Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-07-25 · Civilinė byla Nr. e2-763-781/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
e2-763-781/2019
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00066-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-763-781/2019Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00066-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.5.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lidanca“ bankroto administratoriaus J. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-142-278/2019, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Lidanca“ (toliau – ir BUAB „Lidanca“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. P. (toliau – ir bankroto administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 17 d.

Šalies argumentai

2. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam 2018 m. balandžio 10 d. nutarties vykdymui, nurodant, kad bankroto administratoriui ir jo pasirinktam antstoliui suteikiama teisė patekti į Žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini). Savo prašymą bankroto administratorius motyvuoja tuo, kad buvę BUAB „Lidanca“ direktoriai V. G. ir H. K. nevykdo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties ir bankroto administratoriui neperduoda didelės vertės bendrovės turto, nesudaro bendrovės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pastatas, kuriame bankroto administratoriaus žiniomis yra BUAB „Lidanca” turtas, priklauso bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nortomas” (toliau – ir BUAB „Nortomas“). Bankroto administratorius kreipėsi į BUAB „Nortomas” bankroto administratorių, kad būtų sudarytos sąlygos patekti į BUAB „Nortomas” priklausantį pastatą ir perimti turtą. BUAB „Nortomas” bankroto administratorius paaiškino, kad taip pat negali patekti į pastatą – Žuvų auginimo fermą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 646 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja vykdomojo rašto išdavimą pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą. Tuo atveju, kai valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, vykdomasis raštas nėra išduodamas, todėl prašymas atmestinas.

5. Pažymėjo, kad išduoti bankroto administratoriui leidimą patekti į kito asmens nuosavybės teise priklausančias patalpas, teismas nagrinėjamoje byloje taip pat neturi pagrindo. Dėl įrangos grąžinimo bankroto administratorius turi teisę kreiptis į patalpų, kuriose saugomas bankrutavusios bendrovės turtas, savininką, o jam atsisakius įrangą grąžinti, kreiptis su ieškiniu į teismą dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ar žalos priteisimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir šį klausimą perduoti spręsti iš naujo.

7. Bankroto administratorius nurodo, kad siekdamas perimti bendrovės turtą jis išnaudojo visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) numatytas poveikio priemones. Baudos skyrimas direktoriui nedavė jokio rezultato. Bankroto administratoriaus nuomone, byloje nėra jokių kliūčių išduoti vykdomąją raštą dėl priverstinio Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties vykdymo. Nesant imperatyvaus įstatymo draudimo neišduoti vykdomoji rašto tais atvejais, kai valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, teismas įvertinęs aplinkybes ir nustatęs, kad kitos priemonės yra neveiksmingos, turėtų išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam bendrovės turto ir dokumentų perėmimui.

Atsiliepimas

8. BUAB „Lidanca“ kreditorė BUAB „Nortoma“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė jį tenkinti. Sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad bendrovės vadovui neperduodant bankroto administratoriui turto ir dokumentų, bankroto administratorius turėtų, pirmiausiai, kreiptis į teismą dėl sankcijų, numatytų ĮBĮ skyrimo direktoriui, tačiau nustačius, kad ĮBĮ numatytos sankcijos neveiksmingos, turėtų būti taikoma priverstinė turto ir dokumentų išieškojimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

10. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta bankroto administratoriui išduoti vykdomąjį raštą valdymo organams nevykdant įpareigojimo bankroto administratoriui perduoti bankrutavusios bendrovės turtą ir dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Lidanca“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi teismas įpareigojo bendrovės direktorių V. G. per 10 dienų nuo nutarties iškelti UAB „Lidanca“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui J. P. bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus UAB „Lidanca“ priklausančius dokumentus bei viso bendrovės turto sąrašą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi V. G. skyrė 1 000 Eur piniginę baudą už įpareigojimų nevykdymą. V. G. nesutikus su paskirta bauda ir jam pateikus prašymą dėl baudos panaikinimo, Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Bendrovės valdymo organams ir toliau nevykdant anksčiau minėto įpareigojimo bankroto administratorius teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą. Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti šį prašymą.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktinę situaciją bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

13. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiška civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimą, konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016).

14. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte reglamentuota, kad teismas priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

15. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.

16. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

17. Atskirajame skunde bankroto administratorius teigia, kad V. G. per teismo nutartimi nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus, ir jam tęsiant teisės pažeidimą net ir po baudos skyrimo, bankroto administratorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo bankroto administratoriaus teiginiu ir pažymi, kad teisinėms pasekmėms už pareigos perduoti įmonės turtą ar dokumentus nevykdymą esant įtvirtintoms specialiame įstatyme – ĮBĮ (bauda ir (ar) teisės būti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovu ribojimas) – CPK 646 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą, atveju, kai valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, netaikytina.

18. Sistemiškai aiškinant nurodytas ĮBĮ teisės normas, apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju esant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 14 dalies, kurios nustato bankrutuojančios įmonės valdymo organų pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus bei sankcijas už tokio įpareigojimo nevykdymą, CPK 646 straipsnio 1 dalies, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą, konkurencijai, pastaroji norma nėra taikoma. Analogiška praktika dėl vykdomojo rašto išdavimo galimybės bankroto bylose formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-1152-157/2017).

19. Bankroto administratoriaus argumentas, kad jam, pasitelkus antstolį, neturėtų būti sudaromos kliūtys perimti bendrovės turtą ir finansinės atskaitomybės dokumentus, o teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą yra vilkinamas BUAB „Lidanca“ bankroto procesas, yra subjektyvaus pobūdžio bei nesudaro pagrindo nesivadovauti nuosekliai formuojama teismų praktika.

20. Anksčiau minėtos išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentas, jog Panevėžio apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, neturėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017, kadangi joje teismas nebuvo nustatęs paskirtos baudos neveiksmingumo aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad išvada dėl CPK 646 straipsnio taikymo negalimumo padaryta remiantis ĮBĮ bei CPK normų analize. Šiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog ĮBĮ numatytų sankcijų taikymo neveiksmingumas suponuoja pagrindą, vadovaujantis CPK 646 straipsnio nustatyta tvarka, prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo įpareigojimo vykdymo priverstine tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ĮBĮ normas ir pagrįstai netaikė CPK priverstinio vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų bei atsisakė išduoti vykdomąjį raštą valdymo organams nevykdant įpareigojimo bankroto administratoriui perduoti bankrutavusios bendrovės dokumentus ir turtą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė