 52, 57-93, 301). Atsakovas, nesutikdamas su atliktais traktoriaus vertės įvertinimais, nepateikė savo teiginius pagrindžiančių ir leistinų įrodymų, todėl nesivadovauti pateiktomis traktoriaus vertėmis tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nenuginčyta ir nepaneigta, jog, parduodant atsakovui, traktorius buvo naujas, o grąžinus iš atsakovo – buvo išdirbęs 204 motovalandas (b. l. 50-51). Taigi, pagrįstai pripažintina, jog nuo traktoriaus pardavimo iki susigrąžinimo ir jo pardavimo trečiajam asmeniui, daikto vertė sumažėjo. Kaip jau nustatyta, ieškovė traktorių pardavė atsakovui už 160 000 Lt (neįskaičius PVM), o, atsiėmus prekę iš atsakovo, trečiajam asmeniui pardavė už 125 001,72 Lt (neįskaičius PVM). Kolegija sprendžia, jog kainų skirtumas (34 998,28 Lt) pagrįstai laikytini nuostoliais, kuriuos patyrė ieškovė, susigrąžinusi traktorių iš atsakovo (CK 6.249 str.). Kasacinio teismo 2012-11-02 nutartimi buvo nustatyta, kad ieškovė užsiima tik žemės ūkio technikos pardavimais, bet ne jos eksploatavimu, todėl kritiškai vertintini atsakovo teiginiai dėl ieškovės galimybių turėti įtaką traktoriaus vertei (CPK 178 str.) Pateiktos traktoriaus 2013-04-05 vertinimo ataskaitos Nr. 13-203-123 ir Nr. 13-203-123-1 skirtingoms turto vertės nustatymo dienoms (prekės atsiėmimo iš atsakovo dienai ir pardavimo trečiajam asmeniui Lenkijos piliečiui) patvirtina tai, kad traktorius buvo parduotas Lenkijos piliečiui už artimą kainą vertinimo ataskaitoje Nr. 13-203-123-1 nurodytai turto vertei. Byloje pateikta sąskaita faktūra AAA Nr. 285091 patvirtina ieškovę turėjus 1 601,59 Lt išlaidas, pašalinant traktoriaus trūkumus, nustatytus antstolės S. K. 2010-06-09 traktoriaus, perduoto išieškotojui saugoti, apžiūros akte, kas pagrįstai laikytina nuostoliais. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtų nuostolių sumą, kurią turi atlyginti atsakovas, sudaro 36 599,87 Lt (1 601,59 Lt + 34 998,28 Lt = 36 599,87 Lt). Prie ieškovės patirtų nuostolių pirmosios instancijos teismas pagrįstai priskyrė ir ieškovės turėtas išlaidas, susijusias su traktoriaus, vertės nustatymu, kaip žalos įvertinimu, ir jas įskaitė į nuostolius (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), tačiau keičiant skundžiamą sprendimą ir tenkinant ieškovės reikalavimą priteisti 36 599,87 Lt nuostolius, teisėjų kolegija negali priteisti daugiau nei prašo ieškovė ir 1 210 Lt žalos įvertinimo išlaidų, kurias ieškovė priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų, neįtraukia į priteistinų nuostolių sumą.

Iš byloje esančio ieškinio matyti, kad ieškovė, reikalaudama netesybų ar nuostolių atlyginimo, prašė priteisti kartu ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas (b. l. 7). Kadangi ieškovė UAB „Intrac Lietuva“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės visą, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis keistina, nurodant iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, keičia pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl netinkamo nuostolių nustatymo, o ieškovės apeliacinį skundą dėl šio sprendimo iš dalies tenkina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus teismo sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Už ieškinio padavimą ieškovė sumokėjo 1 143 Lt žyminį mokestį (b. l. 2). Kadangi ieškinyje buvo suformuluoti du alternatyvūs reikalavimai ir patenkinus vieną iš jų, žyminis mokestis apskaičiuotinas nuo priteistinos 36 599,87 Lt sumos ir jį sudaro 1 098 Lt. Iš pateiktų ieškovės rašytinių dokumentų matyti, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė už advokato pagalbą yra patyrusi 6 388,80 Lt išlaidų (b. l. 152-153, 156-159). Ieškovė turėjo 1 161,60 Lt išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pirmos instancijos teismas šias išlaidas pagrįstai sumažino per puse, todėl apeliacinės instancijos teismas jų dydžio nekeičia ir konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo surašymą į atskirąjį skundą yra 580,801 Lt. (b. l. 154-155). LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 8.2 punkte numatytas už ieškinio parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Įvertinus bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija įvertina ieškinio parengimą 3 minimaliomis mėnesinėmis algomis, t. y. 3 000 Lt. Nustatyta, jog ieškovės atstovė dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 valandos, todėl turėtos išlaidos už dalyvavimą teismo posėdžiuose sudaro 300 Lt (1 000 x 0,15 x 2 = 300 Lt). Ieškovė taip pat nurodo, kad į advokato išlaidos įeina ir 2013-09-20 (b.l. 160) prašymo surašymas. Rekomendacijų 8.16 punktas numato maksimumą 120 Lt už kito dokumento parengimą. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad minėtas prašymas yra surašytas tik tam, kad ieškovė galėtų pateikti papildomus įrodymus. Prašymo surašymas jokių papildomų teisinių žinių iš advokato pusės tikrai nereikalavo, todėl priteisti už tokio prašymo surašymą maksimalią sumą, būtų neteisinga ir neprotinga, todėl teismas ją mažina iki 60 litų. Apibendrinant, ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai pirmos instancijos teisme, laikytinos pagrįstomis 3 940,80 Lt sumai ( 3000+580.80+300+60).

Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas iš atsakovo priteistinas ieškovės naudai 1098 Lt žyminis mokestis bei 3940.80 Lt atstovavimo išlaidų, viso 5038.80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas apeliaciniame skunde bei atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti atstovavimo išlaidas ir nurodė pateiksiąs patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydį ir pagrindimą, tačiau minėtų duomenų nepateikė, todėl dėl jų atlyginimo kolegija nepasisako. Ieškovė UAB „Intrac Lietuva“ už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 702 Lt žyminį mokestį ir už apeliacinio skundo parengimą – 3 630 Lt, už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2 032,80 Lt (b. l. 299, 325-328). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytą maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokestį už advokato pagalbą, ieškovės pagrįstomis atstovavimo išlaidomis laikytina (1 000 x 2 = 2 000 Lt) už apeliacinio skundo parengimą. Toje dalyje bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę, nes ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y. tik dėl nuostolių atlyginimo, todėl jų dydis už apeliacinio skundo surašymą būtų lygus 1000 litų; 1 000 x 1,5 = 1 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos pilna apimtimi, nes atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Įvertinus tai, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y. dalyje dėl nuostolių atlyginimo pilna apimtimi, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 657 Lt žyminio mokesčio ir 2 500 Lt atstovavimo išlaidų, viso 3157 Lt bylinėjimosi išlaidų. (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį dalyje dėl nuostolių atlyginimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 36 599,87 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis litus 87 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5038,80 Lt (penkis tūkstančius trisdešimt aštuonis litus 80 centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 3157 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“, į. k. 111713162, naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“, į. k. 111713162, ir atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 16,70 Lt (šešiolika litų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.